- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-170-337/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs J. P. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-12 nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl 2010-11-22 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro bei 2010-12-22 vyriausiojo prokuroro nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n u statė:
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-131-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras T. Bajorūnas 2010-11-22 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. J. P. apskundus 2010-12-22 prokuroro nutarimą, Biržų rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2010-12-22 nutarimu minėtą skundą atmetė. Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-12 nutartimi atmestas J. P. skundas dėl Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-11-22 bei vyriausiojo prokuroro 2010-12-22 nutarimų panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja J. P. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-12 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-11-22 bei vyriausiojo prokuroro 2010-12-22 nutarimus ir ikiteisminį tyrimą byloje atnaujinti. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti jos teisėtus interesus. Teismo nutartyje nurodomi faktiškai tie patys motyvai kaip ir prokurorų nutarimuose. Iš nutartyje nurodytą motyvų susidaro įspūdis, jog teismas mano, kad jos dukra J. P. nusišovė pati. Pareiškėjos manymu, tokios išvados daromos visapusiškai ir išsamiai neištyrus bylos aplinkybių, tikint įtariamojo R. K. pateikta versija, jos nevertinant kritiškai. J. P. teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos skunde dėstomus argumentus apie tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai ištirtos dukters nužudymo aplinkybės ir nebuvo duotas tinkamas teisinis vertinimas byloje surinktų įrodymų. Apylinkės teismo nutartyje nurodomas vienas iš motyvų, kad įtariamasis R. K. esą norėjo išsiskirti su J. P. ir išvykti gyventi į užsienį, todėl jos nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad R. K. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio nužudė jos dukrą yra nepagrįstas. Taip vertinant bylos duomenis neatsižvelgiama į jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, į liudytojo E. S. parodymus, kitus duomenis, iš kurių matyti, kad ne R. K. norėjo išsiskirti su J. P., o atvirkščiai. Dėl dukros priimto sprendimo išvykti gyventi su jos vaiko tėvu E. S., R. K. buvo labai nepatenkintas, galėjo bandyti dukrai sutrukdyti taip pasielgti ir todėl jam buvo motyvas nužudyti J. P.. Nei ji (pareiškėja), nei, kiek jai žinoma, niekas kitas nėra matęs J. P. turint šaunamąjį ginklą ar ką nors girdėjęs apie pistoleto nešiojimą. Remiantis specialisto išvadomis, dukra savo rankinėje pistoleto, kuriuo ji buvo nušauta, nesinešiojo. Jeigu specialistas nenustatė, kad ginklas rankinėje buvo nešiojamas, tai negalima daryti išvados, kad jis ten buvo. Prielaidomis neturi būti remiamasi. J. P. niekada nesidomėjo ginklais, nežinojo kaip su jais elgtis. Absoliučiai nėra jokio pagrindo manyti, kad dukra nešiojo pistoletą rankinėje, prieš įdedant jį į rankinę kruopščiai išvaliusi arba supakavusi į įpakavimą, nes taip elgtis ji neturėjo jokio tikslo. Vadinasi, ginklą turėjo R. K. ir galėjo jį panaudoti. Vertinant sužalojimo lokalizaciją, pistoleto kulkos padaryto kanalo kryptį kūne mažai tikėtina, kad J. P. galėjo šauti į savo krūtinės kairę pusę, laikydama ginklą kairėje rankoje. Taip laikant pistoletą, būtų kitokia sužalojimo lokalizacija, kita kulkos kanalo kryptis nei faktiškai yra. Todėl kritiškai turėjo būti vertinamas specialisto išvados Nr. MK 47/10(01) teiginys, kuriuo remiamasi apylinkės teismo nutartyje, kad jos dukra galėjo ir pati pasidaryti tokį šautinį sužalojimą. Nukentėjusiosios poza įvykio vietoje negali duoti jokio pagrindo taip manyti. Tokios specialisto išvados klaidingumu įsitikinti būtų galima atlikus atitinkamą tyrimą (eksperimentą), po to paskyrus pakartotinį ar papildomą specialisto tyrimą, jį atlikti pavedus kitam specialistui. Ant J. P. kairės rankos rasti šūvio pėdsakai. Tačiau šūvio pėdsakai nerasti ant dešinės rankos. Todėl nelogiška išvada, kad J. P. galėjo pati nusišauti, laikydama ginklą tiek kairėje rankoje, tiek dešinėje rankoje, tiek laikydama ginklą abiem rankomis. Akivaizdu, kad jeigu J. P. būtų laikiusi ginklą dešinėje rankoje ar abiem rankomis, tai ant dešinės rankos taip pat būtų likę šūvio pėdsakų. Iš pasakyto sektų sekanti išvada, kad J. P. kaire ranka bandė nustumti nuo savęs arti įjos kūną nukreiptą ginklą ar kitaip išvengti šūvio. Specialisto išvada Nr. 11-1713 (10), MK 77/10 (01) nustatyta, kad J. P. lavone esanti šūvio įėjimo žaizda, esanti krūtinės kairėje pusėje, neturi atitikmens tirti pateiktuose dukros drabužiuose, o šūvio išėjimo žaizda, esanti nugaros kairėje pusėje, atitinka šautinius pažeidimus jos drabužiuose – švarko ir marškinėlių nugaros pusėje. J. P. lavono odos krūtinės ir nugaros žaizdose yra šūvio pėdsakų. Kyla klausimas, kokiu būdu buvo šauta į dukros krūtinę, jeigu jos drabužių priekinėje dalyje neliko kulkos įėjimo pėdsako. Apylinkės teismo nutartyje nurodoma, jog vienintelis logiškas tokio klausimo paaiškinimas yra toks, kad buvo šauta į nepridengtą kūno vietą. Tačiau byloje nustatyta, kad J. P. įvykio vietoje rasta apsirengusi drabužiais, kaip nurodyta, švarko ir marškinėlių nugaros pusėje yra šautiniai pažeidimai. Jeigu dukra kairėje rankoje būtų laikiusi pistoletą, o dešine pakėlusi savo drabužius ir šovusi į nepridengtą kūno vietą, tai, be jokios abejonės, ant dešinės rankos būtų likę šūvio pėdsakų. Tokių pėdsakų ant dešinės rankos nerasta. Darytina išvada, šios aplinkybės tinkamai netirtos ir neįvertintos. Nuoplovose nuo įvykio vietoje paimto pistoleto užrakto, nuo taurės, stovėjusios ant spintelės, rasta žmogaus kraujo ir atlikus DNR tyrimą buvo gauti R. K. ir J. P. DNR profiliai. Pilnai neištirta kieno (J. P. ar R. K.) kraujas yra ant šių daiktų. Jeigu tai dukros kraujas, tuomet neišsiaiškinta, kokiu būdu ant jų jis galėjo atsirasti. Po šūvio šių daiktų dukra liesti nebegalėjo. Lygiai taip pat neišsiaiškinta, iš kur ant nurodytų daiktų atsirado R. K. kraujo. Jis pats teigia, kad susižalojo ranką išmušdamas lango stiklą jau po to, kai grįžęs iš lauko rado kambaryje dukros lavoną. Iki išėjimo į lauką, kaip nurodo pats R. K., jis susižeidęs nebuvo ir nekraujavo. Pareiškėjos manymu, abejones kelia R. K. aiškinimas, kad pamatęs nusišovusią jos dukrą, buvo prie jos prisiglaudęs, ją pakėlęs ir galimai susitepė dukros krauju, o po to savo rankomis lietė tiek pistoletą, tiek ant spintelės stovėjusią taurę. Kyla klausimas, į kurį tyrimo metu neatsakyta, kuriam tikslui R. K. lietė šiuos daiktus po to, kai jos dukra jau buvo mirusi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl nėra pagrindo tiek skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, tiek prokurorų nutarimų pripažinti pagrįstais.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Pagal ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis seka, kad 2010-03-31 apie 20.10 val. R. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rastas J. P. lavonas su šautine žaizda. Tą pačią dieną Biržų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio nužudymo pagal BK 129 str. 1 d. Tiriant pastarąjį įvykį buvo atliktos įvykio vietos bei daiktų apžiūros, atliktas lavono tyrimas bei kiti tyrimai, apklausti liudytojai, įteiktas pranešimas apie įtarimą R. K. bei jis apklaustas įtariamuoju, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Atlikus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimą, 2010-11-22 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas. Skundžiamame ikiteisminiame tyrime prokuroras bylą nutraukė motyvuodamas tuo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų R. K. buvimą viename kambaryje su žuvusiąja bei atliekant šūvį į ją iš įvykio vietoje rasto pistoleto. Teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas tik neabejotinai ir neginčytinai nustačius, kad asmens mirtis yra nesusijusi su nusikalstama