- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-111-350-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00263-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Artūras Ridikas, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- D. T.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Artūras Dilys Baudžiamoji byla 1A – 111 – 350 / 2013
2013 m. vasario 26 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie 2012-09-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. T. skirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės iš dalies pridėta 2012-02-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. T. skirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir D. T. paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką visiškai įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas, atliktas pagal 2012-09-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Iš D. T. priteista 150 Lt G. M. turtinei žalai atlyginti bei 12,70 proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. T. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 20 d. apie 4.30 val., netoli namo Nr. 2, Laisvės g., Rokiškio m., akmeniu išdaužė automobilio „VW Vento“ valst. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. M., dešinės pusės lango stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir iš priekinės panelės pagrobė automagnetolą „Denver“ 100 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai G. M. 100 litų žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. T. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nuosprendį pakeisti, skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes - padarytos žalos dydį, į tai, kad jis prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad jis mokosi, aktyviai dalyvauja jaunimo užimtumo programoje. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad jam inkriminuotą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Skunde pažymi, kad jo pagalba būtina šeimoje, nes motina sunkiai serga, jis padeda rūpintis mažamečiais sese ir broliu. Būdamas laisvėje, greičiau atlygintų priteistą civilinį ieškinį.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta laisvės atėmimo bausme.
Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to D. T. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu bei skyrė tinkamą bausmę.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apelianto prisipažinimą padarius inkriminuotą nusikaltimą ir jo gailėjimąsi teismas įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar kartą į tai atsižvelgti nėra pagrindo. Teismas nenustatė jokių apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nuosprendyje nurodė, kad pašalina kaip neįrodytą kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, jog apeliantas nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl D. T. skundo teiginys, kad nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas D. T. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. D. T. skundžiamas nuosprendis yra penktas, visais ankstesniais nuosprendžiais jis buvo nuteistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei. Be to, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė po to, kai trimis jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais už analogiškas veikas jau buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, kurios už jų nevykdymą buvo pakeistos į arešto bausmę ir kurią nagrinėjamo nusikaltimo metu D. T. buvo atlikęs. Taigi, akivaizdu, jog net trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė už ankstesnes nusikalstamas veikas nepadėjo apelianto atžvilgiu pasiekti BK 41 str.4 p numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad D. T., kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 str. 1 d. prasme laikomas recidyvistu, o įstatymas (BK 56 str. 1 d.) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu D. T. paskirtoji bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Nors apeliantas skunde nurodo, kad būtina jo pagalba šeimoje, kad jis nori mokytis, kad yra linkęs taisytis, kolegija šiuos teiginius vertina kaip išimtinai deklaratyvius ir konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia būtinumo, siekiant bausmės tikslų maksimalaus įgyvendinimo, taikyti D. T. laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad apeliantui paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo trukme žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, todėl atsižvelgiant į neigiamą apelianto asmenybę, į tai, kad padaryti nusikaltimai aiškiai nėra atsitiktiniai, apeliantui paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.
Šiuo atveju svarbu ir tai, jog priešpaskutiniu jo atžvilgiu priimtu – 2012-09-14 nuosprendžiu D. T. jau buvo paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, su kuria subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją bausmę, buvo paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t.y. iš už skundžiamu nuosprendžiu už automagnetolos vagystę paskirtos bausmės prie jau buvusios bausmės buvo pridėta tik maža dalis – 3 mėnesiai naujos bausmės, o po to šioji subendrinta bausmė buvo dar subendrinta ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, sutinkamai su BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis atitinka 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, prie subendrintos bausmės pridedant taip pat tik 3 mėnesius iš šios bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra jokio pagrindo.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.