- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e1-2563-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28272-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2022 m. liepos 28 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Išgėrė kažkur 200 ml degtinės ir butelį alaus. Kadangi buvo jo žmonos vardadienis, todėl turėjo svečių. Kažkur apie 11 val. prisiminė, kad savo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatęs namo (duomenys neskelbtini), kieme. Norėjo, kad automobilis stovėtų jo namo kieme. Jaustųsi saugesnis. Nuėjo prie savo automobilio ir kiemais važiavo į savo namo kiemą. Važiuojant, nežino kaip, bet lengvai užkabino kaimyno kieme stovintį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad apgadino minėto automobilio galinį bamperį, galinį kairės pusės sparną ir priekinį bamperį. Išlipęs iš automobilio stovėjo kieme. Įvykį matė kaimynas, kuriam apgadino automobilį. Kaimynas atėjo prie jo ir iškvietė pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus buvo prie įėjimo į laiptinę. Pareigūnai patikrino jo girtumą, kiek pripūtė, neatsimena. Automobilis „Opel“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jį nupirko prieš pusantrų metų pas savo pažįstamą V. P. (V. P.) (automobilis priklauso jo žmonai V. T.), tiesiog automobilio savo vardu nėra priregistravęs. Buvo įvesti Covid-19 apribojimai ir neišėjo to padaryti laiku. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Ž. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Dirbant iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog 2022 m. liepos 28 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas, vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas Z. G., kuris paaiškino, kad su savo šeima atėjo prie palikto automobilio ir pamatė, kad automobilis yra apgadintas, o būtent: apgadintas užpakalinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas, priekinis bamperis. Prie jų priėjo kaimynė B. S., kuri paaiškino, kad matė, kaip jos name gyvenantis pilietis vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pasišalino į namus. B. S. nurodė balkoną, pro kurį žiūrėjo pilietis vairavęs „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo adresu, kur galimai gyvena eismo įvykio kaltininkas. Kadangi jis atidarė duris ir sutiko dėl eismo įvykio, buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Kaip vėliau nustatyta, pilietis yra A. V. Buvo tikrinamas A. V. blaivumas ir nustatytas 12.23 val. 2.27 promilės girtumas, antru tikrinimu 12.39 val. 2.20 promilės girtumas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra namo (duomenys neskelbtini) aukšte. 2022 m. liepos 28 d. apie 11.30 val. ji buvo virtuvėje, ruošė valgyti vaikams. Pro virtuvės langą, kuris išeina į kiemą, pastebėjo, kaip kaimyno A. V. vairuojamas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kieme, trenkėsi automobilio šonine dalimi į stovintį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pristabdė atsitrenkęs savo automobilį ir pradėjo važiuoti atbulai, sustojo ir vėl pradėjo važiuoti į priekį, tačiau vėl priekine savo automobilio dalimi atsitrenkė į tą patį stovintį automobilį „Volkswagen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgių vairuotojas nuvažiavo toliau ir kieme bandė į kitą vietą pasistatyti savo automobilį. Kadangi jai pasirodė pavojinga, nes tarpas tarp stovėjusių automobilių buvo siauras, ji išbėgo iš namų ir pribėgusi prie kaimyno automobilio pasakė jam per langą, kad jis sustotų ir išliptų iš automobilio. Automobilyje „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo buvo A. V. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Kai ji pasakė jam sustoti, jis išlipo iš savo automobilio, automobilyje paliko raktelius, ir užstatęs pravažiavimą nuėjo į savo butą. Ji matė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Tuo metu iš savo buto į kiemą išėjo nukentėjusio automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Apgadinto automobilio savininkas iškvietė policiją. Ji irgi stovėjo ir laukė policijos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. G. parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. apie 11.30 val. kartu su šeima išėjo į kiemą (duomenys neskelbtini), ruošėsi važiuoti į mišką pasivaikščioti. Jiems išėjus į kiemą staiga prie jo pribėgo kaimynė iš kitos laiptinės ((duomenys neskelbtini) aukšto), kuri jam pasakė, kad A. V. vairuojamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme neblaivus subraižė ir apgadino jo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kieme. Tuo metu jis pamatė, kad kaimynas A. V. ėjo tiesiai ant jo išlipęs iš automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėjęs prie jo jam bandė pasakyti rusiškai „dagavarimsia“, kadangi Z. G. buvo šoke nuo įvykusio įvykio, jis bandė įsiklausyti ką pasakė kaimynas, tačiau jis buvo stipriai neblaivus nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, ėjo svirduliuodamas, prie jo priėjęs buvo akivaizdžiais stipriai neblaivus ir sunkiai pastovėjo ant kojų. Prie Z. G. stovėjusi jo sutuoktinė Viktorija iš karto pasiteiravo A. V., kodėl pastarasis vairuoja automobilį būdamas neblaivus, tačiau jis jai nieko nepasakė, tik numojęs ranka ėjo link laiptinės. Po žmonos užduoto klausimo, Z. G. pasakė garsiai, kad kviečia policija, po ko A. V. atsisuko į Z. G. ir svirduliuodamas, sunkiai išstovėdamas ant kojų pasakė rusiškai „uvideš sto budet“, bei nuėjo į (duomenys neskelbtini) laiptinę (butai nuo (duomenys neskelbtini)). Z. G. jo nesivijo, bet iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Kaimyną A. V. jis pažįsta nuo jaunystės, jis jų name gyvena jau pakankamai daug laiko. Jis nėra piktybiškas, tačiau vartojantis alkoholinius gėrimus. Jis asmeniškai nėra matęs, kad A. V. kada nors gertų alkoholį už vairo, tačiau, jis yra girtaujantis ir dažnai galima buvo kieme pamatyti jį apsvaigusį, svirduliuojantį.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. parodė, kad prieš du metus nusprendė parduoti savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinio darbuotojas buvo prasitaręs, kad jo giminaitis ieško sau automobilio. Jos sugyventinis V. M. (V. M.) pasiūlė nupirkti jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo vardu A. V. atvyko, apžiūrėjo automobilį. Pasakė, kad jam tinka. Už automobilį pasiūlė 1500 Eur. Antonas pasakė, kad tokios sumos neturi ir pasiūlė už automobilį atsiskaityti dalimis. Iš karto davė už automobilį 500 Eur grynais. Likusius pinigus sakė mokės kas mėnesį ir per pusę metų žadėjo tikrai atsiskaityti už minėtą automobilį. Tačiau praėjus pusei metų laikotarpiui sumokėjo ne visą sumą. Sakė neturi pinigų, nes turėjo kažkokių giminių laidotuves, be to atleido jį iš darbo. Po mažą dalį pervedinėjo į jos sugyventinio sąskaitą. Iki šiol yra skolingas 300 Eur. Su juo buvo susitarę, kad automobilio neperrašys jo vardu, kol jis galutinai neatsiskaitys. Šiuo metu jos automobilis yra ne tokios techninės būklės, kokios buvo parduotas. Mano, kad yra ir apgadintas. Kadangi už automobilį Antonas yra galutinai neatsiskaitęs, tai galvoja atsiims atgal jai priklausančią transporto priemonę.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2022 m. liepos 28 d. 12.23 val. A. V. nustatytas 2,27 promilių girtumas, tą pačią dieną 12.39 val. – 2,20 promilių girtumas.
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina Lietuvoje 2 000 Eur.
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. T.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. namuose vartojo alkoholį. Išgėrė kažkur 200 ml degtinės ir butelį alaus. Kažkur apie 11 val. prisiminė, kad savo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatęs kito namo kieme, norėjo, kad automobilis stovėtų jo namo kieme, jaustųsi saugesnis. Nuėjo prie savo automobilio ir kiemais važiavo į savo namo kiemą. Važiuojant lengvai užkabino kaimyno kieme stovintį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad apgadino minėto automobilio galinį bamperį, galinį kairės pusės sparną ir priekinį bamperį. Įvykį matė kaimynas, kuriam apgadino automobilį, jis iškvietė pareigūnus.
Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų I. Ž., B. S., Z. G., V. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Nors kaltinime taip pat nurodyta, kad ir A. V. atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kas ši aplinkybė nėra reikšminga veikos kvalifikavimui, todėl šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami. Prašė leisti baudą sumokėti dalimis per du metus, kadangi dabar dėl sveikatos problemų nedirba.
Dėl A. V. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. V. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, neteistas, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo teismo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis paskirstant 2 metų laikotarpiui. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Kaltinamojo A. V. vairuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. T. BK 72 straipsnio 3 dalis numato privalomą kaltininkui priklausiančio turto konfiskavimą visais atvejais. Nors automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. T., tačiau A. V. nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jam, jį nupirko prieš pusantrų metų pas savo pažįstamą V. P., nėra priregistravęs automobilio, todėl jis priklauso jo pažįstamo žmonai V. T. V. T. nurodė, kad prieš du metus pardavė savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V., yra susitarę, kad automobilio neperrašys jo vardu, kol jis galutinai neatsiskaitys už automobilį. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos priemone, todėl yra pagrindas jį konfiskuoti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti A. V. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo faktinio dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d.
A. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir A. V. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. T. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.