Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2789-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e1-2789-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15405-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
G. C.
Baudžiamoji byla Nr. e1-2789-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15405-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Astos Poškutės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) tris kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. C. 2020 m. balandžio 20 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Palydovo/Gluosnių g. sankryžoje, būdamas prie automobilio Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ranka V. N. (V. N.) vieną kartą į krūtinę ir du kartus į veido sritį, po to, V. N. nukritus ant žemės, kojomis spyrė į krūtinės sritį ir sudavė vieną kartą į nugarą, dėl to V. N. galva atsitrenkė į šaligatvio bortą, praskėlė dantį. Tęsdamas nusikalstamą veika, G. C. kojomis spyrė ne mažiau kaip 10 kartų V. N. į įvairias kūno vietas, taip V. N. padarė odos kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, kairiame dilbyje, nugaros kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje ir dešinėje plaštakoje, 1-ojo danties viršutiniame žandikaulyje dešinėje pusėje krašto nuskilimą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

G. C. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

G. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. buvo su pažįstamu J., kurio pavardės tiksliai nežino, ir N., kurio pavardės nežino, nes tik tą vakarą su juo susipažino. Apie 14–15 val. jis su J. nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ten vyko pas jam nepažįstamą asmenį kalbėtis dėl darbo servise. Bet taip išėjo, kad ten buvo kepamas šašlykas ir vartojo alkoholį. Visi suvartojo du butelius tekilos, kadangi buvo neblaivūs, nusprendė, kad namo važiuos taksi automobiliu, kažkas iškvietė taksi, kas tiksliai pasakyti, negali. Atvykus apie 21 val. taksi automobiliui, jis, J. ir N. išvyko. Taksi vairuotoją pažinojo iš matymo, nes buvo jį matęs, kai bendravo su pažįstamais. Vairuotojas atvyko su automobiliu Ford Mondeo, kuris priklauso jam pažįstamam asmeniui P. Ž.. Kadangi buvo labai neblaivus, tikslių įvykio aplinkybių negali pasakyti. Jam atrodo, kad pirmą nuvežė N. į (duomenys neskelbtini), o jis su J.toliau buvo vežami į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad taksi vairuotojas jau buvo netoli jo namų, dėl kažko įvyko konfliktas. Vairuotojas iš bagažinės paėmė plaktuką ir stovėjo su juo prie automobilio Ford Mondeo. Kai pamatė vairuotoją su plaktuku, būdamas neblaivus jis pamanė, kad jis gali pulti, todėl jam sudavė su kumščiu į veidą. Pamena, kad jie susimušė, kiek kartų jam sudavė, negali pasakyti. Kai jie mušėsi, J. išskyrė juos, o taksi vairuotojas kažkur nubėgo (el. b. 1 t., l. 120–122).

G. C., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pripažįsta, kad būdamas neblaivus sužalojo V. N. ir jam sudavė pranešime apie įtarimą nurodyta smūgių kiekį (el. b. 1 t., l. 145–146).

Nukentėjusysis V. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 20 d. apie 21 val. jam paskambino draugas A. J. ir paprašė jo, kad jis nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini), paimtų jo pažįstamus ir nuvežtų į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini), nes jis jau negali, nes yra išgėręs, taip pat nukentėjusysis paėmė jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėnesiui savo reikmėms. Atvykus su keleiviais į (duomenys neskelbtini), vienas iš keleivių, sportiškai apsirengęs vidutinio kūno sudėjimo ir tamsių plaukų, apie 40–45 m. amžiaus, kuris sėdėjo keleivio pusėje, priekyje, pradėjo keistai elgtis, išlipo iš automobilio, bandė lipti ant automobilio stogo, bet galų gale jo draugai nuramino jį ir jie pradėjo toliau važiuoti. Kai jis važiavo toliau, tas pats keleivis iš dešinės pusės pradėjo imti už vairo, traukti rankinį ir sakė, kad nenori važiuoti namo, bet jo draugai, kurie sėdėjo gale, pasakė važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės link. Kai atvažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sustojo, įjungė pirmą bėgį, vėl tas pats keleivis, kuris sėdėjo arti jo, išmušė bėgį ir įjungė atbulinį, automobilis užgeso ir griežtai pasakė jam, kad jis nelystų nei prie bėgių, nei prie vairo. Tada keleivis pradėjo laikyti jo ranką ir gale sėdintis žmogus irgi lietė jo petį. Išlipo iš automobilio ir nuėjo bagažinės link, nes norėjo paimti kokį nors daiktą, kad pagąsdintų juos, taip galvojo, kad jie išlips iš automobilio. Rado bagažinėje mažą plaktuką ir paėmė jį. Kai jie pamatė jį stovintį su plaktuku, jie visi trys išlipo iš automobilio ir keleivis, kuris sėdėjo arti jo dešinėje pusėje, smogė jam iš rankos į krūtinės sritį ir į galvos sritį (el. b. 1 t., l. 18–20).

Nukentėjusysis V. N., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas, parodė, kad vieno keleivio vardas buvo G., o kito – J.. Vežant keleivius į (duomenys neskelbtini), tarp jo ir keleivio vardu G. įvyko konfliktas. G. trenkė jam su kumščiu į krūtinę ir į galvos sritį, tuomet jį pradėjo stumdyti J., po stumdymo jis nukrito ant žemės. Kai nukrito ant žemės, jis buvo spardomas kojomis į krūtinę, bandė atsistoti, tuomet J. spyrė jam į nugarą, po to, jis nugriuvo ir trenkėsi į šaligatvio bortelį, atsitrenkęs nežymiai praskėlė dantis. Dėl šių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą (el. b. 1 t., l. 22–24).

