Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-408-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
1-408-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27613-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Civilinis ieškovas
N. Š.
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Inga Abramavičiūtė, Gytis Jonas Gutauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-408-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27613-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Š.,jos atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,kaltinamajai D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, teista 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį - viešųjų darbų bausme 4 mėn., bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. pažeidė viešąją tvarką, t. y. ji 2017 m. birželio 4 d., apie 22.45 val., viešoje vietoje - Vilniuje, Žirmūnų g. 19 – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl savo netinkamai vedžiojamų šunų gavusi žodinę pastabą iš nukentėjusiosios N. Š., įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad savo rankoje laikomu šuns pavadėlio plastikine dėžute - rėle („fleksu“), nukentėjusiajai sudavė į kairę ausį, nuo to nukentėjusioji trumpam prarado sąmonę ir nugriuvo, po to atsistojo, tada D. V. vėl jai sudavė minėta šuns pavadėlio plastikine dėžute - rėle per dešinę ausį, po to iškart per kairiąją ausį, po to vėl į dešinę ausį, bei pasišalino iš įvykio vietos, tuo N. Š. padarė veido kairės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, abiejų užausinių sričių poodinės kraujosruvas, dešinio riešo odos nubrozdinimus, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad ėjo su šunimis, kurie buvo palaidi. Šuo geras, tačiau puola ant kitų šunų. Ji tikėjosi tokiu metu nieko nesutikti. Nukentėjusioji šūktelėjo ant jos, dėl ko ji priėjusi smogė su „flex“ pavadėliu. Kiek kartų sudavė, ji nepamena. Sudavė į veido sritį. Kiek matė, nukentėjusioji nebuvo nukritusi. Kitais būdais su nukentėjusiąja nekontaktavo. Jos manymu, nukentėjusioji sąmonės nebuvo praradusi. Kaltinimą pripažįsta. Gali būti, kad visų aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivi, praėjo daug laiko.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji N. Š. tyrimo metu parodė, kad su 2017 m. birželio 4 d. apie 23.00 val. ji su savo šunimi (vokiečių aviganiu) išėjo į lauką. Šuo buvo ant pavadėlio, bet be antsnukio, nes tokiu metu žmonių nebuvo ir šuo yra visiškai neagresyvus, dresuotas. Ji ėjo namo. Netoli savo namo, t. y. Žirmūnų g. 19, Vilniuje, pamatė kaimynės D., gyvenančios Žirmųnų g. 17, Vilniuje, vieną iš šunų. D. turi 3 didelius šunis ir visada jie laksto palaidi, be antsnukių. Pačios D. nematė. N. Š. savo šunį iš karto prilaikė už pavadėlio, nes žino, kad jos šunys nuolat puola ant kitų šunų. Taip įvyko ir šį kartą. Šuo puolė ant jos šuns, šie pradėjo tarpusavyje pjautis. Ji bandė savo šunį traukti, tempė toliau nuo D. šuns. Tuo metu prie šunų pribėgo dar vienas D. šuo, baltas didelis, puolė ant jos. Praktiškai