veika. Tuo tarpu susipažinęs su pateiktąja medžiaga teismas daro išvadą, kad pripažinti ikiteisminį tyrimą atliktu pilnai ir visapusiškai negalima, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio vieta – namas – yra mieste, gyvenamųjų namų kvartale. Pagal R. K. parodymus name įvykio metu tebuvo jis ir J. P.. Sutinkamai su R. K. parodymais, jis šūvio metu buvo namo kieme, šėrė šunis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal R. K. parodymus, jis per gana trumpą laiko tarpą (kol įvykio dieną pas jį namuose buvo J. P.) ėjo du kartus šerti šuns. R. K. pateiktoms versijoms dėl jo ėjimų šerti šunis bei šūvio metu buvimo ne name patikrinti neapklausti jokie R. K. kaimynystėje gyvenantys ar kiti galimai šalia jo namo įvykio metu ar prieš jį buvę asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, ar kas nors girdėjo iki įvykio kokius barnius, ar girdėjo šūvį, ar matė šūvio metu R. K. namo lauke. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. teigimu, jis su J. P. iki šūvio visą laiką buvo jo namuose, tačiau liudytojai R. P. ir R. M., kurie lankėsi prieš pat įvykį, t.y. apie 19.20 val., tame pačiame R. K. name tik pirmame aukšte, parodė, kad jiems lankantis name šviesa antrame aukšte, kur gyvena R. K., nedegė, jokių garsų nesigirdėjo. Tuo tarpu kartu su minėtais liudytojais buvusi liudytoja A. P. parodė, kad girdėjo antrame aukšte grojant muziką. Toliau pažymėtina, kad R. K. savo parodymuose teigė, kad prieš šūvį buvo atvažiavusi jo sesuo A. P., kuri jo prašymu atvežė jam kamščiatraukį, bet jis net neužsiminė apie tėvų ir A. P. atvykimą bei lankymąsi namo pirmajame aukšte prieš šūvį. Tai taip pat kelia abejonių dėl J. P. mirties aplinkybių bei įvykio eigos, įskaitant patį šūvio padarymo laiką bei R. K. veiksmus iki šūvio. Be to, apie R. K. nurodytą atvažiavimą atvežant kamščiatraukį liudytoja A. P. net neužsiminė, kaip neužsiminė ir apie R. K. lankymąsi tą dieną pas ją namuose. Skirtingas aplinkybes A. P. bei R. K. nurodė ir apie A. P. perskambinimą R. K. po pirmosios medicininės pagalbos iškvietimo. Taigi, visi šie byloje esantys prieštaravimai yra nepašalinti.
Byloje matyti ir tarp paties R. K. parodymų esančių nepašalintų prieštaravimų. 2010-04-01 apklausos metu R. K. parodė, kad po šūvio įbėgęs iškart pamatė kruviną J. P.; 2010-07-28 ir 2010-07-30 apklausų metu jis jau teigė, kad įbėgęs pakėlė J. P., iš pradžių nematė žaizdos ir tik vėliau pamatė bėgantį kraują iš burnos ir kairės pusės. Nors prokurorai nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuoja R. K. parodymais, kaip patvirtinančiais savižudybės versiją, tačiau jo parodymai yra visiškai prieštaringi kitiems byloje esantiems duomenims – šie prieštaravimai skundžiamuose nutarimuose ir nutartyje neaptarti ir neįvertinti ir jais sprendimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą remtasi visiškai nepagrįstai ir neargumentuotai.
Taip pat netirta ir likę neaišku, kaip, iš kur, kokiomis aplinkybėmis J. P. kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas R. K. su 99,999999 % tikimybe priklausantis DNR profilis. Nesiaiškinta, ar R. K. iš kart po įvykio tyčia susižalotoje dešinėje plaštakoje ar kitose kūno vietose nebuvo įdrėskimo ar pan. požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu atliktas trasologinis durų bei durų staktos tyrimas, tačiau nesiimta jokių priemonių (neapklausti jokie asmenys) išsiaiškinti, ar jos nebuvo pažeistos dar iki įvykio.
Kadangi J. P. mirties aplinkybių tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintini ir byla perduotina tolimesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,
nutaria:
Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-12 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. Bajorūno 2010-11-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-131-10 ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-12-22 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti 2010-11-22 prokuroro T. Bajorūno nutarimą, panaikinti ir bylą perduoti Biržų rajono apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.