- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- eI-3947-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00961-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Marius Gricius
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vladui Barodicai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 37SD-2692-(14.37.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 1SS-2-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į suprojektuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas D. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas: 1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu 37SD-2692-(14.37.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ priimtą sprendimą; 2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 1SS-2-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti pareiškėjui D. B. nuosavybės teises į suprojektuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius priėmė sprendimą netenkinti D. B. 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymo 37FP-2925 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutarė skundžiamo sprendimo nepanaikinti ir skundą atmesti. Pareiškėjas su minėtais sprendimais nesutinka, nurodo, kad 1998 m. liepos 1 d. Plungės rajono Paukštakių žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą gauti lygiaverte natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 15 d. akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ inžinierius N. S. parengė 1999 m. sausio 22 d. Išvadą Nr. 1572 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Išvadoje nurodyta, kad ji persiunčiama į Telšių rajono Tryškių seniūniją. Telšių apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1675 „Dėl Telšių rajono Tryškių seniūnijos Dirmeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Dirmeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio metu buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – Atkūrimo tvarka). Šios pirmosios redakcijos Atkūrimo tvarkos 24 punkte buvo įtvirtinta tik bendra nuostata dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu plotu – jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą. Atkūrimo tvarkos 103 punktas numato, kad atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę, mišką bei vandens telkinius, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui; pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Taigi iki 2001 metų jau turėjo būti suprojektuotas D. B. priskiriamas žemės sklypas, žemėtvarkos specialistas turėjo suformuoti grąžinamą natūra žemės sklypą, paženklinti sklypą vietoje, surašyti žemės sklypo ribų vietos paženklinimo aktą, parengti kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui, nes praėjo 3 metai nuo pateikto prašymo, tačiau akivaizdu, kad buvo atliktas tik žemės sklypo suprojektavimas (1999 metais), o kiti darbai nebuvo atliekami visiškai. Atkūrimo tvarkos 24 punktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1347, kuriuo Atkūrimo tvarkos 24 punktas buvo papildytas nauju apribojimu – Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė negrąžinama perduodant neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Įsigaliojus šiam apribojimui Tryškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė siuntė D. B. kvietimus atvykti į Tryškių seniūniją ir pareikšti savo pageidavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) siųsti pranešimai nebuvo įteikti ir buvo grąžinti. J. Ž. turėjo D. B. mobilaus telefono numerį nuo pat žemės sklypo formavimo dienos ir ji visada pati pranešdavo telefonu, kai reikėdavo atvykti ar susitikti, todėl nuostata, kad D. B. buvo nepasiekiamas yra klaidinga. Taigi, D. B. liko neinformuotas apie atliekamus veiksmus. Esant tokiai padėčiai žemėtvarkos specialistai turėjo ieškoti kitų būdų kaip informuoti D. B., o manant, kad pranešta šiam asmeniui tinkamai ir nepareiškus nuomonės – atmesti pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju nebuvo daroma nieko, kas yra akivaizdžiai netinkami žemėtvarkos darbuotojų veiksmai. Patys pranešimai yra pertekliniai, nes 2017 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus sprendime konstatuojama, kad 1998 m. liepos 1 d. D. B. pateikė prašymą gauti lygiaverte natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pakartotinis prašymas nebuvo būtinas, o žemėtvarkos specialistai turėjo atlikti tolimesnius Atkūrimo tvarkoje nurodytus reikalavimus. Nuosavybės teisių atkūrimo valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose apribojimas buvo panaikintas Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 590, pakeičiant Atkūrimo tvarkos 24 punkto 2 pastraipą, kurioje buvo numatyta, kad atkuriant nuosavybės teises valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose, žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam Žemės sklypu piliečiams, šiose teritorijose naudojantiems žemę asmeniniam ūkiui, arba piliečiams, kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose (jeigu nors dalis kaimo ar miestelio teritorijos yra valstybinio parko ar draustinio teritorijoje arba jie turi bendrą ribą su valstybinio parko ar draustinio teritorijos ribomis), taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Šiuo Atkūrimo tvarkos pakeitimu buvo nustatyti du reikalavimai pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises valstybiniuose draustiniuose - jie šioje teritorijoje turėjo naudoti žemę asmeniniam ūkiui, arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. buvo gyvenę ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. Po šio apribojimo panaikinimo D. B. vėl buvo reali galimybė atkurti nuosavybės teises pagal 1998 m. liepos 1 d. prašymą, tačiau Telšių rajono žemėtvarkos skyrius visiškai nevykdė savo pareigų, numatytų atkūrimo tvarkos 103 punkte. Iš surinktų duomenų yra matyti, kad tik 2007 m. kovo 12 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį surašė J. Ž. įmonė, kurios savininkė ta pati J. Ž., kuri pasirašinėjo 2001 gegužės 15 d. pranešimą, 2001 m. balandžio 11 d. pažymėjimą Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus vardu. Šios aplinkybės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo visiškai analizuojamos, netiriamos, nors pavirtintos rašytiniais įrodymais. Visą šį laiką iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. J. Ž. kuravo ir atlikinėjo visus matavimus ir pareiškėją užtikrino, kad liko tik žemėtvarkos sprendimo priėmimo klausimas. D. B. dalyvavo žemės sklypo matavimuose 1999, 2002, 2007 metais ir jam nesuprantama, kodėl nebuvo reikalaujama pasirašyti planuose, nes planai atliekant matavimus nebūdavo iš karto paruošiami, o tik vėliau. Atliekant matavimus tik juodraštiniai planai būdavo subraižomi, todėl teigti, kad D. B. nedalyvavo atliekant matavimus, nėra pagrindo. Telšių rajono žemėtvarkos skyrius ar VĮ VŽĮ vyresn. inžinierė J. Ž. bent jau iki 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimo įsigaliojimo turėjo visas galimybes paruošti visą dokumentaciją, tačiau to nepadarė, nors D. B. informuodavo pati J. Ž., kad Telšių rajono žemėtvarkos skyriui yra pateikusi visą medžiagą ir jam jau yra sutvarkyti visi dokumentai. J. Ž. įmonė tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui D. B. žemės sklypo išvadą bei nuosavybės teisių atkūrimo bylą su žemės sklypo planu, kuris yra be datos ir akivaizdžiai surašytas 2017 metais, nurodant lydraštyje, kad nuosavybės teisė į žemę nebuvo atkurta dėl dokumentų suderinimo trūkumo. Kaip matyti D. B. kreipiantis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškant nuosavybės atkūrimo bylos, J. Ž. įmonė tik prieš 2 dienas buvo pateikusi šią bylą, nors iki tol nurodydavo D. B., kad byla yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriuje. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra netinkami žemės tarnybos (žemėtvarkos) specialistų veiksmai, sukėlę dabartines pasekmes. Kitas svarbus aspektas, kad D. B. prašyme atkuriamas žemės sklypas yra iš (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), kuriame yra dar didesni aplinkosauginiai reikalavimai bei apribojimai, kas suponuoja galimybę atsižvelgti į tai, kad D. B. iškeičia vertingesnėje vietovėje buvusį žemės sklypą. Mano, kad šioje situacijoje tikslinga atsižvelgti į tai, kad D. B. elgėsi sąžiningai, jo prašymo patenkinimas atitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, nes kaltų asmenų ieškojimas šiuo atveju gali pakenkti ir Nacionalinės žemės tarnybos reputacijai, o D. B. žinoti, kad yra netinkami specialistų veiksmai, tačiau negalėti atkurti nuosavybės teisių yra netinkama situacija ir akivaizdus D. B. teisėtų interesų pažeidimas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2001 m. (negali pasakyti datos) buvo nuvažiavęs į Tryškių žemėtvarkos skyrių. Nukreipė pas Ž. susitarti dėl apmatavimų. Susitarė dieną. Buvo labai prižėlę – vasarą. Negalėjo visko apmatuoti. Nusprendė, susitikti geresnėmis sąlygomis. Antrą kartą atsivežė Ž. – buvo atlikti matavimai. 2004 m. išvyko į užsienį. Nurodė, kad neprivalėjo pranešti žemėtvarkai apie naują adresą, nes šeimos nariai gyveno tuo pačiu adresu. Dukra išvyko 2010 metais laikinai iš Lietuvos. Po paskutinių apmatavimų susimokėjo už matavimus ir liko laukti. Buvo grįžę 2007 m. parašė dukrai įgaliojimą, kuriuo galėtų atlikti visus veiksmus, susijusius su pareiškėjo reikalais. Įgaliojimas buvo surašytas 10 metų. Nurodė, kad nepamena, ar pasirašė ant apmatavimų. 2016 m. gavo žinią, kad turi permatuoti (duomenys neskelbtini) namų valdą. Permatuojant namų valdą, Ž. nurodė, kad byla senai perduota žemėtvarkos skyriui.
Pareiškėjo atstovas advokatas Marius Gricius, teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo naikinti du individualius administracinius aktus. Šie sprendimai priimti vadovaujantis 2017 m. lapkričio mėnesį pateiktu D. B. prašymu, kuriame buvo papildomai prašoma atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 22 d. priimtas procesinis sprendimas – byla persiųsta į Tryškių seniūniją. J. Ž. 2007 m. kovo 12 d. surašė ribų paženklinimo aktą, siuntė pranešimus, kuravo visus veiksmus ir matavimus bei užtikrino, kad liko tik žemėtvarkos sprendimo priėmimo klausimai. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ta eiga buvo vietoje stovinti. 2001 m. neaišku, kokiais pagrindais, buvo siunčiamas pranešimas D. B., tačiau duomenų apie įteikimą nėra, nors turėjo kontaktus. 2002 m. D. B. išsiuntė laišką į (duomenys neskelbtini), ten, kur niekada pareiškėjas negyveno. NŽT motyvuoja, kad sprendimas netenkintinas, nes pasikeitė teisinė reglamentacija, tačiau atkreipia dėmesį, kad jeigu prašymas pateiktas 1998 m., procesinis sprendimas vadovaujantis neva nauju 2017 m. įstatymu, tarsi nebūtų 1998 m. prašymo, iškreipia situaciją. Pareiškėjas mano, kad reikia atsižvelgti ir nagrinėti situaciją nuo 1998 m. Mano kad 2001 m. raštai, kuriuose prašo atvykti pareikšti nuomonę, kokiame kaime nori atkurti nuosavybės teises į paveldimą žemę, yra nepagrįsti, nes jau prašymas buvo pareikštas. Šiuo atveju, nurodoma, kad B. neatliko kažkokių veiksmų, nepareiškė prašymo, o dabar 2017 m. prašymas yra sprendžiamas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dėl šios priežasties pažymį, kad ši situacija yra netinkanti, procesiniai sprendimai išnagrinėti netinkamai, juolab, kad derėtų atsižvelgti į tas aplinkybes bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi išvadą, kad D. B. priklausantis sklypas yra suformuotas natūroje. Šiai dienai, jeigu teigtume, kad D. B. galimai kažkada pasielgė procesiškai netinkamai užkirstume kelią šiam asmeniui. Tokiu būdu atimtume iš asmens teisėtą reikalavimą, nes yra suformuota namų valda. Žalos ir jos dydžio nėra galima įvertinti. Įžvelgia J. Ž. tiesioginę kaltę dėl susidariusios situacijos.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius, teikdamas bendrą atsiliepią su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 35-42), nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas D. B. į Telšių skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi su 2017 m. rugpjūčio 30 d. parengtu prašymu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę D. B. byloje yra įsegta kopija prašymo, kurį D. B. 1998 m. liepos 1 d. pateikė Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus Paukštakių žemėtvarkos tarnybai. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad jam priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nori gauti lygiaverte natūra (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – Atkūrimo tvarka). Šios pirmosios redakcijos Atkūrimo tvarkos 24 punkte buvo įtvirtinta tik bendra nuostata dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu plotu – jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą. Atkūrimo tvarkos 24 punktas buvo pakeistas Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1347, kuriuo Atkūrimo tvarkos 24 punktas buvo papildytas nauju apribojimu – Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė negrąžinama perduodant neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Įsigaliojus šiam apribojimui Tryškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė ir siuntė pareiškėjui tris kvietimus paties pareiškėjo nurodytu adresu, kad šis atvyktų į Tryškių seniūniją ir pareikštu savo pageidavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tokį žemės sklypą, į kurį atkurti nuosavybės teises leidžia galiojantis teisinis reglamentavimas. Tačiau pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) siųsti pranešimai nebuvo įteikti ir buvo grąžinti, pareiškėjas nedalyvavo projektuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepasirašė nei Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nei žemės sklypo plano M 1:10 000. Šis nuosavybės teisių atkūrimo valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose apribojimas buvo panaikintas Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 590, pakeičiant Atkūrimo tvarkos 24 punkto 2 pastraipą, kurioje buvo numatyta, kad atkuriant nuosavybės teises valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose, žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu piliečiams, šiose teritorijose naudojantiems žemę asmeniniam ūkiui, arba piliečiams, kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose (jeigu nors dalis kaimo ar miestelio teritorijos yra valstybinio parko ar draustinio teritorijoje arba jie turi bendrą ribą su valstybinio parko ar draustinio teritorijos ribomis), taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Šiuo Atkūrimo tvarkos pakeitimu buvo nustatyti du reikalavimai pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises valstybiniuose draustiniuose – jie šioje teritorijoje turėjo naudoti žemę asmeniniam ūkiui, arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. buvo gyvenę ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. Pareiškėjas teritorijoje, kurioje yra jo pageidaujamas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas (duomenys neskelbtini) negyveno, asmeninio ūkio paskirties žemės sklypo neturėjo ir nevaldė. Šį faktą patvirtina ir Telšių rajono savivaldybės Tryškių seniūnijos 2003 m. gegužės 12 d. pažyma Nr. V4-61 „Apie D. B. priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus“, kurioje nurodyta, kad D. B. įregistruotas (duomenys neskelbtini). Reikalavimų šios kategorijos pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises saugomose teritorijose, ratas buvo praplėstas ir sukonkretintas Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1075, kuriuo buvo pakeistas Atkūrimo tvarkos 24 punktas ir jo 2 pastraipa išdėstyta šia redakcija – „Atkuriant nuosavybės teises valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs)“. Šios redakcijos Atkūrimo tvarkos 24 punktas yra galiojantis ir šiuo metu. Kadangi pareiškėjo vardu 1999 m. sausio 22 d. parengtoje išvadoje dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta, kad buvęs savininkas M. L. (duomenys neskelbtini) ha žemę nuosavybės teisėmis valdė (duomenys neskelbtini), todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra teisinio pagrindo pareiškėjui atkurti nuosavybės teisę į žemę lygiaverčiu plotu (duomenys neskelbtini). Be to, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), t. y. nuo to termino nebegyvena (duomenys neskelbtini), nors tuo adresu pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjas ten ir negyveno. Dėl nurodytos priežasties (buvęs žemės savininkas M. L.) iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuosavybės teisėmis nevaldė, todėl pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo patenkintas. Pareiškėjui buvo pasiūlyta Telšių skyriui skubiai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atkurti nuosavybės teises į žemę lygiaverčiu plotu pasirinktoje Telšių rajono savivaldybės seniūnijoje, išskyrus valstybės saugomas teritorijas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu (byla Nr. 03/04-15/04-05/06) išaiškino, kad pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), 16 straipsnio 7 dalies (1999 m. gegužės 13 d., 2001 m. gruodžio 11d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ tie piliečiai, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, taip pat tie piliečiai, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kurie negyvena to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, negali būti laikomi turinčiais teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises įgydami nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tačiau tai nereiškia, kad gali būti paneigtas minėtų asmenų teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatymo nustatytu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Papildomai pažymėjo, kad atsiliepime nurodė pagrindinius nesutikimo motyvus. Pareiškėjas 1998 m. Plungės r. pateikė prašymą atgauti lygiavertį žemės sklypą natūra. Pastebėjo, kad pradėtoje ir nebaigtoje formuoti nuosavybės teisių byloje yra du rašytiniai prašymai, t. y. 1998 m. ir 2017 m., kuris vertinamas kaip dokumentas dėl esamos situacijos išsiaiškinimo ir veiksmų atlikimo. Po 1998 m. prašymo pateikimo akcinės bendrovės „Hidrotechnikos“ specialistas parengė išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir šią išvadą persiuntė į Telšių r. savivaldybę. 1993 m. lapkričio 23 d. patvirtino parengtą projektą ir šitame projekte buvo suprojektuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini). Po projekto parengimo vyksta keli pretendentų susirinkimai ir tada prasideda konkrečių žemės sklypų matavimas, dokumentų rengimas, žemės sklypo rengimas ir t. t. Ženklinant žemės sklypą, kurį buvo ketinta grąžinti D. B., aktas surašytas J. Ž., tačiau pareiškėjo parašo ten nebuvo. Žemės sklypo ženklinimo aktas yra pagrindinis dokumentas, kuris suteikia teisę atlikti šiuos veiksmus: parengti žemės sklypo planą, parengti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei priimti įsakymą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai. Paženklinimo akto paskirtis – pretendentas yra supažindinamas su žemės sklypo vieta, plotu ir žemės sklypo ribomis. Su jais sutikdamas pretendentas pasirašo paženklinimo akte. J. Ž. negalėjo atlikti kitų veiksmų, nes paženklinimo akte nebuvo pareiškėjo parašo. Kada pareiškėjas 2017 m. kreipėsi į Telšių skyrių, tada skyriuje perduota pradėta ir nebaigta formuoti byla, joje buvo susegti išsiųsti ir neįteikti registruoti laiškai. Laiškai siųsti trys ir skirtingu laikotarpiu – 2001–2002 m. 2001 m. lapkričio mėnesį keitėsi teisės aktas ir buvo sugriežtintos sąlygos dėl nuosavybės teisių atkūrimo saugomose teritorijose. Po 2001 m. lapkričio mėnesio išsiųstas laiškas ir turėjo tą tikslą, kad pretendentas atvyktų, jam būtų pateikta informacija apie pasikeitusį reglamentavimą ir pretendentas raštu išreikštų savo ketinimus, savo valią dėl pasirinkto būdo, nes pasirinktoje vietoje pagal pasikeitusį reglamentavimą tokių galimybių nebebuvo. Įsigaliojus pakeitimams žemės reformą vykdančios institucijos privalėjo nuosavybės teisių atkūrimo procese vadovautis naujais teisės aktų pakeitimais ir jeigu pakeitimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, institucija privalėjo vadovautis nauju teisės aktų pakeitimu. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigiamas tuo metu, kada yra priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjo atžvilgiu apskrities viršininkas dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo nepriėmė ir šiuo metu toks sprendimas nėra priimtas. Paskutinis minėtos atkūrimo tvarkos pakeitimas buvo priimtas 2009 m., kuris galutinai užkirto kelią pareiškėjui pretenduoti teisės atkūrimui į konkretų žemės sklypą, kadangi jis yra saugomoje teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 37SD-2692-(14.37.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ priimto sprendimo panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 1SS-2-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti D. B. nuosavybės teises į suprojektuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ginčo teisinius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1998 m. liepos 1 d. pareiškėjas D. B. Paukštakių žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjui priklausančią (duomenys neskelbtini) ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nori gauti lygiaverte natūra (duomenys neskelbtini) (b. l. 110). Prašyme pareiškėjas gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 22 d. išvadoje Nr. 1572 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodyta, kad pagal piliečio D. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas M. L. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą –(duomenys neskelbtini) ha žemės. Pagal susitarimą pilietis D. B. turi teisę atkurti nuosavybės teise į (duomenys neskelbtini) ha žemės. Minėtoji išvada persiunčiama į Telšių apskritį, Telšių rajoną, Tryškių seniūniją (b. l. 55). 1999 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos viršininkas priėmė įsakymą Nr. 1675 „Dėl Telšių rajono Tryškių seniūnijos Dirmeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (b. l. 59). 2001 m. balandžio 11 d. balandžio 11 d. pareiškėjui prašyme nurodytu adresu išsiųstas raštas, kad Telšių rajono žemėtvarkos skyriuje Tryškių seniūnijoje yra gauta išvada iš Plungės dėl nuosavybės teisių atkūrimo Tryškių seniūnijoje. Pareiškėjas 2001 m. balandžio 23 d. buvo kviečiamas atvykti į Tryškių žemėtvarkos skyrių pareikšti noro, kokiame kaime pageidautų atkurti nuosavybės teisę į paveldimą žemę. Rašte nurodoma, kad pareiškėjo dalyvavimas būtinas (b. l. 57). 2001 m. gegužės 15 d. pareiškėjui prašyme nurodytu adresu išsiųstas raštas, kuriame nurodyta, kad Tryškių seniūnijoje yra gauta išvada iš Plungės rajono dėl nuosavybės teisės į pareiškėjui priklausančią žemę atkūrimo Tryškių seniūnijoje Telšių rajone. Pareiškėjas buvo prašomas atvykti birželio 13 d. į Telšių rajono žemėtvarkos skyrių Tryškių seniūnijoje pareikšti pageidavimo, kokiame kaime nori atkurti nuosavybės teises į paveldimą žemę. Rašte nurodyta, kad pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas (b. l. 56). Minėtas raštas pareiškėjui neįteiktas, nes paties pareiškėjo nurodytu adresu jo nerasta, o pasibaigus laiško saugojimo laikui laiškas grąžintas siuntėjui (b. l. 56). 2002 m. liepos 2 d. raštas Nr. 29 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo“ išsiųstas į (duomenys neskelbtini) kviečiant atvykti į Telšių rajono žemėtvarkos skyrių ir pareikšti nuomonę dėl žemės grąžinimo lygiaverčiu plotu pagal minėtą išvadą (b. l. 58). 2007 m. kovo 12 d. J. Ž. įmonė surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Minėto akto 6 punkte nurodyta, kad naudojant žemės sklypą turi būti laikomasi šių specialiųjų žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų: 6 – elektros linijų apsaugos zonos; 26 – miško naudojimo apribojimai; 29 – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; 39 – hidrografiniai draustiniai (b. l. 62-63). Žemės reformos žemėtvarkos projekto žemės sklypo ribas vietovėje paženklino ir parodė matininkė J. Ž. Piliečio, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir Žemėtvarkos skyriaus darbuotojo seniūnijoje parašo ant minėto akto nėra (b. l. 63). Bylos medžiaga nustatyta, kad buvo parengtas Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui D. B. (b. l. 66 – 67). Byloje nėra duomenų, kad Telšių apskrities viršininko administracija būtų patvirtinusi minėtą sprendimo projektą. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas D. B. pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 51). Skundžiamu 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 37SD-2692-(14.37.104) Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius nurodė, kad buvęs žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuosavybės teisėmis nevaldė – prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), netenkinamas. Siūloma Telšių skyriui skubiai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 1998 m. liepos 1 d. (b. l. 86) ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 51) prašymais reikalauja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, turinčių įrodomąją galią šioje byloje, todėl nevertintini.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 1 punktas numato, kad ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Atkūrimo tvarkos 24 punkte (redakcija, galiojusi prašymo teikimo metu) numatyta, kad jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą. Pareiškėjas 1998 m. liepos 1 d. pateiktame prašyme nurodė, kad pareiškėjui priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha nori atgauti lygiaverte natūra (duomenys neskelbtini).
