- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2-5486-730/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03236-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka sprendžiant ieškovės L. V. ieškinio atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo, netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 46000,00 Lt pagal 2009-09-16 neprotestuotiną vekselį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1380,00 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnis nustato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata ir rūšys. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tuo tarpu CK 6.245 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Šių teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad būtent deliktinės civilinės atsakomybės atveju Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teisė pareikšti ieškinį teismui pagal žalos padarymo vietą arba ieškovo gyvenamąją vietą.
Ieškovės ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, kad ieškovė paskolino atsakovui 46000,00 Lt, atsakovo buvo 2009-09-16 sudarytas neprotestuotinas vekselis, suėjus vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas pradėjo vengti bendravimo, neatsiliepdavo į skambučius, o jei atsiliepdavo, tai žadėdavo greitu laiku paskolą grąžinti, tačiau paskolos negrąžino.
Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) normas, vekselis nustatyta tvarka ir nustatytais terminais turi būti pateiktas apmokėti, o jo neapmokėjus, pateiktas protestuoti (40, 46 straipsnis). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiesiems asmenims, kai pasibaigia terminai įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo (55 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
Esant ieškovės nurodytam ieškinio pagrindui, darytina išvada, kad ieškovė reikalavimą kildina iš paskolinių sutartinių teisinių santykių, todėl Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 6 dalis, ieškovei pasirenkant teismingumą, netaikytina. Kitų aplinkybių, kad ieškovė turi teismingumo pasirinkimo teisę nenustatyta (Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnis).
Vertinant, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, įvertinus, jog nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė turi teismingumo pasirinkimo teisę bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme, pripažįstama, kad bylos nagrinėjimas pagal ieškovės ieškinį yra neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl yra pagrindas jį atsisakyti priimti ir pasiūlyti ieškovei su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi,
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. S. ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Pasiūlyti ieškovei su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Paaiškinti, kad ieškovė pateikdama atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti ieškinį, kartu su skundu turi pateikti teismo grąžintus dokumentus.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.