Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-03-10 · Administracinė byla Nr. I-997-739/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
I-997-739/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-000101-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
J.H.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-997-739/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-000101-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 63.3; 73.(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo J.H. (J.H.) skundo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-13 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti mokestinį tyrimą perduoti vykdyti mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia kiekvienam suinteresuotam subjektui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, daroma išvada, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, sukeliančių jam teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad viešojo administravimo subjekto parengtas dokumentas, kuriame nėra šio subjekto nustatytų įpareigojimų ar suteiktų teisių asmeniui, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-180/2011).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija; toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau teismas sprendžia, kad įvardintame straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama kartu su ABTĮ 5 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Remiantis sisteminiu teisės aiškinimu, daroma išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl tokių mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų ir tik dėl tokių veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pareiškėjas skundžia Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-13 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam, kaip mokesčių mokėtojui, mokesčių administratorius nurodė pateikti paaiškinimus apie per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti. Be to, pareiškėjas siekia, kad mokestinio tyrimo atlikimas būtų perduotas mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui.

Teismas, atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 punkto, 41 straipsnio nuostatas, sprendžia, jog nei 2014-01-13 nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), nei aplinkybė, kad šį nurodymą davė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nenulemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundžiamas dokumentas laikomas tarpinį (procedūrinį) pobūdį turinčiu dokumentu. Teisminėje praktikoje mokesčių administratoriaus duodamas nurodymas suprantamas kaip dokumentas, kuris rengiamas, turint tikslą užtikrinti įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, ir mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumas gali būti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus galutinį sprendimą, kuris ir sukelia realius teisinius padarinius (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-403/2011, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-275/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-432/2011, 2012 m. lapkričio 20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-657/2012). Teismas sprendžia, kad ginčas dėl mokesčių administratoriaus įgaliojimų, jo kompetentingumo taip pat gali būti keliamas tik mokesčių mokėtojui skundžiant mokesčių administratoriaus baigiamąjį aktą.

Esant šioms aplinkybėms skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, atsisakoma jį priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi teismas atsisako priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nėra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui J.H. (J.H.) grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalis 3 punktu, 149 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Iš valstybės biudžeto grąžinti J.H. (J.H.), a k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-08 įmokos mokėjimo kvitą. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė