- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-663-185/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės įgaliotas pareigūnas (toliau – Institucija) 2015-06-11 nutarimu A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad 2015-05-21 apie 16 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl priešpriešais važiavęs automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio, metėsi į kitą kelio pusę. Po to, vairuodamas automobilį kelyje (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo, lenkdamas transporto priemones, nerodė posūkio signalų, akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį, t. y. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 95.3, 82.2, 136.4 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikęs su Institucijos priimtu nutarimu jį nubausti už ATPK 124² str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą A. P. šį nutarimą apskundė Biržų rajono apylinkės teismui.
Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2015-10-01 nutartimi A. P. skundas atmestas. Teismas nutartyje konstatavo, kad nors A. P. neigia savo kaltę dėl pavojingo vairavimo, jo kaltė dėl KET 9, 82.2 ir 136.4 p. reikalavimų pažeidimų neabejotinai įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų teisme duotais parodymais, kuriais nėra pagrindo abejoti. Tačiau nenustatyta, kad A. P. pažeidė jam surašytame protokole ir nutarime inkriminuotą KET 95.3 p. reikalavimą, todėl jis iš kaltinimo šalintinas. Taip pat A. P. vairuojamo automobilio greitis nebuvo fiksuojamas įstatymo nustatyta tvarka ir prietaisais, todėl ši aplinkybė iš pažeidėjui surašyto protokolo bei nutarimo irgi šalintina. Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių pašalinimas A. P. veikos kvalifikacijos nekeičia, nes A. P. vieną po kito padarė kelis kitus KET pažeidimus, todėl jo padaryta veika atitinka jam inkriminuoto pažeidimo sudėtį. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad A. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka individualios atsakomybės principą, administracinių nuobaudų skyrimo tikslus ir turės auklėjamąjį poveikį. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad su priimtais sprendimais nesutinka, nes jokio nusižengimo nepadarė, savo kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų nepripažino. Teisme nurodė, kad 2015-05-21 apie 16 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Biržų m., lenkė ne vieną automobilį, tačiau tai darė KET reikalavimų ribose. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, judėdamas gatvės posūkyje, pamatęs policijos automobilį, pasitraukė į dešinį kelkraštį, taip sukėlė smėlio ir žvyro debesį, kas, apelianto nuomone, galėjo turėti įtakos policijos automobilio vairuotojui, sukelti jam tam tikrų nepatogumų, momentinę įtampą, tačiau jis nebuvo išvažiavęs į kitą gatvės pusę, kaip teigia policijos pareigūnai. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. Č., aiškindamas prasilenkimo aplinkybes, nurodė, kad dėl kelio siaurumo prasilenkiant automobilis glaudėsi prie dešinio kelkraščio, t. y. keitė važiavimo kryptį (ne staigiai, kaip to reikalauja ATPK 124² str. 1 d. dispozicija). Analogiškai teisme aiškino ir kitas policijos pareigūnas M. J., t. y. kad esant siauram važiuojamosios dalies plotui jis (apeliantas) buvo priverstas prasilenkiant pasitraukti į dešinį kelkraštį. Ir tik teisėjai paklausus apie tarnybiniame pranešime nurodytas kitas aplinkybes, minėtas liudytojas ėmė aiškinti priešingas nei buvo nurodęs aplinkybes. Teigia, kad teismas, palikdamas galioti nutarimą, nepagrįstai vertino prieštaringus vienintelių suinteresuotų liudytojų parodymus kaip neginčijamai įrodančius jo kaltę pavojingai vairavus automobilį. Prieštaringi vienintelių liudytojų parodymai, vertinant juos, sudaro pagrindą jais abejoti, o abejonės visada aiškinamos nusižengusio asmens naudai. To nepadarius teismo išvados prieštarauja principinei nuostatai įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, o procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Nurodo, kad iš jam pareikšto kaltinimo teismas pašalino aplinkybę, kad jis važiavo viršydamas leistiną greitį. Taigi nusižengimo esmė yra tai, kad lenkdamas kitą transporto priemonę nerodė posūkio signalo. Teismas neteisingai nurodė, kad jis pripažino, jog galėjo nerodyti posūkio signalo. Teisme aiškindamas šią aplinkybę jis nurodė tik prielaidą, kad galėjo nedegti galinė posūkio lemputė dėl gedimo, nes automobilio savininkas po savaitės remontavo elektros įrangą, tačiau tyčia nerodyti posūkio signalo matant, jog iš paskos važiuoja policijos automobilis, būtų nelogiška, ir jis to nedarė. Teismas ir dėl šios aplinkybės patikėjo suinteresuotų pareigūnų tvirtinimais, kad jis tyčia nerodė posūkio signalo lenkdamas, nors jokiais kitais įrodymais šie veiksmai nėra patvirtinti. Teigia, kad nuobaudą skyręs pareigūnas ir palikęs galioti skundžiamą nutarimą teismas du skirtingus su kelių eismu susijusius epizodus nepagrįstai vertino kaip vieningą tyčią apimančius nusižengimus. Konstatuoti KET reikalavimų pažeidimai padaryti skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Iš to darytina išvada, kad kiekvienas iš šių epizodų turėtų būti vertinamas kaip atskiras galimas administracinis teisės pažeidimas. Iš jam inkriminuoto ATPK straipsnio dispozicijos matyti, kad nuobauda už pavojingą vairavimą gali būti taikoma asmeniui, vairavusiam transporto priemonę ir sukėlusiam tyčia grėsmę eismo saugumui ar dėl to privertus kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį. Apelianto nuomone, tokių pasekmių šiuo atveju neginčijamai nėra įrodyta, todėl jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. patrauktas neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas nurodo, kad su A. P. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl teismo nutarties pakeitimo nesutinka. Mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai įvertino įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, todėl teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.
Kaip matyti iš A. P. apeliacinio skundo, jis nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124² str. 1 d. Mano, kad teismas neteisingai vertino su jam inkriminuotu pažeidimu susijusius įrodymus ir dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu, nors, pasak apelianto, jis jokio pažeidimo nepadarė, automobilį vairavo nepažeisdamas KET reikalavimų. Tačiau tokie pažeidėjo teiginiai nepagrįsti, nes pagal bylos duomenis ir pažeidėjo skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 str. Apylinkės teismas, laikydamasis minėto straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir kuriuos įrodymus atmeta, paneigdamas juos kitais bylos duomenimis. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 256 str. 1, 3 d., 257 str. nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas jokių naujų, teismo nutartyje dar neįvertintų aplinkybių, įgalinčių skundžiamą nutartį bei apskritai jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo teiseną laikyti neteisėtais, skunde apygardos teismui nenurodo, jų nėra ir teismui pateiktoje medžiagoje. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių apelianto keliamų klausimų apie, jo manymu, nepagrįstą jo nubaudimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, visiškai pritardamas apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, daro išvadą, kad reikšmingos kaltės ir nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui tinkamai įvertinti apelianto atsakomybės pagal ATPK 124² str. 1 d. klausimą. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai įvertini bylos įrodymai ir nedaro pažeidėjo nubaudimo neteisėtu ir nepagrįstu.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² str. 1 d. numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nustatė, kad A. P., vieną po kito padarė kelis eismo taisyklių, numatytų KET 9, 82.2 ir 136.4 p., pažeidimus, t. y. vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko priekyje važiavęs automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio, metėsi į kitą kelio pusę, taip pat jis kelyje (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo, lenkdamas transporto priemones, nerodė posūkio signalų. Šių veiksmų atlikimą, priešingai apelianto deklaratyviems ir subjektyviems teiginiams, patvirtina byloje esančių, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų įrodymų visuma – liudytojų D. Č., M. J., J. J., G. D. parodymai, D. Č., T. A., G. D. tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai apie šių įrodymų prieštaringumą ir įrodomosios reikšmės dėl jo kaltės nebuvimą bei liudytojų suinteresuotumą, nes tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad apelianto veiksmai sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes, kaip parodė policijos pareigūnai D. Č. ir M. J., dėl to, jog A. P. (duomenys neskelbtini) g. posūkyje, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, priešpriešais važiavęs jų automobilis, siekdamas išvengti susidūrimo, metėsi į kitą kelio pusę, t. y. priešpriešinę eismo juostą. D. Č., sėdėdamas keleivio vietoje ir žiūrėdamas pro priekinį stiklą, pažino minėtą automobilį vairavusį asmenį A. P. ir apie šį įvykį informavo patrulių ekipaže dirbantį T. A.. Pastarasis kartu su G. D., tarnybiniu automobiliu vydamiesi A. P. vairuojamą automobilį matė, kaip apeliantas pavojingai manevravo, lenkdamas kitus automobilius, nerodė posūkio signalų. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, aplinkybę, kad lenkdamas kitus automobilius, galėjo nerodyti posūkio signalų, pripažino ir pats A. P., teisme parodęs, jog jis turėjo rodyti posūkio signalus, bet garantuotai to neprisimena. Netikėti šių policijos pareigūnų teisme duotais parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes policijos pareigūnų parodymai dėl esminių pažeidimo padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi. Aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. P. pažeidimo padarymu ir būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Kaip tik apeliantas teisme parodė, kad jo santykiai su policijos pareigūnais yra draugiški, jokių pykčių, konfliktų su jais nėra buvę. Vien tai, kad A. P. anksčiau yra turėjęs reikalų su minėtais policijos pareigūnais, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nesudaro pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai bando apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti A. P. padarius teisės pažeidimą. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad apeliantas šiurkščiai pažeidė KET, ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad savo veiksmais nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, elgėsi nepagarbiai ir neleistinai, savo veiksmais kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, aplinkiniams ir apskritai eismo saugumui, todėl pažeidėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pavojingu vairavimu.
Apibendrindamas skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pažeidėjo veiksmai tinkamai įvertinti, atitinka jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtį, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie visiškai paneigia apelianto teiginius, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, automobilį vairavo laikydamasis KET reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmus ar nutraukti bylą.
Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat išsamiai pasisakė ir dėl apeliantui taikytos administracinės nuobaudos, pripažinęs, kad A. P. už jo padarytą teisės pažeidimą skirta artima vidurkiui administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas keturiems mėnesiams, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus ir turės auklėjamąjį poveikį. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir keisti pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą.
Taigi atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, pagrįstai A. P. skundą atmetė ir paliko galioti policijos surašytą nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, todėl konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.