Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., V. L., O. Š., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad J. L. ir M. L. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų – D. M., V. L. ir A. L.. Pareiškėjo motinam M. L. iki santuokos sudarymo buvo susilakusi dukros O. B. (dabartinė pavardė – Š.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. balandžio 2 d. duomenimis M. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Tuo tarpu J. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 3.000 ha žemės sklypas, pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-tvartas, pastatas-daržinė, pastatas-lauko virtuvė, pastatas-svirnas, pastatas-ūkio pastatas, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kurių įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies šio nekilnojamojo turto – 2015 m. lapkričio 24 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgyti pareiškėjo tėvams esant santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. Be to, pareiškėjo tėvo vardu registruota ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais, tačiau šis turtas pareiškėjo tėvo įgytas po jo sutuoktinės mirties, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. M. L. mirė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo byla po M. L. mirties notaro biure neužvesta. J. L. mirė 2020 m. lapkričio 26 d. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po J. L. mirties jos palikimą priėmė sūnus A. L. 2020 m. gruodžio 16 d. paduodamas pareiškimą atitinkamam notaro biurui. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvas J. L. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. L. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo tėvas J. L. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. L. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad mirus sutuoktinei J. L. liko gyventi jų bendrai įsigytoje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, jam liko visi jo sutuoktinės M. L. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktinei mirus, tėvas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą, toliau tvarte augino paukščius, ūkiniame pastate laikė malkas, anglis ir kt., prie namų esančiame darže augino daržoves, sėjo grūdines kultūras, prižiūrėjo sodą, atliko einamuosius pastatų remontus. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad J. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad M. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pareiškime paaiškino pareiškėjas, 2013 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime atsirado gatvės, gyvenamieji namai buvo sunumeruoti, todėl naujai buvo atlikta ir J. L. gyvenamosios vietos deklaracija. Taip pat J. L. mirties liudijime nurodyta, jog jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo tėvo veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinės M. L. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusios motinos turtą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjo tėvas J. L. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. L. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, kadangi jis palikėjos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų rašytinų įrodymų – gyventojų turto draudimo liudijimo už 2019-2020 m. laikotarpį, paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos teismas nevertina, kadangi šiais dokumentais atlikti veiksmai yra pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 6,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,96 Eur (šešis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.