Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjos I. D. skundo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos I. D. skundas. Pareiškėja nurodo, jog 2020 m. balandžio 18 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos seniūnę D. B. dėl 2019 m. gegužės 4 d. įvykio. 2020 m. balandžio 20 d. gavo seniūnės atsakymą, kad prašymas persiųstas pagal kompetenciją Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui. Prašyme nurodė, kad 2019 m. gegužės 4 d. d. jos vyro M. D., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vardu policijai buvo pateiktas pareiškimas, apie tai, kad 2019 m. gegužės 4 d. kaimyno, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 5 dideli šunys pabėgo, ir atėjo į jiems priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. bei kelia pavojų. 2019 m. gegužės 8 d. iš policijos gavo atsakymą: „šunų savininkei pil. L. K., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. 2019 m. gegužės 7 d. buvo nuvykta į Priekulės seniūniją ir su seniūne suderintas klausimas dėl šunų paėmimo iš L. K., kuri sutiko atiduoti 12 šunų. Seniūnė D. B. suderino su „Nuaru“, kad šuniukai iš L. K. būtų paimti už paslaugas sumokant seniūnijai“. 2020 m. balandžio 28 d. iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos gavo atsakymą - raštą Nr. (5.1.22 E) A5-2612 „Dėl šunų (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog „susipažinę su Jūsų 2020 m. balandžio 18 d. elektroniniame laiške pateikta informacija (reg. Nr. A13-840, 2020 m. balandžio 20 d.) dėl netinkamos šunų priežiūros (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., informuoja, kad 2020 m. balandžio 23 d. atliko nurodytų aplinkybių patikrinimą nurodytu adresu. Patikrinimo metu 5 šunys buvo aptvertoje valdoje lauke. L. K. paaiškino, kad laiko 13 šunų ir į prieglaudą jų neatiduosianti. Ji nepateikė šunų vakcinacijos pažymėjimų, todėl jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 20113720575) ir buvo paskirta administracinė nuobauda. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. AV-1336 patvirtintose Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklėse nėra pasisakyta apie galimą laikytinų šunų kiekį. Dėl teiginio, kad Jūsų vaikas gali paliesti per tvorą privačioje valdoje esamus šunis, Jūs turite būti atsakinga už vaiko priežiūrą, kad jis šito nedarytų, t. y. neliestų privačioje (aptvertoje) valdoje esančių šunų“ bei nurodyta galima rašto apskundimo tvarka. Pareiškėja nurodo, kad jos kreipimosi esmė buvo kodėl, per beveik metus laiko situacija neišspręsta, tačiau atsakymo į tai negavo. Atsakyme nurodyta, kokie veiksmai buvo atlikti po 2020 m. balandžio 18 d., tačiau nenurodyta kodėl nuo 2019 m. gegužės 7 d., po to, kai policija su Priekulės seniūne suderino klausimą dėl šunų paėmimo iš L. K., kuri tada sutiko atiduoti 12 šunų, nebuvo atlikti jokie tolesni veiksmai, kodėl tie veiksmai pradėti atlikti tik po 2020 m. balandžio 18 d. kreipimosi. Pareiškėja prašo išsiaiškinti, kas atsakingas už šios situacijos savalaikį neišsprendimą, kodėl tinkamu laiku nebuvo atlikti iš anksto suderinti veiksmai, įpareigoti Priekulės seniūnę D. B. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pateikti atsakymą kodėl situacija nebuvo išspręsta, ar buvo imtasi kokių nors priemonių, jei buvo, tai kodėl nebuvo pasiektas tikslas - paimti šunis ir išvežti juos į šunų prieglaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymą atsisakyta priimti.

Administracinių nusižengimų kodekso XXXIV skyrius reglamentuoja ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimą pirmos instancijos teismui. Iš minėto skyriaus normų analizės seka, kad šio skyriaus normos taikomas tik ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų byloje apskundimui pirmos instancijos teismui. Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja institucijų, įgaliotų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, raštų suinteresuotiems asmenims apskundimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju teismas negali išsiaiškinti, ar šioje situacijoje minimo rašto surašymas yra tinkamas teisenos pabaigimas, ar institucija nesivadovavo ANK normomis ir nepriėmė motyvuoto sprendimo, kurį galima būtų skųsti aiškia įstatyme nustatyta tvarka, nes pareiškėja paties rašto nepridėjo. Pareiškėjos skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nelaikytinas procesiniu dokumentu ANK prasme.

Pareiškėjai išaiškintina, kad ANK 622 straipsnyje numatyta nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka. 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Šiai institucijai turi būti pateikta tiek skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijų (nuorašų), kad po vieną būtų galima įteikti kitiems šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai, išskyrus atvejus, kai pagal šio kodekso 573 straipsnio 4 dalį šiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Vadovaujantis ANK 624 straipsnio 2 dalimi, skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad apylinkės teismo kompetencija: 1. apylinkės teismas yra pirmoji instancija: civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; administracinių nusižengimų byloms; byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. 2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Pareiškėja prašo išsiaiškinti, kas atsakingas už situacijos savalaikį neišsprendimą, kodėl tinkamu laiku nebuvo atlikti iš anksto suderinti veiksmai, įpareigoti Priekulės seniūnę D. B. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pateikti atsakymą kodėl situacija nebuvo išspręsta, ar buvo imtasi kokių nors priemonių, jei buvo, tai kodėl nebuvo pasiektas tikslas - paimti šunis ir išvežti juos į šunų prieglaudą, kas nenumatyta apylinkės teismo kompetencijoje.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą teismas neturi teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškėjos skundo, todėl jį, kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teismų, atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 626 straipsnio 5 dalimi, teismas,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos I. D. skundą ir grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.