Kauno apygardos teismo nutartis

2009-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-245-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
1A-34-245-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Romas Aikevičius, Reginos Cemnolonskienės
Nuteistasis
T. P.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
Kategorijos
Pranešėjas K.Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-245/2009

Teisėjas B.Bartkienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. areštu keturiasdešimt parų, bausmę atliekant poilsio dienomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2007 m. gegužės 20 d. apie 20.30 val., prie baro, esančio Gudonių g.13, Upininkų kaime, Upininkų seniūnijoje Jonavos raj., H. P. priklausančiame automobilyje Opel Ascona, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo H. P. atžvilgiu, t.y. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku, H. P. priklausančiame automobilyje Opel Ascona, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiame link Jaunystės g. namo Nr.11 Upininkų kaime, Upininkų seniūnijoje Jonavos raj., panaudojo fizinį smurtą H. P. atžvilgiu, t.y. sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą – H. P. priklausančius 10 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis neturėjo pinigų.

Šalies argumentai

Gynėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti šį nuosprendį ir T. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad pasikėsinimas užvaldyti 50 Lt nevisiškai atitinka realią situaciją. Skundu aiškina „Būtent, važiuojant automašina kažką pasakė, kad 50 Lt T. P. galėjo spontaniškai pakartoti, tačiau jis tvirtina, kad 50 Lt jis neturėjo nei tikslo nei ketinimo tai padaryti.“ Nuteistasis kritiškai vertina savo veiksmus, dirba, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir mažą vaiką dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam dovanojo, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Yra pagrindas taikyti LR BK 38 str.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu neginčijamas kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su nusikaltimo aplinkybe dėl nusikaltimo dalyko, prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BK 38 str.), todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. P. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis T. P. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas, kad naudodamas smurtą nukentėjusiojo H. P. atžvilgiu pasikėsino iš jo pagrobti 50 Lt (LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.). Apylinkės teisme apkaltinamuoju nuosprendžiu T. P. buvo nuteistas už tai, kad naudodamas smurtą nukentėjusiojo H. P. atžvilgiu pasikėsino iš jo pagrobti 10 Lt (LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu aiškinama, kad pasikėsinimas užvaldyti 50 Lt nevisiškai atitinka realios situacijos. Kuo tas neatitikimas pasireiškia, gynėjas apeliaciniame skunde, nerišliai dėstydamas mintis, aiškina „Būtent, važiuojant auto mašina kažką pasakė, kad 50 Lt T. P. galėjo spontaniškai pakartoti, tačiau jis tvirtina, kad 50 Lt jis neturėjo nei tikslo nei ketinimo tai padaryti.“ Kokios įvykio aplinkybės dėstomos paminėtame apeliacinio skundo sakinyje nesuprantama ir to neina suprasti iš apeliacinio skundo turinio. Todėl ši apeliacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta ir dar kartą pažymima, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu T. P. buvo nuteistas už tai, kad naudodamas smurtą nukentėjusiojo H. P. atžvilgiu pasikėsino iš jo pagrobti 10 Lt, o ne 50 Lt.

Gynėjas skundu teigia, kad yra pagrindas taikyti LR BK 38 str. nuostatas nuteistojo T. P. atžvilgiu. Šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos LR BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios išvardintos sąlygos yra privalomos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis prisipažino tik iš dalies, o toks kaltininko prisipažinimas neatitinka LR BK 38 str. 1 d. 1 p. nustatytą reikalavimą, nes prisipažinimas turi būti savanoriškas ir visiškas. Be to, nuteistasis T. P. anksčiau yra teistas net tris kartus, taip pat teistas už nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl nėra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nedarys naujų nusikalstamų veikų ir konstatuojama, kad nėra išpildyta LR BK 38 str. 1 d. 4 p. privaloma sąlyga. Nesant išpildytų LR BK 38 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose numatytų privalomų sąlygų, nuteistojo T. P. negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Svarbu paminėti ir tai, kad LR BK 38 str. 2 d. numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas. T. P. paskutinį kartą teistas 2006-11-21 nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. (LR BK 11 str. 3 d.), teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka (LR BK 97 str. 3 d. 3 p. a) p.p.). Vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d. recidyvistas pripažįstamas tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Atsižvelgiant į išaiškintą T. P. yra recidyvistas, nes šį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus (2007-05-20) ir įstatymas draudžia jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d. pagrindais. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, susiję su T. P. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

nuteistojo T. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Romas AikevičiusReginos Cemnolonskienės