- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- I-370-583/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Lemminkainen Lietuva“
- Atsakovas
- Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ atstovui UAB „Almontus“ direktoriui Visvaldui Petrylai, atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Gintarei Čiakienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vitalijui Juškai, 2012 m. gegužės 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „Lemminkainen Lietuva“ atstovaujama UAB „Almontus“ direktoriaus V.Petrylos (toliau – UAB „Lemmninkainen Lietuva“, pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos RAAD, atsakovas) 2012 m. vasario 15 d. priimtą galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-572 bei įpareigoti dar kartą persvarstyti 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 362 pareiškėjos pateiktą prašymą atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo, taip pat įpareigoti priimti naują galutinę atrankos išvadą, kad UAB „Lemminkainen Lietuva “ planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Taip pat prašo priteisti 1915 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodo, kad yra rengiami žemės sklypų, kadastriniai: Nr. (duomenys neskeltini) Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), Nr. (duomenys neskeltini), esančių (duomenys neskeltini) kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone detaliojo teritorijų planavimo dokumentai. 2011 m. spalio 26 d. buvo gauta atrankos išvada, jog pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Vėliau buvo informuota, jog atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas, KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. (13.3)-2K1-61, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu dėl galimai archeologinių vertybių atskleidimo. Persvarsčius atrankos išvadą, 2011 m. gruodžio 15 d. atsakovas priėmė skundžiamą galutinę atrankos išvadą, kuria nustatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas. Su atsakovo galutinė atrankos išvada nesutinka, nes nebuvo pateikti duomenys pagrindžiantys archeologinio pobūdžio vertybių savybių buvimo tikimybę, todėl mano, kad negali būti atliekamas poveikio vertinimas neegzistuojančiam daiktui ar reiškiniui. Taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidžia konstitucinės lygybės principą bei viešojo administravimo principus, nes kitoms bendrovėms, vykdančioms analogišką veiklą šalia pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos teritorijos pateiktos atrankos išvados, kuriose buvo nustatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ atstovas UAB „Almontus“ direktorius V.Petryla palaiko skundą ir prašo jį tenkinti.
Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą (b.l. 70-71) prašo netenkinti skundo. Nurodo, kad 2011 m. spalio 26 d. priėmė atrankos išvadą, kad pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) neprivalomas. Apie priimtą PAV atrankos išvadą informavo planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, PAV dokumentų rengėją ir PAV subjektus. PAV proceso subjektas – KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. (13.3)-2K1-48 ir 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (13.3)-2K1-51 kreipėsi į atsakovą dėl priimtų atrankos išvadų UAB „Ramedi“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamų ūkinių veiklų persvarstymo, motyvuojant, kad būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu dėl galimų archeologinių vertybių atskleidimo. Po PAV atrankos išvados persvarstymo KPD Klaipėdos teritorinis padalinys papildė anksčiau teiktus nepritarimo PAV atrankos išvados raštus ir pateikė Mokslinės archeologinės komisijos 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolo išrašo kopiją, kuriuo pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė pareiškėjos ir UAB „Ramedi“ planuojamos ūkinės veiklos teritorijose. Pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas apskundė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmus Kultūros paveldo departamentui, tačiau atsakovas gavęs KPD raštą Nr. (7.12)2-236, kuriame konstatuota, jog UAB „Almontus“ skundas nepagrįstas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d.įsakymo Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktu bei atsižvelgdamas į PAV subjekto KPD Klaipėdos teritorinio padalinio išvadas, 2012 m. vasario 15 d. priėmė galutines atrankos išvadą Nr. 4-LV4-572, kad pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai PAV yra privalomas.
Atsakovo atstovas G. Čiakienė palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo skundo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 94-95) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto paveldo tvarkymo reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ III skyriaus 12.5 punktu, archeologiniai tyrimai privalomi, kai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Pažymi, kad minėto reglamento 12.5 punkte nekeliamas reikalavimas, kad sklype būtinai turi būti kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas. Archeologinių tyrimų privalomumui nustatyti užtenka motyvuotai pagrįsti tikimybę atrasti daiktus, pagal nustatytus požymius priskirtinus prie archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių. Tai pat nurodo, kad KPD Mokslinės archeologijos komisijos nuostatų, patvirtintų KPD direktoriaus 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. Į-107 2 punktą, komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų klausimus bei problemas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas V. Juška palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir pareiškėjo prašo skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilęs dėl to, ar Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pagrįstai ir teisėtai priėmė galutinę išvadą dėl UAB “Lemminkainen Lietuva” planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomo atlikimo.
Dėl 2012 m. vasario 15 d. KRAAD galutinės atrankos išvados Nr. (9.14.5) –LV4-572 teisėtumo ir pagrįstumo
Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV, Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 900 (2003 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 184 redakcija) „Dėl įgaliojimų aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms“ , Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra atsakinga institucija, kuri pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai; ši veikla yra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas). Įstatymo 2 priede apibrėžto Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 2.3 punkte numatyta, kad tokiai veiklai priskiriama kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha). Taigi į šį sąrašą patenka ir pareiškėjos planuojama ūkinė veikla. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, o pagal 7 straipsnio 4 dalį atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojimo technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). Nagrinėjamu atveju atsakinga institucija, t. y. Klaipėdos RAAD, atranką atliko remdamasi inter alia UAB „Almontus“ parengtais pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos - smėlio ir žvyro karjero eksploatavimo - poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentais (b. l. 7-17).
Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti inter alia sprendžiama dėl to, ar pirmiau minėti dokumentai ir kita Klaipėdos RAAD atrankos išvados priėmimo metu turėta informacija buvo pakankama, idant būtų galima konstatuoti, jog, ja remiantis, buvo tinkamai įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai.
Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atsakinga institucija, atlikusi atranką, priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Priimdama tokią išvadą, ji atsižvelgia į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu, (1 punktas) bei į galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra konstatavęs, jog Įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo nedetalizuoja (2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1078/2007). Dėl atsakingos institucijos diskrecijos teisės priimant atrankos išvadą ar galutinės atrankos išvadą analogiškai turėtų būti aiškinama ir Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis.
Byloje pateikta 2011 m. spalio 26 d. Klaipėdos RAAD atrankos išvada Nr.(9.14.5) –LV4-4236, kurioje nurodoma, kad įvertinus užsakovo UAB Lemminkainen Lietuva““ pateiktą UAB „Almontus“ paruoštus planuojamai ūkinei veiklai numatomos vykdyti (duomenys neskeltini) kaime, (duomenys neskeltini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus bei kitą informaciją, priėmė išvadą, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ - smėlio ir žvyro karjero eksploatavimas – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (b.l. 18). Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant atrankos išvadą: 1) planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į valstybės saugomus objektus ir jų zonas; 2) karjere dirbs Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys savaeigiai mechanizmai; 3) karjeras bus apsuptas 3 m aukščio nuodangos grunto pylimu, kuris apsaugos nuo triukšmo ir dulkių sklidimo į apylinkines teritorijas; 4) dulkėtumui mažinti karjero keliai bus laistomi vandeniu, numatomas autotransporto priemonių greičio ribojimas; 5) eismas iškasenų vežimo keliai bus sutvarkytas pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktų reikalavimus; 6) mechanizmų techninis aptarnavimas ir užpildymas kuru bus vykdomas specialiai įrengtoje aikštelėje; 7) pabaigus eksploatuoti karjerą, teritorija bus rekultivuota į vandens telkinį su sala, šlaitus apsodinant miško želdiniais.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą. Kultūros paveldo departamento viena iš funkcijų vykdant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą yra pagal savo kompetenciją atlikti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje 22 punktas). Taigi KPD Klaipėdos teritorinis skyrius vykdydamas savo funkcijas bei realizuodamas Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje suteiktą teisę, 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (13.3)-2K-51 kreipėsi į Klaipėdos RAAD dėl priimtos atrankos išvados persvarstymo, motyvuodamas, kad prieš vykdant planuojamą ūkinę veiklą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu dėl galimų archeologinių vertybių atskleidimo. Šio prašymo pagrindą nurodė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei paveldo tvarkymo reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ III dalies 12.5 punktu.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti - archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtintame Paveldo tvarkymo reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ III skyriuje numatyti archeologinių tyrimų privalomumo atvejai: - mokslo tikslais reikia ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius archeologinio ar povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektus ir surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas tiriamo objekto archeologinio ar povandeninio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti (12.1. punktas); - kai iš viso nėra ar trūksta papildomos informacijos apie archeologinį paveldą ar nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, siekiama aptikti naujus archeologinio paveldo objektus, juos lokalizuoti, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinių objektų būklę (išlikimo laipsnį), chronologiją, archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, kultūrinio sluoksnio storį, archeologinę vertę, jo paplitimo bei archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų ribas (12.2. punktas); - reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė – ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose (12.3. punktas); - kai atliekant tvarkybos ar statybos darbus aptinkamos archeologinio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė (12.4. punktas); - atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai (12.5. punktas); - teritorijose, kuriose pagal bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendinius išskirtuose plotuose numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ar miškų ūkio paskirties į kitą bei leistina naujų statinių statyba (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė). Šiuo atveju archeologiniai tyrimai turi būti atlikti iki teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, patvirtinimo, arba iki sprendimo pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus priėmimo, arba iki sprendimo išduoti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį priėmimo, arba iki sprendimo pritarti statinio projektui priėmimo (12.6.punktas); - numatoma vykdyti žemės judinimo darbus XIX–XX amžiuje vykusių pasipriešinimų ar ginkluotų konfliktų (karų, sukilimų ar pan.) metu nužudytų asmenų, rezistentų ar kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaidojimo vietose, į Kultūros vertybių registrą įrašytose neveikiančiose ar riboto naudojimo kapinėse esančių kapų vietose ar karių kapinėse esančių kapų vietose (12.7. punktas); - kitais teisės aktų numatytais atvejais (12.8. punktas).
Įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Iš 2011 m. gruodžio 14 d. vykusio poveikio aplinkai vertinimo subjektų susirinkimo poveikio aplinkai atrankos išvados persvarstymo protokolo (b.l. 22) matyti, kad KPD Klaipėdos teritorinis padalinys archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių būvimo tikimybę, pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, grindžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos (toliau - Mokslinė archeologinė komisija) nuomone, kuri išdėstyta 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokole Nr. 28 (b.l. 21). Iš protokolo išrašo matyti, kad Mokslinės archeologijos komisija svarstė archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybes Klaipėdos r. sav., (duomenys neskeltini) klausimą. Klaipėdos regiono specialistas archeologas dr. L. T. pateikė duomenis, kad (duomenys neskeltini) kaimas minimas nuo XVI a. Nurodyta vieta yra (duomenys neskeltini) pelkės – buvusio ežero, kurio pakrantės galėjo būti patrauklios gyventi nuo akmens amžiaus, ką netiesiogiai patvirtina kitame šio ežero (dabar pelkės) krante – (duomenys neskeltini) k. aptiktas akmeninis (titnaginis) kirvis, patekęs į Prussia-Museum. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad netoli (už 0,5 km į šiaurės rytus) yra (duomenys neskeltini) kapinynas, datuojamas II-XII a. Sprendžiant pagal sklypo vietą, yra didelė tikimybė aptikti proistorinių (ypač akmens-bronzos-ankstyvojo geležies amžiaus) stovyklaviečių ar gyvenviečių liekanų. Komisija įvertinusi visus duomenis nutarė, kad Klaipėdos r.sav., (duomenys neskeltini) k. planuojamo karjero vieta yra potencialiai vertinga archeologiniu atžvilgiu, nes joje yra archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė. Mokslinės archeologijos komisija, pagal Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. Į-107 patvirtintus Mokslinės archeologijos komisijos nuostatus - yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų klausimus bei problemas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata - jog Įstatymų nustatyta tvarka vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, tos veiklos organizatorius (užsakovas) Kultūros paveldo departamentui užsako poveikio vertinimui būtinus taikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. Taikomieji moksliniai tyrimai apibrėžiami kaip eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti (2 straipsnio 33 punktas). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje buvo atlikti reikiami archeologiniai tyrimai, o, kadangi nėra aišku, kurioje konkrečiai aplink (duomenys neskeltini) pelkes esančioje teritorijoje galėjo būti įkurtos gyvenvietės, todėl manytina, jog yra reali grėsmė, kad buvusios gyvenvietės ar jų dalis gali patekti į UAB „Lemminkainen Lietuva“ siekiamą eksploatuoti sklypą, dėl ko yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Būtent taip nusprendė ir Mokslinė archeologinė komisija. Pažymėtina, kad Klaipėdos RAAD 2011 m. spalio 26 d. priimant atrankos išvadą, šios aplinkybės dėl archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybės nebuvo atsakovui žinomos, jos neatsispindi ir UAB „Almontus“ parengtuose poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose, todėl atsakovo ir nebuvo vertinamos.
Pareiškėjo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad duomenų apie ginčo sklype esančias vertybes nėra, o galimai už kelių kilometrų rastos vertybės nėra teisinė prielaida atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Kaip buvo nustatyta byloje iš pateiktų KVAD duomenų, yra reali galimybė, kad sklype, kuriame siekiama vykdyti naudingųjų iškasenų gavybos veiklą, yra buvusi gyvenvietė ir jos kultūrinės vertybės ir šią prielaidą sustiprina netoli esanti laidojimo vieta, nes laidojimai vykdavo tik šalia gyvenviečių. Taip pat nėra aišku, kur baigiasi faktinės galimai buvusios gyvenvietės ribos, nes nebuvo atlikti reikiami archeologiniai tyrimai, todėl yra reali grėsmė, kad visa ar dalis faktinės gyvenvietės teritorijos pateks į UAB „Lemminkainen Lietuva“ siekiamą eksploatuoti naudingųjų iškasenų gavybai sklypą, dėl ko yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Taigi, būtent UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamos veiklos pobūdis ir ypač numatomos vietos ypatumai suponavo, jog 2012 m. vasario 15 d. KRAAD priėmė galutinę atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimo - poveikio aplinkai vertinimo Nr. (9.14.5) –LV4-572, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas (b.l. 5-6). Teismo vertinimu tokia atsakovo pozicija yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti 2012 m. vasario 15 d. KRAAD galutinę atrankos išvadą Nr. (9.14.5) –LV4-572, o nepanaikinus ginčijamo administracinio akto, nėra tenkinamas ir kitas pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti Klaipėdos RAAD priimti naują galutinę atrankos išvadą, kad UAB „Lemminkainen Lietuva “ planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Dėl kitų skundo argumentų
Nepagrįstais pripažintini pareiškėjos skunde nurodyti motyvai, kad atsakovas priimdamas atrankos išvadą dėl pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo taiko dvigubus standartus, nes kitoms bendrovėms, siekiančioms vykdyti, analogišką kaip ir pareiškėjos, veiklą šalia esančiose teritorijose, nebuvo nustatytas privalomas aplinkos poveikio vertinimas ir, kad atsakovas tokiais veiksmais pažeidžia konstitucinės lygybės bei viešojo administravimo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Be to, nėra pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų pareiškėjos argumentus, jog skunde nurodytų bendrovių planuojamos ūkinės veiklos teritorijos yra gretimybėje su pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos teritorija, taip pat, kad skunde nurodytos vietovės – Kantvainių, Poškų, Kisinių kaimai Klaipėdos rajone patenka į Pozingių pelkės – buvusio ežero pakrantės teritorijas.
Dėl pareiškėjos argumentų, jog archeologinius tyrimus savo lėšomis turi atlikti Kultūros paveldo departamentas pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį nuostatas, būtent planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) Kultūros paveldo departamente užsakyti poveikio vertinimui būtini atlikti taikomieji moksliniai nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai atliekami už planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus lėšas.
Dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl 1915 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.