Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 100 Lt bauda, o dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla nutraukta, nustačius, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Z. 2012-03-30 15.27 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį. Apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau-Institucija) l.e.p. viršininkas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą P. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apelianto manymu, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. teisena nutraukta nepagrįstai. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad pažeidėjo žmonos sveikatai buvo iškilęs pavojus. VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės pažymoje“ pažymėta, jog V. Z. turi atvykti į traumatologinį punktą konsultacijai 15.00 val., kai tuo tarpu eismo įvykis kilo 15.27 val. P. Z. po eismo įvykio sustojo, išlipo iš automobilio, laukė vairuotojo, tačiau jo nesulaukęs, pasišalino, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Jis privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkintinas dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas naikintinas.

Institucija neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarimo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, o pagrįstai skundžia nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

P. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ir nesulaukęs apgadinto automobilio savininko iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina, kad P. Z. savo veiksmais padarė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimų pažeidimus. Paminėti Kelių eismo taisyklių punktai imperatyviai nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Iš surinktų įrodymų akivaizdu, kad P. Z. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta (apgadinta) kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Šiuo konkrečiu atveju, kai pažeidėjo veiksmais buvo padaryta turtinė žala svetimam turtui, jis privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau to nepadarė.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, dėl ko asmuo neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, tai yra siekiant pašalinti pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog P. Z., siekdamas pasirūpinti neįgalia žmona ir apsaugoti jos sveikatą, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, padarė mažesnę žalą, nuveždamas žmoną į gydymo įstaigą. Aplinkybė, kad V. Z. 2012-03-30 15 val. lankėsi traumatologijos punkte, nėra būtinojo reikalingumo sąlyga.

ATPK 17 str. apibrėžta būtinojo reikalingumo sąvoka, tai yra administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas administracinių teisės pažeidimų kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi, norint pripažinti asmenį veikus esant būtinajam reikalingumui, turi būti nustatytos sąlygos: turi grėsti pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms ir šis pavojus negali būti pašalinamas jokiomis kitomis priemonėmis. Šioje byloje nenustatytas joks grėsęs pavojus paminėtiems teisiniams gėriams. Tai, kad pažeidėjo žmona 2012-03-30 15 val. turėjo apsilankyti gydymo įstaigoje gydytojo konsultacijai, yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra pakankama būtinojo reikalingumo sąlyga. Pažymėtina, jog pažeidėjas nepateikė jokių duomenų, kam ir kokia žala būtų kilusi, jeigu asmuo nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. P. Z. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog jis nepranešė policijai nes neturėjo telefono. Šiuo aspektui pažymėtina, jog, neturėdamas telefono paskambinti, nuvežęs sutuoktinę į gydymo įstaigą, jis galėjo nuvykti į artimiausią policijos poskyrį ir pranešti apie eismo įvykį, tačiau to nepadarė. Iš to seka, kad P. Z., pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai, nors privalėjo apie minėtą įvykį praneši, kadangi jis eismo įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, o eismo įvykio vietoje svetimo turto savininko nebuvo ((duomenys neskelbtini) p.). Taigi, jis pripažintinas kaltu ir pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl jis baustinas ir jam skirtina nuobauda.

Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas (ATPK 302¹¹ str. 2 d.).

Institucija skunde nenurodė, kokią nuobaudą teismas turėtų skirti P. Z. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra garbaus amžiaus, didelis yra jo vairavimo stažas, sutuoktinė neįgali, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, tai yra neskiriant privalomai numatytos pagal ATPK 130 str. 1 d. nuobaudos- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 30¹ str. 1 d.). Už šį pažeidimą P. Z. skirtina minimalaus straipsnio sankcijoje numatyto dydžio bauda.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog Institucijos skundas yra pagrįstas ir jis yra tenkinamas dalinai, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas panaikinamas, pripažįstant P. Z. kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, ATPK 30-33 str., teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą P. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

P. Z. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti šias nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ str. 1 d - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą be atėmimo teisės vairuoti transporto priemonės.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, skirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.