- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 1-220-237/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41962-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Nukentėjusysis
- E. U.
- Kaltinamasis
- T. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, teistas 2016-03-18 Raseinių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką atlyginti turtinę žalą, bei būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė per neužrakintas duris į E. U. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą turtą - E. U. priklausančius statybinius įrankius: du akumuliatorinius suktukus "Makita" po 125 eurus vertės, "Makita" kroviklį 50 eurų vertės, elektrinį siaurapjūklį "Makita BL Motor"170 eurų vertės, kampinį šlifuoklį "Makita" 120 eurų vertės, "Makita" įrankių dėžę 15 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiai E. U. bendrą 605 eurų turtinę žalą.
T. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad, tiksliai neatsimena kurį vakarą jis nuėjo į E. U. namus, ieškojo jos sūnaus, su kuriuo draugavo . Jo nerado, namuose buvo nerakintos durys, jis įėjo į kambarį ir iš spintos pavogė kaltinime nurodytus įrankius. Jis yra ten anksčiau buvęs, žinojo kur yra įrankiai. Pagrobtus daiktus nusinešė pas savo dėdę ir sekančią dieną pardavė savo draugui M. pasakęs, kad įrankius jam atidavė dėdė. Gavo 40 eurų, gautus pinigus pragėrė. Vėliau visi daiktai buvo sugrąžinti E. U.. Jis gailisi nusikaltęs. Sutinka atlyginti padarytą neturtinę žalą.
Byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ( BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10), užfiksuota per kur patekta į namo vidų, iš kur pavogti įrankiai. Iš parodymų patikrinimo vietoje ( b.l. 53-57) matyti, kad T. B. parodė, (duomenys neskelbtini) esantį Nr. 3 pažymėtą namą, iš kurio jis įvykdė statybinių įrankių vagystę, parodė iš kiemo pusės įėjimą pro kurį pateko įsibraudamas į namą 2016-09-03 apie 22.00 val. per nerakintas duris, kad įvykdytų vagystę, parodė iš kur pavogė įrankius. Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. U. pateikė kampinį šlifuoklį "Makita" ir siaurapjūklį "Makita" (b. l. 15 ), kurie 2016 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolu apžiūrėti (b. l. 16-21 ) ir pakvitavimu grąžinti E. U. (b. l. 22 ). Iš 2016 m. spalio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. M. pateikė du akumuliatorinius suktukus ir baterijų pakrovėją (b. l. 23), kurie 2016 m. spalio 14 d. apžiūros protokolu apžiūrėti (b. l. 24-31) ir 2016 m. spalio 14 d. pakvitavimu grąžinti E. U.. (b. l. 32).
T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis įsibrovė į E. U. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą turtą - statybinius įrankius 605 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiai turtinę žalą. Į namą pateko turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, veika kvalifikuota teisingai.
T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos stadijas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
T. B. teisiamas antrą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, jis yra baustas administracine tvarka. Nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam visiškai pripažinus kaltę, todėl bausmė mažintina vienu trečdaliu ( BK 64 ¹ str.) . Atsižvelgiant į tai, kad T. B. yra jauno amžiaus, ankstenį nusikaltimą buvo padaręs būdamas nepilnamečiu, šiuo nusikaltimu turtinės žalos nėra, nes sugrąžinti visi vogti daiktai, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas, galima manyti, kad bausmės tikslai gali bvūti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nukentėjusioji E. U. pareiškė 600 eurų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Pripažinus T. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusios E. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji E. U. prašo priteisti iš kaltinamojo 600 eurų neturtinę žalą, nurodo, kad ji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė stresą ir baimę, nes dabar nesaugiai jaučiasi savo namuose, šis teisiamasis ją apvagia antrą kartą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė kokį nors liekamąjį sveikatos pakenkimą, atsižvelgia į tai, kad su savo turtu nukentėjusioji elgėsi ne visai atsakingai, nė kiek jo nesaugodama - nerakindama durų, į teisiamojo turtinę padėtį, prašoma priteisti suma , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, mažintina iki 300 Eurų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. , 2 d. 5 p., 7 p., atidėti paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per pirmus tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, iki 2017-05-18 atlyginti ankstesniu nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Iki bausmės vykdymo pradžios T. B. palikti galioti kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, jas panaikinti.
Patenkinti E. U. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dalinai ir priteisti iš T. B. 300 Eur (tris šimtus) neturtinės žalos atlyginimo E. U..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.