Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1230-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
1A-1230-318-2011
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00555-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Stasys Punys
Nuteistasis
D. T.
Nukentėjusysis
V. B.
Kategorijos
NUORAŠAS

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1230-318/2011 Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00555-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Viktoro Dovidaičio, Stasio Punio,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorei Liubovei Kuprusevičienei,gynėjui adv. Kęstučiui Blažiui,nuteistajam D. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dviems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. T. priteista 418 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. B. naudai.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad, grasindamas panaudoti smurtą, pagrobė svetimą turtą, t.y. 2011 m. balandžio 5 d. apie 16.10 val. prie P. V. mokyklos, esančios Filaretų g. 3 Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nepilnamečio P. B. ir, sakydamas „atiduok geruoju“, pareikalavo, kad P. B. atiduotų mobilaus ryšio telefoną. Šio neapibrėžto grasinimo įtakoje dėl išgąsčio nebegalėjęs priešintis P. B. pats ištraukė ir atidavė kaltinamajam D. T. kelnių kišenėje turėtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia X3“. D. T. su pagrobtuoju telefonu iš nusikaltimo vietos pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. 418 Lt dydžio turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. prašo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę.

Nuteistasis tvirtina, kad jis negrasino panaudoti fizinį smurtą ir nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu jo nenaudojo, tik pasakė, kad šis duotų telefoną jam paskambinti. Kai nukentėjusysis davė jam telefoną, D. T. nusprendė su juo pabėgti ir tai padarė.

Teismo posėdyje nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis, padarė išvadą, kad nuteistojo D. T. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., sudėtį. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo nusikalstami veiksmai turi ne plėšimo, o vagystės požymių, nes jis paprašė, kad nukentėjusysis duotų telefoną paskambinti, o pastarajam davus, su juo pabėgo, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad už plėšimą pagal BK 180 str. 1 d. atsako asmuo, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Vienas iš esminių plėšimo požymių yra svetimo turto pagrobimas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. panaudojant psichologinį smurtą. Psichologiniam smurtui plėšimo metu būdinga tai, kad nukentėjusiajam nepaklusus, visi grasinimai gali būti tuojau pat realizuoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį V. B., nuteistasis pagrobė grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis P. B. nuosekliai aiškino, kad nuteistasis, neleisdamas jam praeiti, užstojo kelią, nusuko nuo savęs ir bauginančiu tonu pasakė ,,atiduok telefoną geruoju“. D. T., siekdamas užvaldyti svetimą turtą, ištarė šiuos žodžius bauginančiu tonu mažamečiui asmeniui, suprasdamas, kad nukentėjusysis tokį pasakymą suvoks, kaip grasinimą nepaklusus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. LAT senatas 2005-06-23 nutarime ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodė, kad grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu panaudodamas psichologinį smurtą išreiškė realų grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jie buvo nuoseklūs. Be to D. T. kaltę pagrindžia nukentėjusiojo V. B. parodymai ir kita bylos rašytinė medžiaga. Todėl nuteistojo iškelta versija, jog tik pasakė, kad nukentėjusysis duotų telefoną paskambinti, o pastarajam davus, su juo pabėgo, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme ir sušvelninti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo D. T. padarytus nusikalstamus veiksmus. Taigi kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo, todėl teismas pasisako dėl jam pagal BK 180 str. 1 d. paskirtos bausmės rūšies ir trukmės.

Skirdamas nuteistajam D. T. bausmę apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę. D. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. T. tik iš dalies pripažino nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta reali turtinė žala, kurios jis iki šiol neatlygino. Nuteistasis praeityje ne kartą teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (b.l. 81-92), niekur nedirbo, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Tai parodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų. Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta. Taigi nėra pagrindo dar labiau paskirtą bausmę švelninti.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl D. T. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Regina PocienėTeisėjai (parašas) Viktoras Dovidaitis(parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Regina Pocienė