Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos atstovas atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje pareiškėjas prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl Vilniaus PN darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pasak pareiškėjo, nebuvo supažindintas su planuojama dezinfekcija, jos poveikiu, galimai patyrė žalą sveikatai dėl naudojamų dezinfekavimo priemonių.

5. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. birželio 14 d. jis nebuvo raštiškai supažindintas su planuojama dezinfekcija, nedavė raštiško sutikimo dėl vykdomos dezinfekcijos, dėl to atsirado žala jo sveikatai dėl naudojamų dezinfekavimui medžiagų.

6. Nustatyta, kad Vilniaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su bendrove „Pelias“ dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, pagal kurias kenkėjus naikinanti įmonė įsipareigojo atlikti deratizaciją kartą per mėnesį, dezinsekciją tris kartus per mėnesį (b. l. 19-20), kad sutartiniai įsipareigojimai vykdomi tinkamai matyti iš pvz. deratizacijos ir dezinsekcijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 21-22), atsakovo atstovas paaiškino, jog apie dezinfekciją, kuri vyko 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjas buvo įspėtas, todėl atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo argumentus dėl nuteistųjų neperspėjimo apie atliktinus (2019 m. birželio 14 d.) dezinsekcijos darbus. Atsakovo atstovas ėmėsi visų galimų priemonių siekiant užtikrinti nuteistųjų sveikatą atliekant dezinfekcijos darbus.

7. Tačiau pareiškėjas nepakluso pareigūnų nurodymams, tai patvirtina Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus (toliau - SVS) pareigūnas, kuris 2019 m. birželio 14 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 43-547(1), informuodamas Vilniaus PN direktorių, kad 2019 m. birželio 14 d. apie 10.35 val. atliekant I-ojo gyvenamojo korpuso 3-o aukšto nuteistųjų sekcijų profilaktinę dezinfekciją, apie kurios vykdymą nuteistieji buvo prieš dieną informuoti, pareiškėjas atidarė gyvenamosios patalpos Nr. 302 duris ir langus. Pareigūnui priėjus prie pareiškėjo ir paaiškinus bei nurodžius, kad sekcijos patalpa turi būti uždaryta siekiant dezinfekcijos efektyvumo, pareiškėjas į duotus nurodymus nekreipė dėmesio, jų nevykdė ir reiškė nepasitenkinimą pakeltu tonu. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (b. l. 11-22). Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN SVS pareigūno tarnybinį pranešimą taip pat į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 28-450(1) pareiškėjui paskyrė švelniausią nuobaudą - papeikimą. Pareiškėjas dėl Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 28-450(1) skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas), kuris 2019 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 2S-2966 konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nenustatyta jokio pagrindo naikinti ar švelninti pareiškėjui paskirtą nuobaudą (b. l. 6-7). Šios nuobaudos pareiškėjas neskundė.

8. Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Minėtoje normoje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atliekant privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), turi būti laikomasi Lietuvos higienos normoje HN90:2011 „Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-327. Dezinfekciją teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

9. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai įstaigoje atliekami pagal poreikį. Purškimui naudojamos medžiagos atitinka Europos sąjungos keliamus atitikties reikalavimus, todėl šios medžiagos nėra kenksmingos žmogui. Paaiškinimuose teigė, kad vykdant dezinsekciją nuteistieji yra įspėjami, dezinsekcinės priemonės nėra purškiamos ant maisto ir indų, nes nuteistieji, po įspėjimo, indus ir maistą gali pasiimti.

10. Pagal aukščiau nurodytų sutarčių nuostatas, dezinsekciją ir deratizaciją pareiškėjo nurodytu atveju (2019 m. birželio 14 d.) pagal pateiktą sutartį turėjo atlikti bendrovės „Pelias“ darbuotojai, o ne Vilniaus PN pareigūnai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamai atliktų dezinsekcijos darbų (kenksmingų medžiagų naudojimo) adresuotinos šiai bendrovei, o ne atsakovo atstovui, dėl to Vilniaus PN pareigūnų atsakomybė šiame kontekste negalima.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio, 1 dalyje nustatyta, kad „Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių “, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus“, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad „Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus“, 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tik nepriekaištingas nuteistųjų pareigų bei pareigūnų nurodymų vykdymas gali užtikrinti tinkamą pataisos įstaigoje nustatytų tikslų bei užduočių vykdymo kontrolę bei įstaigos saugumą. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Administracinėje byloje Nr. A143-874/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (LR BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios.

12. Teismui nėra pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas taip pat skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybinis pranešimas patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą, kurio jis neginčijo teismine tvarka. Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 17 d. sprendime „Dėl S. Š. skundo išnagrinėjimo“ konstatuota, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, nuteistieji prieš dieną buvo informuoti apie I-ojo gyvenamojo korpuso 3-o aukšto nuteistųjų sekcijų profilaktinę dezinfekciją (b. l. 6-7).

13. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, teigdamas, kad incidento Vilniaus PN metu kuomet buvo vykdoma patalpų dezinfekcija, dėl patirtų išgyvenimų susižalojo ranką, teko kreiptis pagalbos į medikus. Tačiau iš byloje pateiktų 2019 m. liepos 2 d. medicinos dokumentų išrašų (siuntimų) matyti, kad pareiškėjui buvo konstatuotas tyčinis savęs žalojimas skustuvo ašmenimis ir abiejų šlaunų alerginis dermatitas (b. l. 4-5), tačiau nėra pagrindo konstatuoti tyčinių pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

15. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

16. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; kt.).

17. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

18. Teismui, išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus argumentus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo S. Š. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.