Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei T. L., jos atstovui – advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovui V. L., jo atstovui – advokatui Kęstučiui Kanišauskui, vertėjaujant Vidai Rimkienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. L. patikslintą ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui Bigbank AS dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog sutuoktinis nuolat daro spaudimą, grasina, net yra panaudojęs fizinį smurtą. Dėl tokio atsakovo elgesio ne kartą kvietė policijos pareigūnus, kreipėsi į policiją su pareiškimais, tačiau ikiteisminius tyrimus buvo atsisakyta pradėti, arba jie buvo nutraukti. Nurodė, kad abu turi rimtų sveikatos problemų, pati yra turėjusi 2 insultus. Paaiškino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu kartu ir gyvena, pirktas santuokoje, turėtų būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, nes buvo pirktas už pinigus, pardavus jai tėvų dovanotą butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas neinvestavo į buto remontą bei neprisidėjo prie jo pirkimo. Gautas skirtumas pardavus turtą, buvo panaudotas skolų grąžinimui. Taip pat asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, jog ieškovė T. L. ir atsakovas V. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5-7). Iš 1995-11-10 Klaipėdos miesto 2 notarų biuro patvirtintos sutarties matyti, jog T. L. pardavė jai, pagal dovanojimo sutartį, tvirtintą 1993-04-28 Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 35000,00 Lt (b. l. 8). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei pirkimo – pardavimo sutartis pagrindžia, kad santuokoje pagal pirkimo - pardavimo sutartį 1995-11-21 T. L. savo vardu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 28000,00 Lt (b. l. 9-11, 56). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2012-08-03 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog šis butas yra parduotas.

Rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo teiginius, jog T. L. kreipėsi į policijos pareigūnus bei rašė pareiškimus dėl sutuoktinio netinkamo elgesio. Tačiau Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2 PK VPS 2012-11-15 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą V. L. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kadangi tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Nutarime nurodyta, jog T. L. 2012-11-06 kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje paaiškino, jog ją sumušė jos sutuoktinis, medicinos įstaigos diagnozė: kairiojo žasto bei peties sumušimas (b. l. 17-18). Taip pat ne kartą rašė skundus bei kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad šeimyninio konflikto metu atsakovas jai grasino peiliu, nes ieškovė nesutiko su greitosios medicinos pagalbos medikais vykti gydytis į Klaipėdos Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyrių bei grasinimo sumušti. Tačiau 2012-11-14, 2012-11-23 nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo nustatyta, kad yra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 19-20, 132). Pagal T. L. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2012-12-31 nutarimu nutrauktas. Nutarime nurodyta, kad ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu dėl vagystės, teikdama, jog nuo jos sąskaitos banke buvo nuimti pinigai, bet tyrimo metu nenustatyta, jog pinigai buvo išimti kitų asmenų. Pažymėta, kad kai kuriais atvejais T. L. pati išsiimdavo pinigus iš sąskaitos (b. l. 131). Taip pat 2013-10-16 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas V. L. atžvilgiu dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. (dėl grasinimo nužudyti), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę (b. l. 134-136).

Atsakovas V. L. kreipėsi į teismą prašydamas atsakovę pripažinti neveiksnia, inicijuoti bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Teismas 2013-08-19 sprendimu pareiškimą atmetė (b. l. 28-30). VĮ „Regitra“ duomenimis V. L. vardu yra įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz 250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991, ir Ford Sierra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1991 (b. l. 53, 104, 105). T. L. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 54).

Kaip matyti, T. L. 2012-11-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu. Banko duomenimis 2013-11-06 neįvykdytų įsipareigojimų suma siekė 2296,00 Lt, 2014-02-04 dienai įsipareigojimų likutis 1696,28 Lt (b. l. 46, 83, 145). Bigbank AS filialas sutiko, kad po santuokos nutraukimo sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdytų sutartį sudaręs asmuo – T. L. (b. l. 145). T. L. įsiskolinimas UAB „Moment Credit“ 2013-11-28 siekė 519,80 Lt (b. l. 68). Byloje taip pat pateikti duomenys apie šiuos įsiskolinimus: DNSB „Raketa“ 1618,89 Lt (b. l. 79); AB „Klaipėdos vanduo“ 65,50 Lt (b. l. 80); AB „Klaipėdos energija“ 935,00 Lt (b. l. 81); AB „Lietuvos dujos“ 165,87 Lt (b. l. 82).

Nustatyta, kad V. L. pajamos iš netekto darbingumo pensijos per mėnesį sudaro apie 926,32 Lt (b. l. 106). Tuo tarpu T. L. gaunam pensija per mėnesį sudaro apie 917,66 Lt (b. l. 124-127). Ieškovė taip pat kiekvieną mėnesį gauna 306,00 Lt ligos pašalpą (b. l. 124-127), todėl turtinė ieškovės padėtis žymiai geresnė, negu atsakovo.

