- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- TS-156-737/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00301-2006-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- R. Š.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuriuo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, padarymą nuteistajam paskirta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 2 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, anksčiau ne kartą teistas. Išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir išlieka pakankamai daug kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti. Komisija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalimi nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis R. Š. pateikė skundą teismui. Skundą motyvuoja tuo, kad nors atliekant bausmę pataisos namuose dirbti nėra privaloma, jis 2022 m. balandžio 5 d., laišku kreipėsi į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo, tačiau gavo atsakymą jog, šiuo metu įdarbinti nėra galimybės. Civilinius ieškinius dengė pastoviai kas pusmetį, todėl komisijos argumentas šiuo klausimu yra netiesa. Nesutinka su teiginiu, jog užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, nes bausmės atlikimo metu savo noru lanko užsiėmimus ir mokosi specialybių (viso baigė 7 specialybes). Paskutinį kartą nuobaudą turėjo 2017 m., o 2022 m. vasario 3 d., komisijos skirtas reabilitacijos rekomendacijas įvykdė pilnai. Atsižvelgiant į tai prašo panaikinti komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą, likusį bausmės laiką kontroliuoti uždedant įvairius apribojimus.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismas, įvertinęs nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo R. Š. asmens byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, dėl ko, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (faktiškai atliko 2/3 paskirtos bausmės), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. teismui, išanalizavus visą bylos medžiagą, turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas vertindamas, kokią pažangą nuteistasis padarė, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgia į tai, jog nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, padarymą padarymą. Šis nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, juo buvo sukeltos nepataisomos pasekmės, t. y. atimta žmogaus gyvybė. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, jog jis ignoravo elementarias kiekvienam asmeniui suvokiamas žmogiškąsias vertybes. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, anksčiau taip pat yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, nusikaltimai sunkėjo, nusikalstamas elgesys pasižymi skirtinga motyvacija, aplinkybėmis bei paskatomis. Taigi, R. Š. padarytos nusikalstamo veikos pavojingumo pobūdis bei laipsnis, padarymo aplinkybės ir gana trumpą laiką tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu dar neleidžia teigti, jog jis yra vertas pasitikėjimo.
Abejonių R. Š. sėkminga integracija į visuomenę kelia ir tai, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje jis nesugeba laikytis nustatytos elgesio tvarkos, dėl ko nuosekli ir išimtinai tik teigiama nuteistojo korekcija nestebima ir neleidžia įžvelgti nuteistojo teigiamų elgesio korekcijos pokyčių, jų stabilumo, kurie būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos klausimą. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 8 kartus buvo baustas už tvarkos taisyklių pažeidimus. Ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jų skyrimas neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad net ir būnant įkalinimo įstaigoje teigiamo elgesio jam nepavyksta išlaikyti, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistasis R. Š. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos įstaigoje dalyvavo „Suvalkijos regionų anonimių alkoholikų draugijos“ užsiėmimuose, be kita ko, dalyvavo ir kitose nuteistojo elgesį keičiančiose programose, tačiau nuteistasis ne vieną kartą buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Šios aplinkybės, leidžia abejoti, kad nuteistasis R. Š. lygtinio paleidimo metu nevartos psichiką veikiančių medžiagų ir vėl nenusikals, kadangi akivaizdu, jog pakankamų teigiamų pokyčių šioje srityje nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasiekė.
Nuteistasis vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, per bausmės atlikimo laiką 7 kartus skatintas, mokėsi ir įgijo elektros įrenginių remontininko, siuvėjo, šaltkalvio-įrankininko, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, apdailininko, tekintojo, šaltkalvio-remontininko, profesines kvalifikacijas; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi gyvenamąją vietą bei galimą darbovietę laisvėje. Teismas sutinka, su nuteistojo argumentais, kad jis savanorišku prašymu 2022 m. balandžio 5 d. kreipės į valstybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje, tačiau gavo atsakymą, kad jo įdarbinti įmonė negali. 2022 m. gegužės 30 d. raštiškais prašymais kreipėsi norėdamas pervesti pinigus, po 100 eurų, siekiant padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad nurodytus veiksmus nuteistasis atliko tik prieš kelis mėnesius, ir jie nebuvo nuoseklūs ir tęstiniai viso bausmės atlikimo metu. Be to, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurių statiniai yra – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo pažeidimai. Dinaminiai: maža motyvacija darbui; turi įsiskolinimų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; nesugeba įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismo nuomone, R. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors ir stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau R. Š. gyvenimo stilius ir draugai: silpna darbinė motyvacija, piktnaudžiavimo alkoholiu rizika bei nepakankamai tvirtos nuostatos, skatinančios nuteistąjį laikytis nustatytų elgesio taisyklių net gi struktūruotoje aplinkoje, parodo, kad R. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, kad bausmės tikslai būtų pasiekti pritaikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Byloje esančių, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių, aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.