- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2-1277/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Atsakovas
- Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „1331“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-904-661/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto Modernizavimo Realijos“ ieškinį atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „1331“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas „Snoras“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, jog ieškovas ir atsakovas Gyvenamųjų namų statybos bendrija „1331“ 2006 m. rugsėjo 11 d. sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui pardavė 5000/5095 dalių 0,5095 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: pastatu – sandėliu, 521,98 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – tarnybiniu – buitiniu pastatu, 691,85 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – garažu, 817,54 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti ieškovo nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamojo turto objektus, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ ir atsakovas Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „1331“ teismui pateikė prašymą, kuriuo proceso šalys prašė patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis šalių sutartomis sąlygomis:
1. Atsakovas Gyvenamųjų namų statybos bendrija pripažįsta, kad ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ už nekilnojamąjį turtą yra sumokėjęs 6.130.000,00 Lt, tai sudaro 79.59 % visos sutarties kainos (sutarta nekilnojamojo turto kaina - 7.800.000,00 Lt).
2. Ieškovas ir atsakovas pripažįsta, kad 2006-09-11 buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas ieškovui pardavė 5000/5095 dalių 0.5095 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), su priklausiniais: pastatu - sandėliu, 521.95 kv. m. ploto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatu - tarnybiniu-buitiniu pastatu, 817.54 kv. m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatu - garažu, 817.54 kv. m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir šia sutartimi ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos" įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą. Šia taikos sutartimi nekilnojamojo turto nuosavybės teisė pereina ieškovui BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“.
3. Atsakovas Gyvenamųjų namų statybos bendrija „1331“ įgyja 1.670.000,00 Lt, t. y. 21,41 % nekilnojamojo turto vertės pagal 2006-09-11 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, reikalavimo teisę į ieškovą BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“. 1.670.000,00 Lt suma priteisiama iš ieškovo BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „1331“ naudai.
4. Šalys pareiškia, kad reikalavimų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų padengimo viena kitos atžvilgiu neturi.
5. Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Taikos sutartį neteisėta ar negaliojančia.
6. Šalys pareiškia, kad po šios Sutarties įvykdymo ateityje viena kitai pretenzijų nebeturės.
7. Šalys pareiškia, jog joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalims yra žinoma ir tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).
8. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos ir suprastos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 str.
9. Šalys patvirtina, kad turi visas reikalingas teises, įgaliojimus, sutikimus bei nutarimus, kurie yra būtini sudaryti šią sutartį ir visiškai įvykdyti visus Šalių įsipareigojimus pagal šią sutartį.
10. Šalys pareiškia, kad Sutartį perskaitė, suprato jos prasmę ir pasirašo kaip dokumentą, atitinkantį Šalių valią. Ši Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais - po vieną ieškovui, atsakovui ir teismui.
Teismas civilinę bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo AB bankas ,,Snoras“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti ieškovo ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį, o civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šalių sudaryta preliminarioji sutartis buvo rašytinės formos. CK 6.393 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Ši teisės norma neabejotinai laikytina imperatyvia teisės norma, o prieštaraujantis jai sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu. Taikos sutartimi, kuri sudaryta rašytine forma, iš esmės yra išsprendžiami nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo klausimai, todėl buvo pažeistos imperatyvios teisės normos dėl tokiems sandoriams taikytinos formos.
2. Taikos sutartimi pažeista ir CK 6.986 straipsnio 2 dalyje nurodyta imperatyvi norma, pagal kurią taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris negaliojo. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad jeigu sutarties šalys iki 2007-03-01 nepasirašys pagrindinės žemės sklypo ir visų jame esančių statinių pirkimo-pardavimo sutarties, tai prievolė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigs. Pagrindinė sutartis iki 2007-03-01 nebuvo sudaryta.
3. Ginčo turtas yra įkeistas AB bankui ,,Snoras“ ir užtikrinant ieškovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą, bankas yra pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Taikos sutarties pasirašymas užkirto kelią byloje išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes, susijusias su ginčo sandoriu, kas prilygintina bandymui nuslėpti įrodymus. Sudarant taikos sutartį, buvo piktnaudžiaujama teismo procesu, siekiama išvengti liudytojų apklausos bei sutrikdyti kitiems bylos dalyviams bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinti tikrąją tiesą, todėl toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai bei viešajam interesui ir yra niekinis bei negalioja, o tokios sutarties teismas tvirtinti negalėjo.
4. Trečiasis asmuo nedalyvavo sudarant taikos sutartį ir apie ją, jos turinį ir sąlygas informuotas nebuvo.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta proceso šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje (taigi ir esant paskirtam civilinės bylos nagrinėjimui iš esmės) baigti bylą taikos sutartimi. Galimybė proceso šalims sudaryti taikos sutartį yra paremta dispozityvumo principu, įtvirtintu CPK 13 straipsnyje. Šiuo atveju šalys 2011 m. sausio 26 d. sudarė taikos sutartį civilinėje byloje ir pateikė prašymą teismui šią taikos sutartį patvirtinti. Taigi, bylos šalys įgyvendino CPK garantuojamą teisę ginčą baigti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.
Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilygsta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus taikos sutartį, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta, ji nutraukiama (CPK 140 str. 3 d.). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) arba nutraukia bylą (CPK 293 str. 1 d. 3 p.).
CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kartu ši norma aiškintina ir tai teisinei situacijai, kai byloje dalyvauja tretieji asmenys. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį, šie teismo priimti procesiniai dokumentai gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija ,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt. bylos Nr. 3K-3-397/2006).
Iš bylos duomenų matyti, kad byloje dalyvauja trečiasis asmuo AB bankas ,,Snoras“, kuris su pareikštu byloje ieškiniu nesutiko (b. l. 1-5, 63-66). Tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė tik abstrakčius motyvus. Tačiau teismas neaiškino dėl sutarties sąlygų reikšmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, kurios gali atsirasti patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.
Taip pat CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančio byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Aiškinant šią teisės normą, būtina atsižvelgti į teisės principą, kad teismas prieš priimdamas sprendimą turi išklausyti ir kitą šalį. Taigi teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Trečiasis asmuo AB bankas ,,Snoras“ skundė nurodo, kad jis nedalyvavo sudarant taikos sutartį ir apie ją, jos turinį ir sąlygas informuotas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui AB bankui ,,Snoras“ apie šalių pateiktą taikos sutartį bei taikos sutarties turinį būtų buvę pranešta. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Jeigu teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, arba patvirtina taikos sutartį nedalyvaujant teismo posėdyje trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties sąlygas, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija, remdamasis išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtina šalių pasirašyta taikos sutartis, yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.