Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1399-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
A15.-1399-298/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00486-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Vaclavas Karšulis (pirm.)
Pažeidėjas
S. I.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15-1399-298/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00486-2020-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4. 1.4.8. 1.5.4. 1.5.5. 1.5.7. 16.9.6. 16.9.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. I.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. I. (S. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus m. sav., administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 1.51 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apgadino namo tvorą, gaisrinį hidrantą bei savo vairuojamą automobilį. Pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Po eismo įvykio vairuotojui nustatytas 1,33 prom. girtumas,

t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

S. I. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuotas surašant administracinio nusižengimo protokolą, jam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas daro išvadą, kad S. I. vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, todėl administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Nusižengimas įrodytas: S. I. paaiškinimu surašant administracinio nusižengimo protokolą, kad sutinka su pažeidimu ir atskiru rašytiniu paaiškinimu, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvažiavo į tvorą, pasišalino iš įvykio vietos, vairavo blaivus, alkoholį vartojo po įvykio, nes išsigando, labai gailisi; administracinio nusižengimo protokolu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus; paaiškinimais; alkotesterio duomenimis; tarnybiniu pranešimu; eismo įvykio schema; asmens duomenimis; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; fotolentelėmis, kurie patvirtina, kad S. I. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 1.51 val. (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus (kai nustatytas 1,33 prom. girtumas) automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apgadino namo tvorą, gaisrinį hidrantą bei savo vairuojamą automobilį; taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Tokiais savo veiksmais S. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog S. I. vairavo transporto priemonę neblaivus, kadangi jam nustatytas 1,33 prom. girtumas. Teismo vertinimu, minėtas administracinis nusižengimas S. I. yra inkriminuotas visiškai pagrįstai.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį numatyta tam, kas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismų praktikoje išaiškinta, jog šis administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, jog asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Padaryto nusižengimo faktą visų pirma patvirtina paties S. I. prisipažinimas rašytiniu paaiškinimu, kad jis pasišalino iš eismo įvykio. Be to, jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga. Tai, kad eismo įvykį sukėlė būtent S. I., patvirtina ir M. S. bei K. B. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, fotolentelės, iš kurių yra visiškai akivaizdu, kad S. I. suprato, jog sukėlė eismo įvykį. Byloje nėra duomenų, kad administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Vien tai, kad jis prisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, nepaneigia jo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės neįrodo, jog jis nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia, t. y. kaip jis teigia, išsigandęs. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilis Audi, namo tvora, gaisrinis hidrantas buvo apgadinti eismo įvykio metu, padaryti sugadinimai yra akivaizdūs, todėl teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), todėl S. I. administracinis nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, teistas. Taip pat vertintina ir tai, jog S. I. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pademonstravo itin neigiamą savo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas saugaus eismo taisykles.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už pažeidimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas/uždraudimas įgyti sankcijoje numatytam minimaliam terminui (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 426 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais (ANK 29 straipsnis).

S. I. administracinį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jam pačiam. Už administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 2 dalyje padarymą, kaip jau minėta, ANK numato galimybę konfiskuoti transporto priemonę. Administracinio poveikio priemonė skiriama tuo atveju, kai yra pagrįstas manymas, kad ji būtina nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. (duomenys neskelbtini) nebuvo ankščiau baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, jo padarytos veikos itin pavojingos – kilo reali grėsmė kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, be to, nustatytas didelis neblaivumo laipsnis (1,33 promilės), todėl pagrįstai manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti su administracinio poveikio priemonės taikymu, todėl automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. I. (S. I.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracines nuobaudas bei administracinio poveikio priemones:

pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 800 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams;

pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 2000 Eur baudą su transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio taisykles ir S. I. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones - 2000 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams bei transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 20120822273.

(duomenys neskelbtini), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis