- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 2-94-939/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- K. S., Ž. T.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei ir Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjams K. S. ir Ž. T., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovėms A. J. ir I. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. S. ir Ž. T. pareiškimą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, dalyje dėl priteisto išlaikymo formos nepilnamečiais vaikams, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. S. ir Ž. T. pareiškimu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-106-805/2013 patvirtintos taikos sutarties sąlygą, kuria nustatyta, jog Ž. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikia kiekvienam jų po 300,00 Lt (86,89 Eur) kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos 2012 m. lapkričio 16 d. iki L. ir K. pilnametystės, ir patvirtinti šalių susitarimą, kad Ž. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikia konkrečia pinigų suma: L. T. išlaikymui išmokėdamas 4524,00 Eur, K. T. išlaikymui išmokėdamas 10179,00 Eur, paskiriant vaikams išmokėtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną K. S., priteistas išlaikymo sumas Ž. T. įsipareigoja išmokėti K. S. per dešimt dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, o K. S. įsipareigoja gautas lėšas vaikų išlaikymui naudoti išimtinai vaikų interesų patenkinimui.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, jog Ž. T. teismo nutartimi priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. ir K. teikė reguliariai ir laiku. Jis jau yra sumokėjęs vaikams išlaikymą už visus 2016 metus, į K. S. sąskaitą pervesdamas 2090,00 Eur. Visas gaunamas lėšas, skirtas vaikų poreikių tenkinimui, K. S. išleidžia išimtinai vaikų interesais. Tarp šalių niekada nėra kilę ginčo nei dėl išlaikymo mokėjimo, nei dėl išlaikymo panaudojimo. Šalių turtinė padėtis po 2013 m. kovo 20 d. teismo nutarties priėmimo nėra pasikeitusi, taip pat nėra pasikeitę nepilnamečių vaikų L. ir K. poreikiai. Vaikų tinkamam poreikių tenkinimui visiškai pakanka Ž. T. kas mėnesi mokamų kiekvienam vaikui po 87,00 Eur išmokų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad K. S. neturi įgijusi savo vardu nekilnojamojo turto, o augant vaikams jiems reikalingas tinkamas gyvenamasis būstas, šalys nusprendė, kad Ž. T. išmokės kiekvienam vaikui išlaikymui konkrečią pinigų sumą, skaičiuojant išlaikymo sumą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės po 87,00 Eur. L. T. išlaikymui išmokėtina 4524,00 Eur (52 mėn. 87,00 Eur =4524 Eur), K. T. išlaikymui išmokėtina 10179,00 Eur (117 mėn. x 87,00 Eur = 11223,00 Eur). Nustačius išlaikymą nepilnamečiam vaikams konkrečia pinigų suma, jų interesai pažeisti nebus, kadangi K. S. dirba, kas jai garantuoja pastovias pajamas, iš kurių bus visos sąlygos tinkamai tenkinti kasdieninius vaikų poreikius.
Teismo posėdžio metu pareiškėja K. S. prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog vaikų vardu už 15000,00 Eur nori įsigyti būstą Jiezno mieste. Susitarimo dėl būsto pirkimo nėra sudariusi. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, 3-4 kilometrų atstumu nuo Jiezno, Ž. T. name. Ji turi tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du yra jos ir pareiškėjo. Jos sutuoktinis J. S. nedirba, pajamų neturi. Ji dirba UAB „Palink“, jos mėnesio pajamos – 325,00 Eur, iš kurių atskaičius išieškomą sumą pagal vykdomuosius raštus, lieka apie 165,00 Eur – 170,00 Eur. Ž. T. bendru sutarimu moka išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 87,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą sumokėdamas kartą per metus. Taip pat iš savivaldybės gauna už vaikus apie 60,00 Eur pašalpą. Minėtų lėšų šeimai pragyventi pakanka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. T. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad dirba Jiezno pašte bei ūkininkauja. Jo mėnesio pajamos pašte – apie 350,00 Eur per mėnesį, ūkininkaudams per metus gauna apie 8000,00 Eur – 12000,00 Eur pajamų. Su pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus, be to, jis turi dar du vaikus: vienas jų – pilnametis, dukrai – 2 metai. Taip pat turi žmoną. Prašė pareiškimo netenkinti, palikti seną tvarką, nes pareiškėja turi priėmusi kreditų, apie kuriuos nežinojo, kuomet pasirašė prašymą dėl taikos sutarties sąlygos pakeitimo.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka su pareiškėjų prašymu, prašo jo netenkinti, nes šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo prieštarauja vaikų interesams, nes išlaikymo pinigai reikalingi tenkinti kasdienius vaikų poreikius, negali būti naudojami kitiems tikslams. Apsilankymo šeimoje metu pareiškėjos sutuoktinis J. S. paaiškino, jog pinigai reikalingi šeimos kasdienių poreikių tenkinimui. Taip pat jis paaiškino, jog pareiškėjo už 2016 metus pravestas išlaikymas buvo panaudotas namo dviejų kambarių remontui, nes name nebuvo galimybių gyventi. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos penkių asmenų šeimos pajamos yra 216,00 Eur per mėnesį bei pareiškėjo mokamas vaikams išlaikymas. Patvirtinus pareiškėjų taikos sutarties pakeitimą, iškyla grėsmė, kad šeima ateityje neturės lėšų tenkinti vaikų poreikius, nes turtas gali būti apsunkintas skolomis. Institucijos atstovei lankantis šeimoje, pareiškėja negalėjo paaiškinti, kam būtų panaudoti vienkartinėmis pinigų išmokomis gauti vaikų išlaikymo pinigai. Ji nenurodė, kad ruošiasi pirkti būstą. Sadauskienė taip pat paaiškino, jog prieš metus laiko paėmė 8 kreditus namo remontui, tačiau skolos sumos neįvardijo. Pareiškėjos sutuoktinis institucijos atstovės apsilankymo metu buvo priešiškai nusiteikęs, šaukė, pertraukinėjo. Jis taip pat neminėjo, jog vienkartinėmis pinigų išmokomis gauti vaikų išlaikymo pinigai bus panaudoti įsigyti būstą, tik teigė, jog vaikų išlaikymas daug kainuoja.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog K. S. su vyru J. S. ir trimis nepilnamečiais vaikais, t.y. L. T., gim. (duomenys neskelbtini), K. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena nepilnamečių vaikų L. ir K. tėvui Ž. T. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeima name įsirengusi du kambarius, vienas kambarys bendrai su virtuve. Namas su daliniais patogumais, yra vanduo, tualetas lauke, kūrenamas krosnimi. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. Pareiškėja K. S. dirba UAB „Palink“. J. S. nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Šeimos pajamas sudaro K. S. darbo užmokestis, kuris yra apie 170 Eur ir išmoka vaikams, kuri yra apie 46,00 Eur. Bendros šeimos mėnesio pajamos yra apie 216,00 Eur. K. S. teigė, kad yra pasiėmusi 8 greituosius kreditus, kurių nemokėjo. Paskolų išieškojimui yra išduoti vykdomieji raštai ir atskaitoma iš darbo užmokesčio. Tikslios įsiskolinimo sumos įvardinti negalėjo. 2015 m. gruodžio 15 d. lankymosi šeimoje metu buvo J. S., kuris paaiškino, kad pareiškimas pateiktas teismui dėl to, jog šeimai trūksta pinigų. J. S. teigimu, šeima nepragyvena iš gaunamų 216,00 Eur, todėl buvo sutarta, jog nepilnamečių vaikų L. ir K. tėvas Ž. T. sumokės visą vaikams skirtą išlaikymą, kuris bus naudojamas kasdienių šeimos poreikių tenkinimui. 2016 m. sausio 13 d. lankymosi šeimoje metu K. S. negalėjo pasakyti kam bus naudojami vaikų išlaikymui skirti pinigai, J. buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo, rėkė, teigė, jog VTAS darbuotojai nesupranta kaip reikia išlaikyti vaikus ir, kad normalu, jog vaikų pinigai išleidžiami kasdienių visos šeimos poreikių tenkinimui (pridedamas 2016 m. sausio 13 d. šeimos aplankymo aktas Nr. F-25). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių tenkinimui skirtas išlaikymas negali būti naudojamas kitoms reikmėms. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, skyrius nepalaiko pareiškėjų pareiškimo kaip prieštaraujančio nepilnamečių vaikų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-106-805/2013 patvirtinta pareiškėjų taikos sutartis, kuria nustatyta, jog Ž. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. T. ir K. T. teikia kiekvienam jų po 300,00 Lt (86,89 Eur) kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos 2012 m. lapkričio 16 d. iki L. ir K. pilnametystės (b.l. 9-10). Pareiškėja su sutuoktiniu J. S. ir nepilnamečiais vaikais: L. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), K. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena nepilnamečių vaikų L. ir K. tėvui Ž. T. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 25 d. panaudos sutarties pagrindu (b.l. 11, 18). Pareiškėja K. S. dirba UAB „Palink", jos gaunamos pajamos yra apie 300,00 Eur (b.l. 17). Iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra atliekamos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus. Po išskaitų pagal vykdomuosius dokumentus, šeimos pajamas sudaro K. S. darbo užmokestis, kuris yra apie 170 Eur, ir išmoka vaikams, kuri yra apie 46,00 Eur. Bendros šeimos mėnesio pajamos yra apie 216,00 Eur (b.l. 48-49).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį. Teismui nustačius, kad, pakeitus išlaikymo formą bus tvirčiau apsaugoti vaikų interesai, ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo turėtų būti tenkinamas. Tačiau kad būtų pakeista išlaikymo forma, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios būtinos taikant aptartas materialines teisės normas.
Taikos sutarties institutas sietinas su vienu pagrindinių civilinio proceso tikslų - teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu (CPK 2 straipsnis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelia kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtinta šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi nėra absoliuti. Teismas privalo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato CK normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą (CK 6.986 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Vienos iš šalių valios trūkumai įstatymo nustatytais atvejais gali lemti taikos sutarties negaliojimą (CK 6.986 straipsnio 1 dalis). Tam, kad šalies valios trūkumai būtų pagrindu spręsti dėl taikos sutarties negaliojimo, jie turi egzistuoti taikos sutarties sudarymo metu.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine formą sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos jiems aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdyje pareiškėjas Ž. T. žodžiu pateikė prašymą netvirtinti jo ir pareiškėjos taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo formos pakeitimo, nes jis, pasirašydamas prašymą dėl taikos sutarties sąlygos pakeitimo, nežinojo, jog pareiškėja turi skolų, todėl nebenori, kad būtų pakeista nepilnamečių vaikų išlaikymo forma, nustatyta Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-106-805/2013 patvirtinta pareiškėjų taikos sutartimi.
Atsižvelgiant į tai, jog taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, byloje nustačius, kad šalių sudarytas taikos sutarties pakeitimas neatitinka pareiškėjo valios, taikos sutarties pakeitimas netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų K. S. ir Ž. T. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.