Nukentėjusysis V. N., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas, parodė, kad G. C., būdamas neblaivus, sudavė jam ranka vieną kartą į krūtinę, du kartus į veido sritį. Pamena, kad nukrito ant žemės, tuomet jis kojomis spyrė į krūtinės sritį bei sudavė vieną kartą į nugarą, tuomet galva atsitrenkė į šaligatvio bortą, o jam buvo nuskeltas dantis. G. C. kojomis spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, kažkas G. C. sulaikė ir jam pavyko pabėgti. Pirminėje apklausoje galėjo netiksliai paaiškinti visas aplinkybes, nes toks įvykis jam sukėlė išgąstį. G. C. atsiprašė jo dėl įvykusio konflikto, ieškinį atlygino (el. b. 1 t., l. 30–32).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. N. pasakojo jam, jog tarp nukentėjusiojo ir automobilio keleivių įvyko konfliktas ir jis buvo sumuštas (el. b. 1 t., l. 155–157). Tokius pačius parodymus davė ir liudytojas P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., l. 168–170).

Liudytoja R. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji, 2020 m. balandžio 20 d. apie 23.50 val. dirbdama kartu su kolega, iš budėtojo gavo pranešimą apie Vilniuje, A. Kojelavičiaus g., sumuštą pranešėją. Apie 0.10 val. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V. N.. Asmuo teigė, kad automobiliu Ford Mondeo pavėžėjo tris neblaivius savo bičiulio draugus, kurie jam vairuojant automobilį ėmė grasinti, gąsdinti, perjunginėti bėgius iš už nugaros spausti gerklę, priekabiauti. Bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, vyras iššoko iš automobilio, iš bagažinės išsitraukė plaktuką ir prašė vyrų atstoti nuo jo bei išlipti iš automobilio ir ramiai išsivaikščioti. Tačiau trys nepažįstami užpuolė vyrą ir ėmė mušti, pargriovė veidu į šaligatvį. Vyrui įskilo dantis, tuomet pakėlė ant kelių ir, nors vyras prašė pasigailėti, jį ėmė kojomis spardyti per galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas bei nurideno nuo kalno. Šiais veiksmais chuliganai sukėlė vyrui didelį fizinį skausmą. V. N. atsikėlė ant kojų ir nubėgo prašyti pagalbos į arčiausiai esanti namą (el. b. 2 t., l. 52–54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1123/2020(01) konstatuota, kad:

1) V. N. padaryti šie sužalojimai: odos kraujosruva kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, kairiame dilbyje, nugaros kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje ir dešinėje plaštakoje, l-ojo danties viršutiniame žandikaulyje dešinėje pusėje krašto nuskilimas;

2) sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais ir yra būdingi smūgių sudavimui;

3) sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, t. y. 2020 m. balandžio 20 d. apie 23.30 val.

4) sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. 1 t., l. 47–48).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. C. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą V. N..

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu sudavė pranešime apie įtarimą nurodytą smūgių skaičių. Be to, tai, kad G. C. panaudojo fizinį smurtą prieš V. N., patvirtina šio nukentėjusiojo detalūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad G. C. konflikto metu sudavė jam vieną kartą į krūtinę ir du kartus į veido sritį, po to, V. N. nukritus ant žemės, kojomis spyrė į krūtinės sritį ir sudavė vieną kartą į nugarą, dėl to V. N. galva atsitrenkė į šaligatvio bortą, praskėlė dantį. Tęsdamas nusikalstamą veika, G. C. kojomis spyrė ne mažiau kaip 10 kartų V. N. į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus netiesiogiai patvirtina liudytojų A. J., P. Ž. ir R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1123/2020(01), V. N. padaryti šie sužalojimai: odos kraujosruva kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, kairiame dilbyje, nugaros kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje ir dešinėje plaštakoje, l-ojo danties viršutiniame žandikaulyje dešinėje pusėje krašto nuskilimas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu, taip pat kad šie sužalojimai buvo padaryti kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. C. savo veiksmais nežymiai sutrikdė V. N. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi G. C. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. C. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 77–80).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. C. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalto konflikto su V. N. metu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 2 t., l. 33–45). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. C. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko su viešųjų darbų paskyrimu.

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.

Teismo vertinimu, G. C. skiriama 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 15 valandų visuomenės labui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

G. C. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

G. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 147–149). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

G. C. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 21 d. 2.10 val. iki 2020 m. balandžio 21 d. 15.35 val. (viena diena) (el. b. 1 t., l. 62–65, 73–74). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti:

1) 8 vnt. DNR konteinerius su nuoplovomis galimais biologiniais pėdsakais;

2) cigarečių pakelį „L&M“ su galimais biologiniais pėdsakais;

3) dujinį žiebtuvėlį su galimais biologiniais pėdsakais;

4) 4 vnt. lipnių juostelių „Plicai“ su mikroobjektais;

5) nulaužtą vairuotojo durelių rankeną su galimais biologiniais pėdsakais, perduotais saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (el. b. 2 t., l. 2–4).

Byloje civilinis ieškinys atlygintas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. C. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. C. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 21 d. 2.10 val. iki 2020 m. balandžio 21 d. 15.35 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 8 vnt. DNR konteinerius su nuoplovomis galimais biologiniais pėdsakais;

2) cigarečių pakelį „L&M“ su galimais biologiniais pėdsakais;

3) dujinį žiebtuvėlį su galimais biologiniais pėdsakais;

4) 4 vnt. lipnių juostelių „Plicai“ su mikroobjektais;

5) nulaužtą vairuotojo durelių rankeną su galimais biologiniais pėdsakais, perduotais saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20.

G. C. išaiškinti, kad:

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

G. C. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis