Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-03 · Byla Nr. ATP-6-190/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-6-190/2014Nutartis · 2014-01-03Vilniaus apygardos teismas
  2. ATP-1000-315/2014Nutartis · 2014-09-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-03
Bylos Nr.
ATP-6-190/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10942-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

NUORAŠASAdministracinė byla Nr. ATP-6-190/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10942-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo B. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos B. P. paskirta galutinė nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. nubaustas už tai, kad 2013 m. liepos 25 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Justiniškių g. 91, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-l1610-929/2013, dalį, kuriuo B. P. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. buvo paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir priimti naują nutarimą:

- administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-l1610-929/2013 dalyje dėl LR ATPK 130 str. l d. B. P. atžvilgiu nutraukti LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu;

- administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-l1610-929/2013 dalyje dėl LR ATPK 130 str. l d. B. P. atžvilgiu nenutraukus - LR ATPK 30¹ str. pagrindu B. P. skirti mažesnę negu numatyta LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje minimalią baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Teismas, apelianto teigimu, privalėjo vertinti tas aplinkybes, ar jis suvokė, kad buvo apgadintas automobilis, jog jis padarė eismo įvykį, bei tai supratęs, tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio pasišalino. Pažymi, jog jis teismo posėdžio metu teigė, jog nežinojo, kad padarė eismo įvykį, nes negirdėjo ir nepajuto, kad kada nors būtų kliudęs kitą transporto priemonę. Jis teismui pateikė įrodymus apie tai, jog turi abiejų ausų klausos sutrikimą, prieš metus dėl šio sutrikimo jam buvo siūlyta atlikti ausų operaciją. Ta aplinkybė, jog jis yra atlikęs sveikatos patikrinimą ir sveikatos sutrikimų, kliudančių jam vairuoti transporto priemonę neturi, nereiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali turėti klausos sutrikimų. Atkreipia dėmesį į tai, jog transporto priemonės vairavimui klausos sutrikimai neturi reikšmės, nes transporto priemones turi teisę vairuoti ir kurti asmenys. Todėl teismo argumentas dėl to, jog B. P. yra atlikęs sveikatos patikrinimą ir sveikatos sutrikimų, kliudančių jam vairuoti transporto priemonę, neturi, nereiškia, jog jis negali turėti klausos sutrikimų, lėmusių tas aplinkybes, jog negirdėjo susidūrimo su transporto priemone. B. P. pažymi ir tai, kad teismui buvo nurodęs, jog užvedant jo transporto priemonę, automatiškai įsijungia muzikos grotuvas, kas taipogi galėjo lemti tą faktą, jog jis negirdėjo susidūrimo su kitu automobiliu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jis yra senyvo amžiaus žmogus, kurio reakcija į išorinius veiksnius yra lėtesnė arba iš viso jos gali nebūti. Dėl to, kliudęs kitą transporto priemonę ir nežymiai subraižęs savo transporto priemonės priekinį bamperį, jis dėl savo solidaus amžiaus nepajuto ir jokio susidūrimo su kita transporto priemone. Be to, anot apelianto, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog jeigu susidūrimas buvo girdėti liudytojai 30 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos, jis taip pat turėjo jį girdėti. Šiuo atveju reikėtų vertinti liudytojos ir jo galimybę šį susidūrimą išgirsti. Liudytoja, girdėjusi ir mačiusi padarytą eismo įvykį, buvo lauke, yra jauna moteris, todėl susidūrimas buvo gerai girdėti 30 metrų atstumu. Tuo tarpu jis buvo transporto priemonėje, yra senyvo amžiaus žmogus, turintis abiejų ausų klausos sutrikimą. Dėl šios priežasties kyla pagrįstos abejonės dėl to, jog jis galėjo nesuprasti, jog padarė eismo įvykį, jo nepajusti ir negirdėti jokio trenksmo.

Sprendžiant, ar asmens pasišalinimas iš įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, B. P. teigimu, būtina įvertinti transporto priemonėms padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Apeliantas pažymi, jog transporto priemonėms padarytas žalos mastas visiškai nėra didelis – jo transporto priemonės priekinis bamperis buvo tik subraižytas. Šio įbrėžimo jis nematė ir nepastebėjo, kol nebuvo iškviestas į policijos komisariatą dėl padaryto eismo įvykio. Nukentėjusiosios transporto priemonės priekinės durelės buvo įlenktos, tačiau padaryta žala nebuvo labai didelė, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog transporto priemonės padaryta žala vertinama apie 500 Lt suma. Ypatingą reikšmę šioje situacijoje reikia atkreipti į jo elgesį po eismo įvyki – jis, padaręs eismo įvykį, vairuodamas transporto priemonę nesustojo, iš jos neišlipo. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir eismo įvykį mačiusi liudytoja, todėl darytina išvada, jog jis nesuvokė, jog padarė eismo įvykį.

Be to, nagrinėjamu atveju jis eismo įvykį padarė dienos metu, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Norfa“, gėlių parduotuvės, t.y. vietoje, kur visuomet pilna žmonių, transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra labai maža. Esant tokiai situacijai, nėra nei menkiausios galimybės, jog padarius eismo įvykį šioje aikštelėje, eismo įvykį padaręs asmuo galės pasišalinti likęs nepastebėtas. Dėl to, jeigu jis ir būtų supratęs padaręs eismo įvykį, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės, būtų beprasmis. Juo labiau, kai jam priklausanti transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civiliniu draudimu, kuri būtų atlyginusi žalą nukentėjusiajai. Pažymėtina ir tai, jog po eismo įvykio jis nesistengė paslėpti padaryto eismo įvykio pėdsakų - nesutvarkė transporto priemonės bamperio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apelianto manymu, jo kaltė dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nėra visiškai įrodyta.

Taip pat B. P. apeliaciniame skunde prašo tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu nebūtų nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla dalyje dėl LR ATPK 130 str. l d., LR ATPK 30¹ str. pagrindu skirti mažesnę negu numatyta LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje minimalią baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Pažymi, jog šiuo metu dirba mokykloje kiemsargio pareigose Vilniuje, o gyvena užmiestyje - (duomenys neskelbtini), t.y. 30 km atstumu nuo darbovietės. Darbe jis privalo būti 6:00 val. ir pats vairuodamas transporto priemones iki darbovietės važiuoja apie 1 val., o važiuodamas viešuoju transportu užtruktų apie 2 val. Taigi, esant tokiai situacijai, iš gyvenamosios vietos jis privalėtų išvažiuoti 4:00 val. ryte, tačiau autobusai iš Lavoriškių kaimo Vilniaus link pradeda važiuoti tik 5:00 val.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

B. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. P. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad apeliantas iš esmės neneigia, jog jis 2013 m. liepos 25 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Justiniškių g. 91, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes susidūrimo neišgirdo ir nepajuto, dėl ko tokiuose jo veiksmuose nėra tyčios ir jis negali būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei teigia apeliantas, šis jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad, nors apeliantas kaltu dėl to, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos neprisipažino, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. B. P. kaltė dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais: liudytojos I. V. parodymais, nukentėjusiosios J. R. parodymais, patrulio N. Gruzdo tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, foto lentelėmis.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), nėra būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau šios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį.

Apeliantas savo skunde teigia, jog jokio susidūrimo nepajuto, nurodydamas savo subjektyvią nuomonę ir neva tai pagrindžiančius duomenis, t.y. medicininę pažymą, kuri patvirtina klausos sutrikimą, jis yra senyvo amžiaus, tačiau šie B. P. teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigta liudytojos I. V., kuri iki eismo įvykio nei pažeidėjo, nei nukentėjusiosios nepažinojo, dėl ko nėra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais, fotolentelėmis ir kita administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga, iš kurios matyti, kad smūgio būta gana stipraus, nes jis buvo girdimas esant 30-40 metrų atstumu ir, nors B. P. automobiliui padarytas tik galinio bamperio nubrozdinimas, tačiau nukentėjusiosios J. R. automobiliui įlenktos durelės. Todėl apeliantas, turintis didelį vairavimo stažą, t.y. virš 30 metų, net jei ir dėl klausos sutrikimo ar automobilyje grojančios muzikos smūgio neišgirdo, tačiau turėjo jį pajusti.

Konstatuotina, kad B. P. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, jog nukentėjęs asmuo jam reikš pretenzijas dėl sukelto eismo įvykio ir automobilio apgadinimo, ir, turėdamas laikytis KET 232 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Apeliacinio skundo teiginiai, jog B. P. automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis nesistengė paslėpti padaryto eismo įvykio pėdsakų, administracinis teisės pažeidimas padarytas dienos metu, kas neva patvirtina, jog pasišalinti iš įvykio vietos yra nelogiška, nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

B. P. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismo skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams yra aiškiai per griežta, neatitinkanti teisingumo reikalavimų ir prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą B. P., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidimų pobūdį, į B. P. asmenybę (turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą)) ir , įvertinęs visas aplinkybes, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skiriant B. P. švelnesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudą, t. y. baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei minėto straipsnio sankcijoje ir mažesnės trukmės papildomą nuobaudą - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones. Nors B. P. prašo atsižvelgti į tai, kad gyvena Vilniaus rajone, dirba Vilniuje, o jo darbo laikas yra nuo 6:00 val., tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011), todėl dar labiau švelninti B. P. paskirtą nuobaudą, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, nėra pagrindo.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad B. P. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Vladislavas LenčikasNuorašas tikras