Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-431-448/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1-431-448/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52981-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
J. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-431-448/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52981-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.9.1; 1.1.8.12; 1.2.22.1.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant Jovitai Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,kaltinamajam J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. 2017 metų liepos mėnesį, tvarkydamas jam priklausantį automobilį „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įsigytą 2017 m. birželio 9 d. Švedijoje, automobilio bagažinėje rado du šaudmenis ir taip, neturėdamas leidimo, neteisėtai ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, 32 straipsnio 1 dalį, įgijo 9 mm kalibro „LUGER“ ir 7,62 mm kalibro „NATO“ pramoninės gamybos šovinius, tinkamus šaudyti, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamus A, B, C kategorijos šaudmenims, juos turėjo savo žinioje ir laikė savo lauko virtuvės tipo pastate adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 12 d. 13 val. 40 min., kuomet atvykus policijos pareigūnams, juos atidavė.

Apklaustas kaltinamuoju, J. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį Švedijoje pirko automobilį „Volvo“ ir su šiuo automobiliu jis grįžo į Lietuvą. 2017 metų liepos mėnesį nusprendė susitvarkyti automobilį. Tvarkydamas automobilį, bagažinėje pakėlė kilimėlį ir po juo pamatė du šovinius. Rastus šovinius jis įsidėjo pas save namuose į daiktadėžę, esančią lauko virtuvėje. 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į policiją, kadangi iš jo pavogė avies jauniklį. Bendraujant su policijos pareigūnais, atsiminęs, kad turi šovinius, pareigūnams juos pateikė. Leidimo laikyti ginklą bei šovinius jis neturėjo ir neturi.

Kaltinamasis J. T. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, neprieštaraujant prokurorui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

2017 m. spalio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad 2017 m. spalio 12 d. apie 13 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) J. T., bendraudamas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus patruliais J. D. ir D. Ž., nurodė turintis 2 kovinio šautuvo šovinius, juos laikė įrankių dėžėje dirbtuvėje. J. T. leidimo koviniams ginklams neturi ir anksčiau nėra turėjęs (bylos lapai (toliau – b. l.) 1).

Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 12 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule D. Ž.. Apie 13 val. 30 min. jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) nakties metu buvo pavogtas avies jauniklis. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko J. T.. Pareigūnei D. Ž. priimant pareiškimą dėl vagystės, J. T. pasiteiravo ir pasakė, kad 2017 metų liepos ar rugpjūčio mėnesį tvarkydamasis automobilyje „Volvo V40“, kurį pirko 2017 metų vasarą Švedijoje, bagažinėje rado du šovinius ir laiko ūkiniame pastate. Pats nuėjo į ūkinį pastatą bei šiuos šovinius atsinešė. Tuomet jis J. T. nurodė padėti šovinius į vietą, iš kur paėmė bei apie įvykį pranešė operatyvaus valdymo pareigūnams (b. l. 19 – 20).

2017 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse fiksuota, kad buvo apžiūrėta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), sodybos lauko virtuvės tipo pastate, ant lentynos esančioje įrankių plastikinėje dėžėje rasti ir paimti du šoviniai (b. l. 9 – 17).

Specialistas išvadoje nurodė, kad tyrimui pateikti du šoviniai yra dviejų rūšių. Vienas šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 7,62x51 „NATO“ šovinys, šaudymui buvo tinkamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šovinys yra šaudmuo. Antras šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinys, šaudymui buvo tinkamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šovinys yra šaudmuo. Tyrimo metu abu šoviniai buvo sunaudoti (demontuoti) (b. l. 23 – 25).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog J. T. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Vertinant J. T. veiką, matyti, kad net pačios švelniausios bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrimas neatitiks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir aiškiai prieštaraus teisingumo principui, kuris numato, jog kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia tai, kad asmeniui, pripažintam kaltu, skiriama bausmė turi būti adekvati jo padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

J. T. padaryta veika pagal savo pavojingumo laipsnį nėra labai pavojinga. Kaltinamasis savo noru pareigūnams atidavė šaudmenis, dėl savo neteisėtos veikos prisipažino ir dėl jos gailėjosi. J. T. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jis turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, J. T. charakterizuojančių neigiamai.

Taigi pripažinus, jog J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, jam, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta už jo nusikalstamą veiką, bausmės rūšis. Tokios bausmės paskyrimas pilnai atitiks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, kaltinamajam tai bus pakankama jo tolesnio nusikalstamo elgesio užkardymo priemonė.

Kadangi kaltinamasis J. T. kaltu pilnai prisipažino, sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant jį per šį laikotarpį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 2 (dviejų) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant jį per šį laikotarpį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. T. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė