Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant.Vitai Beleckaitei, dalyvaujant gynėjai advokatei.Elenai Gylienei, prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajam K. B., jo atstovei advokatei Reginai Šeperienei, nuteistajam G. B. teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 337 str. 1d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dviems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. B. atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis LR BK 66 str., į laisvės atėmimo bausmės laiką G. B. įskaičiuotas laikas, atbūtą sulaikyme nuo 2006m. gruodžio 3 d. iki 2006m. gruodžio 5 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu Alytaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinys patenkintas pilnai ir priteista iš G. B. V. ligonių kasai 23 466 Lt . Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys tenkintas sekančiai ir priteista jam iš G. B.: neturtinės žalos 40 000 Lt , dalyje dėl 260 000 Lt atmestas; ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas dalinai 3116,05 Lt sumai, o dalyje dėl 3500 Lt paliktas nenagrinėtu, nukentėjusiajam G. B. pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismas nuteisė G. B. pagal BK 137 str. 1 d. už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 2 d. apie 22 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Dariaus ir Girėno gatvėje, Alytuje, prie parduotuvės "Asorti", automobilyje sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam K. B. į dešinį poakį, po to gatvėje sudavė antrą smūgį K. B. į kaktą, po antrojo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus ir atsitrenkus galva į asfaltą, G. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo su poodine kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimu kairėje ir dešinėje galvos pusėse, kairio smilkinkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu į galvos smegenis kairiajame smegenų pusrutulyje, galvos smegenų sumušimu.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu skundžia 2007 m. rugsėjo 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistajam G. B. neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai konstatavęs, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl G. B. veiksmų, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą t.y. jo veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 137 str. ld. t.y. kaip neatsargius. Bylos medžiaga rodo, kad nuteistasis sudavė du smūgius nukentėjusiajam , tarp smūgių sudavimo buvo labai mažas laiko tarpas, todėl galima teigti, kad kaltinamasis veikė kryptinga tyčia, tikslu sužaloti nukentėjusįjį. Kaltinamasis pasišalino iš nusikaltimo padarymo vietos taip palikdamas nukentėjusįjį ten gulėti. Šių aplinkybių visetasn apelianto nuomone duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgius, būdamas abejingas dėl savo smūgiais sukeltų padarinių. Tai galima įvardyti kaip neapibrėžtą tyčią, o tokiu atveju padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas pagal atsiradusias pasekmes - sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendį dėl G. B. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nepagrįstai nuteisiant pagal LR BK 137 str. ld. ir kvalifikuoti jo veiką pagal LR BK 135 str. ld. paskiriant jam terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė atmesti prokuratūros skundą.

Motyvuojamoji dalis

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros skundas tenkintinas dalinai.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. B. suduotų smūgių pasekoje nukentėjusiajam G. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių , kad po nuteistojo antrą kartą suduoto smūgio nukentėjusiajam į kaktą , pastarasis parkrito, trenkėsi galva į asfaltą, ko pasekoje nuo griuvimo atsirado sužalojimas kairėje galvos pusėje (kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas) neginčija apeliaciniame skunde ir prokuroras, jas, duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje, pripažino ir nuteistasis. Tačiau, kolegijos nuomone, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pirmos instancijos teismas klaidingai nuteistojo veiksmus kilusių pasekmių atžvilgiu traktavo kaip padarytus dėl nerūpestingumo, o todėl ir jo nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 137 str.1d.,t.y. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Pagrindinis (iš esmės vienintelis) BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl būtent išsamus G. B. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga, teisingai ir pagrįstai nuteistojo padaryto nusikaltimo kvalifikacijai. Iš pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų, o būtent paties nuteistojo paaiškinimo, nukentėjusiojo, liudytojų G. P., R. A., V. T. parodymų seka, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusio kilo automobilyje, kai nuteistasis užpykęs, jog jam trukdo kalbėtis telefonu, sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą. Jau po šio smūgio nukentėjusysis patyrė sužalojimus (buvo sukruvintas)ir išlipo iš automobilio. Kaip parodė liudytoja V. T., nuteistasis iškarto po to mėgino dar suduoti smūgį nukentėjusiajam, bet tai padaryti jam sutrukdė R. A.. Toliau sekę įvykiai rodo, kad po suduoto smūgio nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, paskui jį iš automobilio išlipo ir nuteistasis G. B. , kuris vėlgi toliau tęsė smurtinius veiksmus , tai yra dar kartą sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį ir to pasekoje nukentėjusiajam nugriuvus atsirado anksčiau minėtos pasekmės. Tokia įvykių seka rodo, kad nuteistasis veikė kryptingai turėdamas tyčią sužaloti nukentėjusįjį, nors ir nesiekdamas sunkių (realiai atsiradusių) pasekmių. Keleto, sekusių vienas po kito smūgių sudavimas į galvos sritį – gyvybei svarbų organą, visiškai pasyvus nukentėjusiojo elgesys, kuris nedavė jokio provokuojančio pagrindo agresijai iš kitos pusės pasireikšti, ką pripažino ir pats nuteistasis negalėdamas motyvuoti savo smurtinių veiksmų priežasties, taipogi patvirtina nuteistojo siekį sužaloti nukentėjusįjį , atliktų veiksmų pavojingumo suvokimą, abejingumą galimų padarinių atsiradimui. Tokiu būdu, atsižvelgiant į paminėtąsias aplinkybes laikytina, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas neapibrėžta tyčia ir todėl šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes ir šiuo konkrečiu atveju pagal BK 135str.1d. Todėl ir pirmos instancijos teismo nuosprendis dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas (BPK 328str.1p.).

Apeliacinės instacijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę G. B., laikosi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę. Apeliacinės instancijos atsižvelgia į tai, kad nors G. B. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau teisiamas yra pirmą kartą, yra vedęs ir saistomas šeimyniais ryšiais, dirba. Taip pat, teismas įvertina tą aplinkybę, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nuteistojo girtumas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad G. B. gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, dėl ko jam skirtina bausmė mažesnė, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

Nukentėjusiojo atstovės prašymai pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl civilinių ieškinių, yra atmestini, kadangi dėl to apeliaciniai skundai nebuvo paduoti, o, vadovaujantis BPK 320 str. normomis, apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas byloje esančių civilinių ieškinių klausimą, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai motyvavo ir argumentavo šiuo klausimu priimtų sprendimų pagrįstumą ir todėl keisti nuosprendį nukentėjusiojo atstovės prašomoje dalyje pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. A. rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.

Nuteistojo G. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 137 str. 1 d. į 135 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.