- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- II-104-714/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00055-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. P. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 10 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1350-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas E. P. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 10 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1350-2022. E. P. prašė sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisariato 2016 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 5-V-866 „Dėl įgaliojimų nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir priimti sprendimus administracinių nusižengimų teisenoje“ 2.1.4 pp. (2021 m. rugpjūčio 27 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio 2 daliai; panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1350-2022 (ROIK:2112859208), o administracinio nusižengimo bylą nutraukti; tuo atveju, jeigu teismas netenkintų aukščiau nurodyto prašymo - panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1350-2022 (ROIK:2112859208), o administracinio nusižengimo bylą grąžinti tinkamam tyrimui atlikti.
Skundą teismui persiuntė Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK) 622 straipsnio 2 dalis).
2021 m. gegužės 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo protokole Nr. 91-ANR_P-1448-2021, nurodyta, kad 2021 m. vasario 15 d. 11 val. 16 min., adresu (duomenys neskelbtini) E. P., karantino paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir Nutarimas) laikotarpiu, artimai bendravo kontaktavo būdamas kartu su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio piliečiais, t. y. kartu su V. S., D. P., S. N. ir A. K., sveikindami jubiliatę J. K., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčių reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Taip pat nurodyta, kad asmeniui siūloma sumokėti 250 Eur baudą.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1350-2022, nurodyta pažeidimo esmė tokia pati, kaip ir 2021 m. gegužės 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo protokole Nr. 91-ANR_P-1448-2021 nurodyta nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės. Taip pat nurodytos kitos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį E. P. supažindinus su 2021 m. gegužės 26 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, dėl nurodyta nusižengimo esme, jis neneigė aplinkybių, kad vykdydamas savivaldybės mero funkcijas kartu su kitais asmenimis 2021 m. vasario 15 d. buvo atvykęs pasveikinti jubiliatę, tačiau tai jis darė vykdydamas savo darbines funkcijas. Su tuo, kad pažeidė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimus nesutinka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas akcentuoja, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku t. y. 11 val. 16 min. jis pas J. K. nebuvo. Teigia, kad protokolas yra niekinis, nes jame nurodytas nusižengimo padarymo laikas yra neteisingas. Bylą nagrinėjantis pareigūnas vertindamas byloje esančius duomenis konstatuoja, kad nusižengimas yra padarytas 2021 m. vasario 15 d. apie 11 val., tačiau vertinat vertinant karantino apribojimų laikymąsi, protokole nurodytas netikslus laikas negali būti laikomas kaip esminis ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų administracinio nusižengimo protokolo turiniui, pažeidimas. Kartu su E. P. sveikindami jubiliatę J. K. dalyvavo ir kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai: V. S., D. P., S. N., dėl Nutarimo 2.1.8.1. papunktyje nustatytų reikalavimų pažeidimo jie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei administraciniais nurodymais pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos. Visi šie asmenys nurodymus įvykdė ir administraciniai nurodymai yra galiojantys. Įvertinus visus įrodymus bei aplinkybes konstatuotina, kad E. P. veiksmai, pažeidžiant Nutarimo 2.1.8.1. punktą, t. y. sąmoningai žinodamas apie aptariamą reikalavimą, kartu su kitais asmenimis važiavo sveikinti jubiliejaus proga kitos šeimos ir namų ūkio narę J. K. į jos namus – buvo pavojingi ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, tokie E. P. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Taip pat nurodyta, kad nutarta skirti asmeniui 1000 Eur baudą.
2022 m. kovo 29 d. E. P. skunde, dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 10 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1350-2022, nurodyta, kad 2021 m. vasario 15 d. atsakomybėn traukiamas asmuo kartu su kitais savivaldybės / savivaldybės administracijos darbuotojais (D. P., V. S.) nuvyko pas jubiliatę į jos namus pasveikinti ją su 100 metų jubiliejumi. Prie sveikinimo taip pat prisijungė seniūnas S. N.. Tokie savivaldybės vadovų veiksmai (pagerbiant garbingo amžiaus sulaukusius savivaldybės gyventojus) buvo įprasta praktika, tiesiogiai susijusi su savivaldybės funkcijomis. Jubiliatės pasveikinimas užtruko vos keletą minučių ir susidėjo tik iš gėlių įteikimo ir bendrų foto nuotraukų padarymo. Šio sveikinimo metu visi dalyvavę asmenys dėvėjo apsaugines nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (medicinines kaukes). Nei savivaldybės atstovai, nei kiti asmenys šių veiksmų netraktavo ir netraktuoja kaip atskirų „namų ūkių“ kontaktavimo. Skundžiamas nutarimas ir atsakomybė atsakomybėn traukiamam asmeniui grindžiama Nutarimo 2.1.8.1. punktu, kuriame nurodyta, kad „draudžiama: <...> daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai“. Nei ANK, nei Nutarimas, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nepateikia „namų ūkių artimų kontaktų“ sąvokos. Todėl taikant Nutarimo 2.1.8.1. punkto nuostatų pažeidimus, turi būti įrodoma, kad atitinkamuose veiksmuose iš tiesų egzistavo toks faktas kaip „namų ūkių kontaktas“ ir kad nėra išimčių, kurios tuo konkrečiu atveju galėtų būti taikomos. Savivaldybės atstovai jubiliatės sveikinti vyko kaip valstybės valdžios institucijos – savivaldybės / savivaldybės administracijos – pareigūnai. Tai reiškia, kad įvykio aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip darbo funkcijų vykdymas. Tačiau nei skundžiamame nutarime, nei protokole toks vertinimas neatsispindi, ši aplinkybė apskritai neišnagrinėta. Meras ir savivaldybės administracijos vadovybė, o ne policijos pareigūnai sprendžia dėl to, kokios funkcijos turėtų būti atliekamos darbo vietoje, o kokios – ne darbo vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje E. P. paaiškino, kad 2021 m. vasario 15 d. buvo pasveikinti su jubiliejumi J. K. ir jos sūnus pasakė, kad ji į lauką neišeis ir jie puokštę perduos viduje. Taip jie ir padarė. Kadangi, tai buvo jo darbinių funkcijų vykdymas, visi šimtamečiai buvo taip pat pasveikinti, tik šitas skyrėsi tuo, kad jie net nenusirengė, įėjo, pasveikino ir išėjo. Tuo metu dėvėjo visi kaukes ir kontaktas netruko ilgiau negu 15 minučių.
Teismo posėdyje E. P. atstovas advokato padėjėjas S. Z. paaiškino, kad nei vienas asmuo iš ten dalyvavusių asmenų neužsikrėtė, nes buvo laikomasi karantino reikalavimų. Policijos departamentas išaiškino, kad policijos departamentas negali aiškinti kokios yra darbinės funkcijos. Prašo skundo reikalavimus patenkinti, panaikinti nutarimą.
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą atstovė V. D. paaiškino, kad kaltinimas yra E. P., sveikinimas senolės tuo metu tikrai nebuvo nei būtina, nei reikalinga funkcija. Valstybė ėmėsi ypatingų atsargos priemonių suvaldyti pandemiją ir tuo metu funkcijų, kurios tuo metu nėra būtinosios ir reikalingosios atlikti ne darbo vietoje nebuvo galima. Dėl P. veikos pavojingumą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste įrodo ir tai, kad pažeidžiant minimo Vyriausybės nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimus buvo kontaktuojama su rizikos grupei priskiriamais asmenimis, tai buvo kontaktuojama su šimto metų senole J. K. ir jos sūnumi A. K., jis irgi buvo rizikos grupėje asmuo, 71 metų. Yra minima, kad visi, kurie sveikino senolę dėvėjo kaukes, bet rizikos grupėje esantys asmenys, senolė ir A. K., kaukių nedėvėjo. Taip pat veikos pavojingumą institucijos nuomone įrodo tai, kad sveikinimas vyko 13,74 kvadratinių metrų patalpoje, kurioje buvo 6 asmenys iš 5 skirtingų namų ūkių, taip pat buvo įteikiamos ir gėlės. Prašo atmesti P. skundą.
Teismo posėdyje liudytojas G. B. paaiškino, kad buvo gauti anonimiški pranešimai su įkeltomis foto nuotraukomis mero dėl sveikinimo senolę (duomenys neskelbtini). Buvo gauti 2 pranešimai. Jis atliko tyrimą ir surašė merui protokolą su nurodymu. Meras nurodymo neįvykdė. Nutarimo surašymui perdavė į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jo protokolas nebuvo spausdinamas. Nieko negirdėjo, kad būtų grasinta. Nuvykus apklausti J. K., jos sūnus pasitiko kieme ir nurodė, kad su ja nesusikalbės, nes ji neprigirdi.
Teismo posėdyje liudytojas A. B. paaiškino, kad jokių veiksmų nėra atlikęs, kuriuose būtų dalyvavęs E. P.. Policijos komisariato laukiamajame buvo susitikę. Neatsimena ar buvo apklausų kambaryje, kai buvo apklausiamas meras. Apie įrašo dingimą nieko nežino.
Teismo posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad meras su seniūnu atvyko pasveikinti jo mamos su jubiliejumi į namus. Atvyko grupelė žmonių, jis pakvietė juos į vidų užeiti, nes lauke šalta. Viduje niekas nenusirengė. Tiksliai neatsimena kiek žmonių buvo. Stovėjo atsitraukę poros, trejeto metrų mažiausiai.
Teismo posėdyje liudytoja V. S. paaiškino, kad yra tradicija važiuoti ir sveikinti. Važiavo dviese su meru. Atvykusių sveikintojų buvo keturi. Atvykus pasitiko sūnus ir jis sakė gal užeisit į kambarį ir jie užėjo. Atokiau sustojo nuo senolės, meras įteikė puokštę. Prabuvo nuo 15 iki 20 minučių. Važiavo sveikinti darbo metu, tai buvo darbo santykiai. Meras pasakė, kad važiuos sveikinti šimtametės ir išvažiavo. Ji fotografavo.
Teismo posėdyje liudytojas S. N. paaiškino, kad E. P. tradiciškai važiavo sveikinti šimtametę. Šita tradicija įvesta ne šio mero E. P.. Sveikinimas, kaip tradicija ir į darbines funkcijas galbūt įėjo. Jis ir kartu socialinės išmokos specialistė važiavo, nes specialistė turėjo surašyti buities tyrimo aktą, atlikti darbines funkcijas. Sveikinimo metu kambaryje buvo meras, jis, socialinio skyriaus vedėja, jubiliatė, sūnus, mero patarėja. Sveikinimas truko maksimum 20 minučių. Visi buvo išsidėstę plačiu ratu. Sveikintojai visi buvo su kaukėmis.
Teismo posėdyje liudytoja D. P. paaiškino, kad rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtinta vienkartinių pašalpų skyrimo tvarka, kurioje aptariama, kad skirti vienkartinę pašalpą žmogui, kuriam suėjo šimtas metų ir prie piniginės paramos yra tradicija, kad važiuoja pasveikinti šimtamečio. Ji dirba socialinės paramos skyriaus vedėja nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Tokia tradicija yra daugiau negu penki metai. Sveikinimas truko trumpai, pasveikino ir išvyko.
Dėl administracinio nusižengimo
Motyvuojamoji dalis
ANK 45 straipsnyje nustatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Atsakomybė už šių norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ar kitai paminėtai situacijai. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022). Pavojaus išplisti ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sukėlimo požymis negali būti išvedamas iš kitų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Aptariamas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis negali būti be turinio, apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie pavojaus sukėlimą. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam reikšmingos aplinkybės, pvz., kontakto tarp asmenų pobūdis, trukmė, ar naudotos apsaugos priemonės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-511/2022, AT-13-511/2022).
Institucija, priėmusi nutarimą, pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sukėlimo požymį preziumavo, tačiau atskirai nenustatinėjo ir nevertino ANK 45 straipsnio 4 dalyje keliamos normos dispozicijos sąlygos buvimo. Apskųstame nutarime nenurodyti atskiri argumentų ar konkrečiu E. P. elgesiu pagrįstų teiginių, rodančių, kad kelių asmenų buvimas patalpoje iš tikrųjų sukėlė realų pavojų plisti pavojingai ligai. Išvada dėl sukelto pavojaus išplisti pavojingoms ligoms padaryta formaliai, atsižvelgus tik į bendrą COVID-19 viruso keliamą pavojų visuomenės sveikatai, nepagrindžiant visų ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, taip pat remiantis tuo, kad kiti toje pačioje patalpoje buvę asmenys nuobaudų neskundė. Tuo tarpu pažymėtina, kad didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjusiu visuotinai prieinamos informacijos šaltiniuose buvo laikomas žmogus, kuris, su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą, jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais, buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių. Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.
Neperrašinėjant visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, trumpai galima konstatuoti, kad nurodytu laiku E. P. ir dar keli (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojai nuvyko sveikinti šimtametės senolės. Taip pat nustatyta, kad tokio amžiaus sulaukusių asmenų pagerbimas yra susiformavusi ilgametė tradicija, kuriai savivalda pagal savo veiklos nuostatas ir planus skiria tiek finansines, tiek laiko ir žmonių sąnaudas. Pagal pradinį užmanymą senolė turėjo būti pasveikinta neužeinant pas ją į namus. Dėl oro sąlygų atvykusieji buvo pakviesti užeiti vidun. Pažymėtina, kad sveikinimo ceremonija vyko apie 15 – 20 minučių, visi atvykę asmenys dėvėjo medicinines kaukes. Taip pat pažymėtina, kad atvykusieji asmenys buvo vienos biudžetinės įstaigos, savivaldybės administracijos, darbuotojai, kurie bendrauja tarpusavyje tarnybos metu, savivaldybės administracijos pastate, kur būdami jie bendrauja jei ne kasdien, tai dažnai ir betarpiškai, pavyzdžiui meras ir mero patarėja). Sveikinimo ceremonija vyko darbo metu. Nėra išsamiai reglamentuota, kaip ir kokia tvarka turėtų būti pasveikinami garbingo amžiaus sulaukę asmenys, tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 14 punkte numatyta, kad meras pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito. Todėl galima pripažinti, kad sveikindamas šimtametį asmenį E. P. atliko savo darbines pareigas, o įvertinus mero, kaip rajono savivaldos atstovo, pareigybę galima daryti išvadą, kad mero darbo vieta ne visada apsiriboja darbo kabinetu. Mero veikla turi būti suprantama kur kas plačiau nei žemesnio lygio valstybės tarnautojų, kurie savo pareigas atlieka tam tikra patalpa apibrėžtoje vietoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 (toliau ir Nutarimas) buvo numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų įstatymų nustatytų funkcijų (darbų) atlikimą (nutarimo 2.2.1 punktas). Pripažinus, kad sveikindamas šimtametį asmenį E. P. atliko darbines pareigas, jo atžvilgiu turi būti taikomi Nutarimo punktai, reglamentuojantys darbo, ūkinės veiklos ir kitas sąlygas. Konkretūs Nutarimo punktai, reglamentuojantys judėjimo per sieną ir šalies viduje sąlygas svarbūs tiek, kiek remiantis jais galima būtų nuspręsti, ar tai buvo atvejis, kai atitinkamas funkcijas buvo būtina atlikti darbo vietoje, betarpiškai, taip pat, ar buvo užtikrintos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Tvarką, kuria buvo dirbama įstaigose, nustatydavo tos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymus.
Pripažintina, kad šimtmečio sulaukusius asmenis pasveikinti ir pagerbti reikia. Tokio amžiaus sulaukia nedaugelis. Ir kaip jau buvo paminėta, tai yra ilgametė tradicija. Keletas kartu dirbančių asmenų, atvykę į jubiliatės namus, dėvėjo kaukes (2.1.5.2., 2.1.5.2.4.), patalpoje buvo ne ilgiau kaip 15 – 20 minučių, leistino atstumo tarp tų, kurie atvyko, ir jubiliatės buvo laikomasi. Bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad E. P. bendravo su kitais asmenimis be medicininės kaukės, mažesniu nei du metrai atstumu, ilgiau kaip 15 – 20 minučių. Pagaliau tai nebuvo švenčiama asmeninė šventė (Nutarimo 2.1.8.1.2). O pripažinus, kad E. P. vykdė savo darbines pareigas (Nutarimo 2.2.1 papunktis), negalima pripažinti, kad jis pažeidė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio draudimą, kaip yra nurodyta 2021 m. gegužės 26 d. administracinio nusižengimo protokole. Galima tik svarstyti, ar tokiomis sąlygomis buvo būtina važiuoti sveikinti jubiliatę į vietą, gal nereikėjo priimti pakvietimo užeiti į vidų, bet tai nekeičia esmės dėl to, kad buvo vykdomos darbinės funkcijos.
Byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai tik patvirtina E. P.argumentus bei paaiškinimus. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kad E. P. galėjo numatyti, kad savo veiksmais sudaro sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, tai yra jo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – subjektyviosios pusės. E. P.pats neturėjo tyčios ir juo labiau kaltės sudaryti sąlygų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Todėl nėra pakankamai įrodymų pripažinti E. P.kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo naudai.
Šioje byloje išimtinai buvo svarstoma dėl E. P. veikos ir nevertinta kitų sveikinimo ceremonijoje dalyvavusių asmenų veika. Kitose bylose priimti nutarimai šioje byloje nevertintini kaip prezumpcinę reikšmę turintys įrodymai, E. P. tose bylose nebuvo dalyvaujantis asmuo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant E. P. veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis, 591 straipsnio 1 punktas).
Teismas išsprendė bylą iš esmės pasisakydamas dėl administracinio nusižengimo.
Skundą patenkinus ir nutraukus administracinio nusižengimo teiseną skundą padavusiam asmeniui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, 1 554,85 Eur kai numatyta ANK 666 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1350-2022 ir administracinę teiseną, pradėtą prieš E. P. nutraukti.
Priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato E. P. naudai 1 554,85 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.