Atkūrimo tvarkos XV skyrius reglamentuoja prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarką. Atkūrimo tvarkos 105 punktas reglamentuoja perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį laikantis minėtame punkte numatytos tvarkos. Pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojusi tvarka numatė, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją apskrities viršininkui; apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje vietovėje; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ją priėmęs apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo datos turi persiųsti tos apskrities viršininkui, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; apskrities viršininkas, priėmęs ar gavęs iš kitos apskrities viršininko išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvados priėmimo ar gavimo raštu informuoja pilietį apie galimybę gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; gavęs pasiūlymą pilietis privalo per 15 dienų raštu pranešti apskrities viršininkui, ar sutinka su gautu pasiūlymu; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtinta projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus bei sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Pagal teisinį reglamentavimą ir byloje esančią medžiagą, matyti, kad 1999 m. sausio 22 d. priimta išvada Nr. 1572 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, nesusipažinus ir nesutikus su ja pareiškėjui, persiųsta į Telšių apskritį, Telšių rajoną, Tryškių seniūniją, kurioje pagal gavimo žymą ant minėto dokumento gauta 1999 m. sausio 29 d.
1999 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos viršininkas įsakymu Nr. 1675 „Dėl Telšių rajono Tryškių seniūnijos Dirmeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Telšių rajono Tryškių seniūnijos Dirmeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas. Minėto įsakymo 2.1. punkte nustatyta, kad patvirtintas projektas turi būti paženklintas vietoje ir parengtas nuosavybės teisių atkūrimo bylos pretendentams, kuriems žemė grąžinama natūra ir lygiaverčiais sklypais iki 2000 m. birželio 1 d.
Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (galiojusios Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1675 priėmimo metu) (toliau – ir Metodika) VII skyrius reglamentuoja projekto paženklinimą vietovėje. Minėtos metodikos 67 punktas numato, kad prieš paženklindamas žemėnaudas vietovėje pagal patvirtintą projektą, jo autorius parengia ir pateikia rajono žemėtvarkos skyriui sąrašą piliečių, kuriems šiuo projektu suformuoti žemės sklypai ir kuriuos reikia pakviesti dalyvauti ženklinant žemės sklypus nurodytu laiku. Metodikos 72 punkte numatyta, kad projekto paženklinimo vietovėje aktą, parengtą pagal 9 priedą, pasirašo: asmenys, kuriems matuojami žemės sklypai (arba jų įgalioti pagal seniūnų patvirtintus raštiškus įgaliojimus pretendentų gauti žemę grupių atstovai); kiti kviestiniai asmenys, paženklinimą atlikę specialistai.
Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas būtų atliktas anksčiau nei 2007 m. metais. 2007 m. kovo 12 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas bei pasirašytas matininkės J. Ž. (J. Ž. įmonė). Piliečio, t. y. pareiškėjo D. B., kuriam paženklintas žemės sklypas, parašo nėra.
Metodikos (redakcija, galiojusi žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo metu) 103.6 punkte numatyta, kad prieš paženklindamas žemės sklypus vietovėje pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą, jo autorius parengia ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui tvirtinti asmenų (išskyrus asmenis, kuriems žemės sklypai paženklinti, pagal šios metodikos 43 punktą), kuriems šiuo žemėtvarkos projektu suformuoti žemės sklypai ir kuriuos reikia pakviesti dalyvauti paženklinant žemės sklypus nurodytu laiku, sąrašą, sudaromą kas ketvirtį (atsižvelgiant į lėšų, skirtų žemės reformos darbams vykdyti, apimtį): Asmenys, kuriems žemės sklypai suprojektuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą, į sąrašą žemės sklypams paženklinti įrašomi pagal išvados pateikimo žemėtvarkos skyriui registracijos datą. Metodikos 111 punkte numatyta, kad žemėtvarkos projekto paženklinimo vietoje aktą, parengtą pagal 7 priedą, pasirašo pretendentai, kuriems matuojami žemės sklypai (arba jų įgalioti pagal notariškai patvirtintus įgaliojimus), kiti kviestiniai asmenys ir paženklinimą atlikę specialistai.
Pagal šį teisinį reguliavimą lygiavertis žemės sklypas valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, išskyrus asmeninio ūkio žemę gali būti grąžinama tik atitinkant abi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje numatytas sąlygas: 1. Tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį; 2. Tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės yra miręs).
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas D. B. siekia atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Telšių apskrities viršininko 1999 m. sausio 22 d. parengtoje išvadoje Nr. 1572 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodyta, kad pagal piliečio D. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas M. L. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ha žemės ir pagal susitarimą pilietis D. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės, išvada persiunčiama į Telšių apskritį, Telšių rajoną, Tryškių seniūniją.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), 16 straipsnio 7 dalies (1999 m. gegužės 13 d., 2001 m. gruodžio 11 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimo nurodyta, kad asmenų, kuriems, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarime, pagal Konstituciją nuosavybės teisės ekvivalentine natūra valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje negali būti atkurtos, bet kurie iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo yra pradėję nuosavybės teisių atkūrimo valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje procesą, interesai atkurti nuosavybės teises valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje negali būti iškelti aukščiau intereso išsaugoti valstybinį parką ar valstybinį draustinį, kaip išskirtinę reikšmę turinčią nacionalinę vertybę, pagal Konstituciją pripažino viešuoju interesu.
Pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūra iki Konstitucinio Teismo nutarimo 2007 m. liepos 5 dienos nebuvo baigta, t. y. sprendimas, kuriuo galutinai išsprendžiamas teisės į nuosavybę atkūrimas, nebuvo priimtas, todėl pareiškėjas teisės į nuosavybę pagal prieštaraujančią Konstitucijai Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį nubuvo įgijęs. Pareiškėjo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimas iki Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi nustatytų apribojimų atkuriant nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) teritorijoje nesukūrė pareiškėjui teisėto lūkesčio, kad ši jo teisė bus įgyvendinta. Pareiškėjo nuosavybės teisė į pretenduojamą turtą negali būti ginama, kadangi gali būti ginama tik ta teisė, kuri jau buvo realizuota pagal galiojančius teisės aktus, nors vėliau teisės aktai ir buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1474/2009).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi yra nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Todėl sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui gali būti priimtas tik remiantis galiojančia Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi ir įstatymas negali būti taikomas atgal, jei tai nėra aptarta pačiame įstatyme arba įstatymas nepagerina esamos padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1474/2009).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002m. balandžio 2 d. redakcija), 16 straipsnio 7 dalies (1999 m. gegužės 13 d., 2001 m. gruodžio 11 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimo nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarime konstatavus, kad pagal Konstituciją piliečiai, kurių turėta žemė, miškas, vandens telkinys buvo ne to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, taip pat tie piliečiai, kurie negyvena toje teritorijoje, negali atkurti nuosavybės teisių įgydami lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, negali būti paneigtas šių asmenų teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises – jis išlieka, tačiau gali būti įgyvendinamas kitu Įstatymo nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini). Minėtoje teritorijoje pareiškėjas negyveno, asmeninio ūkio paskirties žemės sklypo neturėjo ir nevaldė, todėl atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 37DS-2691-(14.37.104) pagrįstai nurodė, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) netenkinamas, tačiau pareiškėjui siūloma Telšių skyriui skubiai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo. Rašte pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti nuosavybės teisų atkūrimo būdą – atkurti nuosavybės teises į žemę lygiaverčiu plotu pasirinktoje Telšių rajono savivaldybės seniūnijoje, išskyrus valstybės saugomas teritorijas.
Nagrinėjant šią bylą nebuvo vertinamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vilkinimo klausimas. Teismas šiuo atveju tik patikrino, ar pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą jo pasirinktu būdu. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo ir dėl galimai tuo padarytos žalos pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo prašymai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 37SD-2692-(14.37.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ priimtą sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 1SS-2-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti D. B. nuosavybės teisės į suprojektuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 37SD-2692-(14.37.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ priimto sprendimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 1SS-2-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo bei išvestinio reikalavimo įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti D. B. nuosavybės teises į suprojektuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.