Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-11 · Civilinė byla Nr. 2S-800-259/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-11
Bylos Nr.
2S-800-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
V. Ž.
Ieškovas
I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., K. K., G. K., N. K., H. K., G. L., S. P., R. P., D. S., G. V., S. V.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Civilinė byla Nr.2S-800-259/2008
Pirmos instancijos teismo teisėjas Virginijus KalkauskasProcesinio dokumento kategorija 110.1, 121.14, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-1234-214/2008 pagal ieškovų I. A. , E. B. , D. B. , G. B. , S. B. , E. D. , K. G. , K. K. , G. K. , N. K. , H. K. , G. L. , S. P. , R. P. , D. S. , G. V. , S. V. ieškinį atsakovui V. Ž. , trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl kelio servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovų ieškinio reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ar darbus, galinčius turėti neigiamos įtakos 296 kv.m. kelio, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), būklei; įpareigojo atsakovą nugriauti ant 296 kv. m. kelio, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) pastatytą tvorą, atliekant visus būtinus veiksmus ar darbus tam, kad keliu būtų galima naudotis pagal jo paskirtį; leido ieškovams naudotis 296 kv.m. keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr.79-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) tam, kad ieškovai turėtų galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų.

Teismas nurodė, kad ieškovai turi pagrindo prašyti taikyti jų nurodytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo veiksmams, kadangi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. Ž. nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 144 str. ir 145 str. nuostatas, kadangi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepaisė ieškovų pareikšto ieškinio ir jo dalyko, skundžiama nutartimi patenkino ieškinį bei išsprendė reikalavimą, kuris nebuvo netgi pareikštas ieškinyje. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą nugriauti tvorą, kadangi tokio pobūdžio įpareigojimas gali būti išspręstas tik teismo sprendimu CK 4.103 str. 3 d. pagrindu. Statinio nugriovimo galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nenumato, to nenumato ir CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės - statinio nugriovimo taikymas nepagrįstai varžo atsakovo teises bei teisėtus interesus. Be to, neaišku kokią tvorą reikia nugriauti, nes atsakovo sklypas yra 55 arų dydžio ir visas aptvertas tvora. Kadangi atsakovas yra teisėtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas, todėl teisėtai yra aptvėręs ir jam nuosavybės teise priklausantį sklypą. Reikalavimas nugriauti statinį ieškinyje pareikštas nebuvo;

2) nutarties dalis, kuria nutarta uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ar darbus, galinčius turėti neigiamos įtakos 296 kv. m. kelio, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būklei, yra neįvykdoma, kadangi visiškai neaišku, apie kokius neigiamą įtaką galinčius sukelti veiksmus ir darbus kalba teismas. Veiksmų draudimas turi būti konkretizuotas ir aiškus, bet ne teorinis;

3) nutarties dalis, kuria leista ieškovams naudotis 296 kv. m. keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 79-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) tam, kad ieškovai turėtų galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų, nepagrįsta. Šia nutarties dalimi yra patenkintas ieškinys, kas pagal CPK yra negalima. Atsakovui priklausančia sklypo dalimi gali naudotis penkių sklypų savininkai, kas yra užfiksuota VĮ Registrų centro pažymoje. Šių asmenų teisės nėra pažeistos ir jie turi teisę naudotis ir naudojasi atsakovui priklausančia sklypo dalimi - keliu. Visi kiti asmenys turi kitą privažiavimą prie jiems priklausančių sklypų ir neturi teisės naudotis atsakovui priklausančia žeme;

4) teismas pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p., imperatyviai reikalaujantį motyvuoti priimtą teismo nutartį, kadangi teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta;

5) teismas nepagrįstai nutartį grindė CPK 145 str. l d. 6 p., numatančiu draudimą atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, kadangi ši įstatymo norma šiuo atveju negali būti taikoma (CPK komentaras);

6) teismo nutartis pažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams principus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) atsakovo teiginys, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisė ieškinio ir jo dalyko, tačiau skundžiama nutartimi patenkino ieškinį bei išsprendė reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas ieškinyje, nepagrįstas. Ieškinio patenkinimas jokiu būdu negali reikšti ieškinio dalyko nepaisymo arba nesančio ieškinyje reikalavimo išsprendimo. Be to, pareikšto ieškinio dalykas yra kelio servituto nustatymas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kelio servitutas - daiktinė teisė ribotai naudotis keliu, esančiu svetimame žemės sklype (CK 4.111 str. 1 d., 4.117 str.). Todėl teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku, atitinka ieškovų pareikšto reikalavimo esmę bei turi įtakos teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovas ne kartą tyčia gadino jo žemės sklype esantį kelią, ardydamas žvyro dangą, jį iškasinėdamas ir panašiai, todėl yra realus pavojus, kad dėl tokių atsakovo veiksmų gali būti sunaikintas jo žemės sklype esantis kelias, į kurį ieškovai prašo nustatyti servitutą. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja didelė tikimybė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jokiu būdu neišsprendė ieškinio, o tik užtikrino ieškovų teisėtą interesą, kad teismo sprendimą būtų galima realiai įvykdyti;

2) įpareigojimas atsakovui nugriauti tvorą, pastatytą ant kelio, yra tinkama laikinoji apsaugos priemonė šioje situacijoje. Atsižvelgiant į CPK 145 str. 12 p., laikinoji apsaugos priemonė gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Atsakovui ant kelio pastačius tvorą, ieškovams nebeliko galimybės privažiuoti prie jiems priklausančių gyvenamųjų namų ar žemės sklypų. Tokiu būdu ieškovams yra daroma didelė žala ir netgi keliama grėsmė jų gyvybei bei saugumui (iškilus reikalui, pas juos negalėtų privažiuoti gaisrinės ar greitosios pagalbos mašina), ieškovai priversti sustabdyti bet kokių darbų vykdymą jiems priklausančiuose gyvenamuosiuose namuose ar žemės sklypuose, kadangi dėl tvora užtverto kelio neįmanoma atsivežti reikalingų medžiagų. Todėl laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas nugriauti tvorą - yra reikalinga tam, kad būtų sumažinami jau padaryti nuostoliai ir žala ieškovų ginamiems interesams. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog ieškovai prašo nugriauti tvorą, kuria aptvertas jam priklausantis žemės sklypas. Dėl šios tvoros ieškovai neturi atsakovui jokių pretenzijų, tačiau atsakovas tyčia neužsimena, kad 2008 m. balandžio mėn. jis pastatė tvorą ant 296 kv. m. kelio, tokiu būdu ignoruodamas jo sklype esantį kelio servitutą ir susiaurindamas kelią taip, kad juo pravažiuoti tapo nebeįmanoma. Ant kelio pastatyta tvora trukdo privažiuoti prie gyvenamųjų namų bei žemės sklypų ne tik ieškovams, bet ir sklypo Nr.123 savininkams, kuriems kelio servitutas nustatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plane. Todėl neaišku, kokių neigiamų pasekmių gali patirti atsakovas dėl ant kelio pastatytos tvoros, kuri nėra skirta atsakovo sklypui aptverti ar kitoms reikalingoms funkcijoms užtikrinti, nugriovimo. Be to, atsakovas neįrodė, kad įpareigojimas nugriauti ant kelio pastatytą tvorą kokiu nors būdu pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Ši tvora yra paprasčiausia metalinė konstrukcija, kuri remiasi į žemės paviršių (į žemę nėra įleista). Todėl tokios tvoros nugriovimas realiai reikštų jos patraukimą ir perkėlimą į kitą vietą, o tai nesumažintų minėto turto vertės ir nepadarytų nuostolių atsakovui. Taigi, įpareigojimas atsakovui nugriauti ant kelio pastatytą tvorą yra nustatytas tam, kad būtų sumažinta ieškovams daroma žala. Šis įpareigojimas garantuoja abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą;

3) draudimas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ar darbus, galinčius turėti neigiamos įtakos 296 kv.m kelio būklei, yra suformuluotas visiškai aiškiai, kadangi atsakovui draudžiama bloginti kelio, į kurį ieškovai prašo nustatyti servitutą, būklę bet kokiais veiksmais ar darbais. Kadangi atsakovas ne kartą bandė sugadinti kelią, todėl yra tikimybė, kad atsakovas bet kada gali vėl imtis panašių veiksmų. Todėl tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsakovui turėtų būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 str. 6 p., t. y. draudimas imtis tam tikrų veiksmų. Tokiu būdu atsakovo veiksmai ribojami minimaliai - tik tiek, kiek jie galėtų pažeisti ieškovų teisėtus interesus. Atsakovui nedraudžiama atlikti veiksmus ar darbus, kurie neigiamai neįtakotų kelio būklės arba ją pagerintų;

4) leidimas ieškovams naudotis 296 kv. m. keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nėra ir negali būti ieškinio patenkinimas, kadangi ieškovams leidžiama naudotis žemės sklypu laikinai ir tik tol, kol teismas byloje priims sprendimą. Leidimas naudotis 296 kv. m. keliu ieškovams yra reikalingas tam, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti ar padidėti. Servituto teisė į 296 kv. m. kelią, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, 1997 m. žemės sklypo plane buvo numatyta visiems gretimų sklypų savininkams, įskaitant ieškovus, tačiau 2001 m. atsakovui dalijant minėtą sklypą, planuose buvo padaryta klaida ir servitutas paliktas tik sklypo Nr.123 savininkams. Tokiu būdu, ieškovai liko be juridiškai įteisintos privažiavimo teisės prie savo žemės sklypų, o kitos privažiavimo galimybės negu per 296 kv. m. kelią, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, nėra, todėl ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančia nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jos taikomos tada, kai, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (LR CPK 145 str. 2 d.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, yra nustatyta, kad ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui, siekdami nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti šį kelią, esantį atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (b.l. 7).

Kauno rajono apylinkės teismas tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovų ieškinio reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ar darbus, galinčius turėti neigiamos įtakos 296 kv. m kelio, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būklei; įpareigojo atsakovą nugriauti ant 296 kv. m kelio, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pastatytą tvorą, atliekant visus būtinus veiksmus ar darbus tam, kad keliu būtų galima naudotis pagal jo paskirtį; leido ieškovams naudotis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tam, kad ieškovai turėtų galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų (b.l. 91, 92).

Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą motyvavo tuo, jog ieškovai turi pagrindo prašyti taikyti jų nurodytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo veiksmams, kadangi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (b.l. 91, 92).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja tokį teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, kas reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta LR CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Kita vertus išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų, svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymo procedūros atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančiame žemės sklype, todėl klausimas sprendžiamas teismo tvarka. LR CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės apsaugos ir gynimo nuo bet kokių pažeidimų svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į principines įstatymo leidėjo suformuluotas galiojančiuose įstatymuose nuostatas dėl nuosavybės teisės apsaugos ir gynimo nuo pažeidimų svarbą, laiko, kad nuosavybės teisės ribojimas galimas ir pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, išimtinais, įstatymo nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad nei ieškovai pateiktame teismui ieškinyje, nei Kauno rajono apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartimi, tinkamai nemotyvavo laikinųjų priemonių taikymo būtinumo ir galimumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ar darbus, galinčius turėti neigiamos įtakos 296 kv. m kelio, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būklei, įpareigodamas atsakovą nugriauti ant 296 kv. m kelio, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytą tvorą, leisdamas ieškovams naudotis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neteisingai taikė ir aiškino CPK 144 str. ir 145 str. nuostatas, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių apsaugą. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstinas apeliacinės instancijos teisme, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str. 337 str. 2 p.)

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepaisė ieškovų pareikšto ieškinio ir jo dalyko, skundžiama nutartimi faktiškai patenkino ieškinio reikalavimus bei išsprendė reikalavimą, kuris nebuvo netgi pareikštas ieškinyje. Kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą nugriauti tvorą, kadangi tokio pobūdžio įpareigojimas gali būti išspręstas tik ginčo tvarka ir teismo sprendimu LR CK 4.103 str. 3 d. pagrindu. Statinio nugriovimo galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nenumato, to nenumato ir LR CPK 145 str.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebūdami žemės sklypo Nr. 79-2, priklausančio V. Ž. , savininkai ir dar neišnagrinėjus ginčo dėl servituto nustatymo minėtame žemės sklype, siekia įgyti išimtines teises neribotam laikui naudotis šiuo daiktu. Todėl ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir atmestinas.

Esant šioms aplinkybėms ir aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija tenkina atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti.

Ieškovų I. A. , E. B. , D. B. , G. B. , S. B. , E. D. , K. G. , K. K. , G. K. , N. K. , H. K. , G. L. , S. P. , R. P. , D. S. , G. V. , S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta Palubinskaitė