Ieškovė teismui pateikė turto balansą, tačiau pažymėjo, jog dėl jame nurodyto turto ginčo tarp šalių nėra, nes atsakovas ieškovei šiuos daiktus palieka gera valia.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovė ne kartą kvietė policijos pareigūnus bei kreipėsi į policiją pareiškimais dėl sutuoktinio netinkamo elgesio, t. y. smurto, grasinimų, tačiau visais atvejais ikiteisminius tyrimus buvo atsisakyta pradėti, arba ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nenustačius atsakovo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Po ieškovės ir V. L. konflikto Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos darbuotojai buvo nustatę T. L. kairiojo žasto bei peties sumušimą, bet ieškovė pareiškimo dėl šio įvykio policijai nerašė. Iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, jog ieškovė ne visada adekvačiai vertina aplinką bei įvykius, kartais elgiasi agresyviai, tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu priimti nutarimai bei medicinos įstaigos pateikta epikrizė (b. l. 27, 19-20, 131, 132-136,). Posėdžio metu, šalys savo gyvenimo įvykius ir aplinkybes aiškino ir suprato skirtingai. Liudytojas – šalių sūnus palaikė motinos pusę.

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nuolat pykstasi ir konfliktuoja. Ieškovės teigimu šeima faktiškai yra iširusi, nebėra bendrų reikalų, o toliau būti santuokoje nėra prasmės, nes tai sukelia ypač didelius barnius. Šalių teiginius dėl silpnos sveikatos būklės pagrindžia byloje pateiktieji rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad tiek iškovė, tiek atsakovas turi rimtų sveikatos sutrikimų (b. l. 27, 109, 143-144).

Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalis sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje nėra įrodymų, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. nėra sąlygų numatytų Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas, kad stengiasi išsaugoti santuoką, todėl išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, galima teigti, kad faktiškai šeima iširo dėl abiejų kaltės, nes šalys bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dalis, jog santuoka nutraukiama esant kito sutuoktinio kaltei, atmestina, nes nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu būdu, ieškinio reikalavimai iš dalies tenkintini: nutrauktina santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai). Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – L., L. (Civilinio kodekso 3.69 str. 1 d.). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Dėl turto padalinimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe.

Ieškovė prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine nuosavybe, kadangi buvo pirktas už pinigus pardavus dovanotą butą (duomenys neskelbtini), teigė, jog atsakovas neinvestavo į buto remontą bei neprisidėjo prie jo pirkimo. Atsakovas nesutiko su tokia ieškovės poziciją ir prašė pripažinti bendra nuosavybe, nes nuo pat įsigijimo prisidėjo prie buto išlaikymo.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi Civilinio kodekso 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Šioje byloje ginčas vyksta dėl šalių nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam galioja Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas santuokoje, buvo įgytas už lėšas gautas pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal dovanojimo sutartį, priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas. Darytina išvada, jog ginčo butas buvo įgytas už T. L. asmenines lėšas, t. y. lėšas, gautas realizavus savo turtą, jai vienai sudarius buto pirkimo–pardavimo sandorį, vienai esant įregistruotai viešajame registre buto savininke, taip išreiškiant valią įgyti turtą asmenine nuosavybe. Teismas remdamasis faktiniais bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais daro išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog butas, kuris yra ginčo objektas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pripažintinas ieškovės T. L. asmenine nuosavybe (Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą bei į atsakovo prastą sveikatos būklę, į tai, kad jis neturi jokio kito nekilnojamojo turto ir kitos gyvenamosios vietos, kartu su ieškove rūpinosi turtu ir padėjo jį išlaikyti, atsakovui suteiktina teisė jo gyvenimo trukmei naudotis butu (nustatant uzufruktą), esančiu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad šalys naudojasi patalpomis tokia tvarka, kokia buvo faktiškai iki sprendimo priėmimo (Civilinio kodekso 3.234, 4.141, 4.143-4.144,4-4.147 straipsniai).

Tarp šalių nesant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovui atitenka automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991 ir automobilį Ford Sierra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991.

Dėl prievolių vykdymo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys esant santuokoje, teikiamomis paslaugomis naudojosi bendrai, todėl 1618,89 Lt dydžio įsiskolinimas DNSB „Raketa“, 65,50 Lt dydžio įsiskolinimas AB „Klaipėdos vanduo“, 935,00 Lt dydžio įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“, 165,87 Lt dydžio įsiskolinimas „Lietuvos dujos“, pripažintini solidaria šalių prievole.

Ieškovės prašymu bei atsakovui neprieštaraujant, 519,80 Lt dydžio įsiskolinimas UAB „Moment Credit“, 2296,00 Lt dydžio įsiskolinimas Bigbank AS filialui, pripažintini asmeninėmis ieškovės T. L. prievolėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Tačiau šiuo atveju šalims yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 23, 74-75, 142), todėl šalys atleistinos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93, 96, 96¹ straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ten pat, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – L., L.;

butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti asmenine ieškovės T. L. nuosavybe;

suteikti atsakovui V. L. teisę jo gyvenimo trukmei naudotis butu (nustatyti uzufruktą), esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad šalys naudojasi patalpomis tokia tvarka, kokia buvo faktiškai iki sprendimo priėmimo;

priteisti atsakovui V. L. automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991 ir automobilį Ford Sierra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1991;

pripažinti 1618,89 Lt dydžio įsiskolinimą DNSB „Raketa“, 65,50 Lt dydžio įsiskolinimą AB „Klaipėdos vanduo“, 935,00 Lt dydžio įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“, 165,87 Lt dydžio įsiskolinimą „Lietuvos dujos“, solidariomis T. L. ir V. L. prievolėmis;

pripažinti 519,80 Lt dydžio įsiskolinimą UAB „Moment Credit“, 2296,00 Lt dydžio įsiskolinimą AS Bigbank filialui, asmeninėmis ieškovės T. L. prievolėmis;

kitą ieškinio dalį atmesti.

Atleisti T. L. ir V. L. nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.