iš karto atsirado ir trečias D. šuo. Jie visi puolė ant jos šuns. Tuomet pamatė D., kuri akivaizdžiai girta ir agresyvi. Ši pradėjo kojomis spardyti jos šunį, rėkė, keikėsi. D., kai būna girta, būna visada neadekvati, ant visų puola. Ji pradėjo ją raminti, šaukė, kad patrauktų šunis. T. D. iš visos jėgos į kairią ausį sudavė jai rankoje turimu „flexu“ (plastikinė dėžute - rele šuns pavadėlio). Nuo smūgio ji prarado sąmonę ir nugriuvo. Atsigavo greitai, po kelių sekundžių. Atsikėlė ir priėjo prie jos. Pradėjo aiškinti ką ji daro. Bet D. jos neklausė, o dar kartą „flexu“ labai stipriai sudavė per kitą ausį, po to vėl per kairę ausį ir dar kartą per dešinę. Smūgiai buvo vienas po kito ir labai stiprūs. D. pradėjo isteriškai juoktis, pradėjo tyčiotis iš jos sakydama „ką, ir šuo nepadėjo". Visą laiką jos šuo buvo šalia ant pavadėlio. Jis lojo, bandė ją apginti. Tuomet ji pasakė, kad šį kartą neatleis ir kvies policiją. D. nuėjo toliau, į stadioną, kur sėdėjo jos sugyventinis. Tuo metu, kai ji ją užpuolė, jokių kaimynų kieme nebuvo, praeivių taip pat nebuvo. N. Š. nuėjo namo ir paskambino sūnui. Jis greitai atvažiavo, atvyko pareigūnai. Kartu bandė ieškoti D., bet jos niekur nebuvo. Nuo suduotų smūgių N. Š. pasijuto labai blogai, jai buvo silpna, negalėjo kalbėti, labai įsiskaudėjo galva, ir jautė stiprų skausmą per sumuštas vietas. Jai buvo iškviesta greitoji. Ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten suteikė med. pagalbą, padarė tyrimus ir paleido namo. Gydytojas pasakė kreiptis pas šeimos gydytoją kitiems tyrimams atlikti ir dėl nedarbingumo. Kitą dieną, t. y. birželio 5 d. N. Š. kreipėsi į savo Antakalnio polikliniką. Jai buvo padaryti visi tyrimai. 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi pas teismo med. ekspertus. Buvo apžiūrėta ir gavo specialisto išvadą. Bet tuo metu N. Š. dar neturėjo visų atsakymų dėl atliktų tyrimų, todėl išvada yra neišsami. Prašo atlikti pakartotiną specialisto išvadą pagal medicininius dokumentus, kuriuos ji prideda prie šios apklausos. Po šio įvykio N. Š. turėjo nedarbingumą nuo birželio 5 d. iki birželio 9 d. imtinai. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, nes dėl šio įvykio patyrė fizinę, moralinę ir turtinę žalą. Civilinį ieškinį pateiks vėliau. Papildomai paaiškino, kad su D. jau seniai turėjo konfliktus, bet jie buvo tik žodiniai. Konfliktai kildavo dėl jos laikomų šunų, kad jie nuolat laksto palaidi, be antsnukių ir puola visus šunis. D. konfliktuoja su visais kaimynais, ypač su tais, kurie turi šunis. Kalbėjo su namo pirmininke ir mano, kad kiti kaimynai nesutiks duoti parodymus, nes jie bijo D. agresyvaus elgesio, jos neadekvatumo, ypatingai kada ji yra išgėrusi, o tai būna gan dažnai, bijo, jos grasinimų, nes jos elgesys yra neprognozuojamas. Prieš maždaug mėnesį eilinio žodinio konflikto metu dėl jos palaidų šunų, D. iškvietė policiją. Apkaltino, kad neva N. Š. šuo ją užpuolę. Atvykę pareigūnai išsiaiškino, padarė jai pastabą. N. Š. jokių pretenzijų jie neturėjo ir jokių protokolų nerašė (b. l.12).

Papildomos apklausos metu N. Š. parodė, kad smūgiai jai buvo suduoti pavadėliu - rėle „flexu“. Šios apklausos metu jai buvo parodytos „flex“ nuotraukos, kurį pateikė ją sumušusi moteris. Anas „flexas“ buvo didesnis, storesnis ir sunkesnis. Jo korpusas buvo kvadratinis, o ne kaip šito apvalaus. Jis buvo pilkos spalvos. Pavadėlis buvo susuktas ir N. Š. atrodo jis buvo juodos spalvos. Dėl šio įvykio N. Š. padaryta turtinė ir netutinė žala (b. l.32).

Iš skundo matyti, kad 2017 m. birželio 4 d., apie 22.30 val. N. Š. išėjus į kiemą pavedžioti šunį, susipjovė jos ir kaimynės D. paleisti trys šunys, minėta kaimynė ją puolė ir pargriovė ant žemės, sudavė jai per galvą keturis smūgius pavadėlio plastikine rankena, pargriuvus ant žemės buvo praradusi sąmonę, kaimynė gyvena (duomenys neskelbtini), su ja konfliktuoja ne pirmą kartą dėl šunų nepriežiūros, savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą (b. l. 9).

Iš specialisto išvados matyti, kad N. Š. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: veido kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, abiejų užausinių sričių poodinės kraujosruvos, dešinio riešo odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku (2017 m. birželio 4 d.). Medicinos dokumentuose nurodyta galvos smegenų diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais medicininiais dokumentais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19 - 20).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikus N. Š. medicininių dokumentų išrašų apžiūrą dalyvaujant medicinos ekspertui J. M. P., šis nurodė, kad N. Š. 2017 m. birželio 6 d. buvo apžiūrėta teismo medicinos eksperto ir remiantis jos apžiūros bei pateiktų med. dokumentų iš RVUL, iš Antakalnio poliklinikos ir VUL Žalgirio klinikos duomenimis, jai nustatyti išoriniai kūno sužalojimai, kurie įvertinti nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Papildomai pateikti med. dokumentai atkartoja buvusius pateiktus specialistui, išskyrus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurio rezultatai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto neįtakoja ir nekeičia (b. l. 58).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2017 m. birželio 5 d. 00.45 val. D. V. iškvėptame ore nustatyta 1.90 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l.81).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad D. V. pažeidė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokią tiesą byloje patvirtina surinktų ir teisme ištirtų tarpusavyje atitinkančių duomenų visuma.

D. V. pripažino netinkamu elgesiu sudavusi smūgius nukentėjusiajai turėtu rankose šuns pavadėliu. Kaltinamoji negalėjo dėl savo būsenos įvykio metu ir praėjusio laiko tiksliai įvardinti visų įvykio aplinkybių, kurias teismas nustatė iš nukentėjusiosios parodymų. Juose N. Š. tvirtino, kad įvykio metu jai buvo suduoti 4 smūgiai, tokį pat skaičių smūgių nukentėjusioji nurodė ir įvykio dieną rašytame savo skunde. Teisme nukentėjusioji patikslino, kad jai sužalojmai riešo srityje atsirado dėl kaltinamosios griebimo ir tampymo už rankos. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos tiek objektyviai atlikti kaltinamosios veiksmai, tiek kilusios pasekmės ir D. V. kaltė byloje yra visiškai įrodyti.

D. V. atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, įrodo jos tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. D. V. viešoje vietoje, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimui suduodant smūgius nukentėjusiajai N. Š. dėl menkavertės ir nepagrįstos priežastis šiai išsakius priekaištus dėl netinkamai vedžiojamų šunų, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo veiksmais D. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką įrodo nukentėjusiosios įprasto gyvenimo būdo sutrikdymas, priverstinis kreipimasis į medicinos įstaigą ir policijos pareigūnus. Įvertinus D. V. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

D. V. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 104), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 105), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 103). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad D. V. yra pakaltinama ir būdama įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina jos kaltės prispažinimas visų apklausų metu ir sutikimas atlyginti pareikštus civilinius ieškinius, tuo siekiant sušvelninti savo veiksmais sukeltas nusikalstamas pasekmes. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad D. V. nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas tiek teismo įsitikinimu, tiek kaltinamosios pripažinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagrindo atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, D. V. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, nusikaltimo baigtumą, nusikalstama veika padarytą žalą. D. V. veikdama tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, pasikėsino ir sutrikdė ne tik viešąją tvarką, bet ir nukentėjusiosios sveikatą, ji praeityje teista vieną kartą (b. l. 112–113, 114-115), bausta administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 106-111), nusikalto teistumui neišnykus, yra nevedusi ir pragyvena gaudama nedideles pajamas. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti bausmės realumą teismas D. V. dėl pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo teistumui neišnykus, sunkios materialinės padėties ir netinkamo elgesio pažeidžiant teisės normas laisvėje įvertinus baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas skiria už padarytą nusikaltimą arešto bausmę, jos dydį pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas nustatant žemiau sankcijos vidurkio.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 107,36 Eur civilinį ieškinį (b. l. 63 - 64) dėl gydymo išlaidų. Ši žala buvo padaryta nusikalstamais D. V. veiksmais tretiesiems asmenims. Padaryta žala pagrįsta pateiktais dokumentais, pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 straipsnius dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Įvertinus tai, D. V. privalo padarytą žalą atlyginti, teismas šį ieškinį patenkina visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius tyrimo metu pareiškė 63,12 Eur civilinį ieškinį (b. l.70). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl D. V. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nukentėjusioji N. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 149,98 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 33-36).

Spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ne visas prašomas atlyginti turtinės žalos dydis yra pagrįstas ir neabejotinai susijęs su D. V. nusikalstama veika, padaryta 2017 m. birželio 4 d. Teisme apklausta civilinė ieškovė N. Š. pripažino, kad aukštas kraujospūdis jai buvo diagnozuotas iki įvykio. Teismas nustatė, kad šiam sutrikimui gydyti reikalingi vaistai po įvykio nukentėjusiajai nebuvo skirti (b. l. 22, 51), minėti medikamentai („Alotendin“) pacientei yra kompensuojami, jų įsigijimą civilinė ieškovė grindžia 2017 m. spalio 20 d. vaistinės kvitų kopijomis (b. l. 39). Be to, civilinė ieškovė teisme atsisakė pretenzijų dėl „Gintarinė vaistinės“ 2017 m. lapkričio 19 d. kvite nurodytų medikamentų įsigijimo, kas teismo vertinimu taip pat priežastiniu ryšiu nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu 2017 m. birželio 4 d. Tokiu būdu teismas mažina prašomos priteisti turtinės žalos dydį atitinkamai netenkindamas reikalavimo dalyje dėl 39,03 EUR (12,87 +2,70 + 23,46).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokios abejonės, jog dėl kaltinamosios veiksmų N. Š. patyrė skausmą, nemalonius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, jautėsi pažeminta. Toks nusikaltimas turėjo įtakos jos psichologinei būklei. Kita vertus, nukentėjusiosios teiginiai apie neturtinės žalos turinį negali būti vien tik deklaratyvaus pobūdžio, bet įrodomi objektyviais duomenimis (specialistų išvadomis, medicininiais dokumentais ir pan.). Byloje nėra duomenų, jog N. Š. būtų ilgesniam laikui ir reikšmingai sutrikusi sveikata. Objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl įvykio metu patirtų pasekmių ieškovė taip pat nepateikė. Teisme civilinė ieškovė pripažino, kad dalis prašomos atlyginti neturtinės žalos yra susijusi su kitu panašiu įvykiu, kuomet ji vėl buvo kaltininkės šunų užpulta praėjus gal mėnesiui po nusikaltimo padarymo. Teismas pastebi, kad tokia žala, nors ir susijusi su kaltininkės veiksmais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalimi baudžiamojoje byloje galima pareikšti civilinį ieškinį tik dėl nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir kaltinamosios D. V. turtinę padėtį, kaltės turinį, prašytą ir priteistą ieškovei turtinės žalos dydį, jos nedarbingumo laiką, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas ir kitas reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalavimas dėl su būtent nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas kaip atitinkantis 400 EUR sumą.

Proceso metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės interesus atstovavo advokatė, pateikusi kaip atstovavimo įrodymą advokato orderį byloje (b. l. 156). Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsniu atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą advokatas baudžiamajame procese pateikia advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta advokato atliktą proceso dalyvių atstovavimas kaip tinkamą. Dėl advokato kaip atstovo darbo apmokėjimo buvo patirtos išlaidos. Šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltininkės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir sąskaitą, patvirtinantys 450 eurų išlaidas už advokato paslaugas, kuriuose kaip mokėtojas nurodyta N. Š.. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodytas 450 eurų atitinkančias išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo procese kaip atstovas, paslaugų apmokėjimas. Įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas ir priteisia iš kaltu pripažintos D. V..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti 39 (trisdešimt devynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. V. skirti galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2018 m. gegužės 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti D. V. sulaikymo ir suėmimo laiką 2017 m. birželio 5 d. ir nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.

Kardomąją priemonę suėmimą, pasibaigus jos terminui, pratęsti iki arešto bausmės atlikimo pabaigos.

Iš D. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 107,36 eurų (vieną šimtą septynis eurus ir trisdešimt šešis centus) gydymo išlaidų atlyginimą.

Iš D. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteisti 63,12 eurų (šešiasdešimt tris eurus ir dvylika centų) turtinės žalos atlyginimą.

Iš D. V. N. Š. priteisti 110,95 EUR (vieną šimtą dešimt eurų ir devyniasdešimt penkis centus) turtinės žalos ir 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 450 (keturis šimtus penkiasdešimties) eurų proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas