Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. G., institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, atstovams V. Z., G. M., P. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. G. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-5593, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. G. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad ji negavo paštu administracinio teisės pažeidimo protokolo, tik susipažino iš bylos medžiagos, kad galėjo dalyvauti protokolo surašyme. Spalio 15 dienai pranešimo negavo, gyvena Sausinės kaime, Kauno rajone. Į nagrinėjimą nebuvo kviesta. Birželio 17 dieną atvyko į Kauną, automobiliu Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatė Šv. Gertrūdos gatvėje, susimokėjo už stovėjimą, kvitą padėjo ant panelės. Žino, kad kvitelis turi būti matomas per langą. Mano, jog uždarydama dureles sukėlė skersvėjį ir greičiausiai jis apsivertė. Stengėsi kvitą padėti teisingai, žino taisyklę, kad jis turi būti matomas per langą. Uždariusi duris nepatikrino. Nesuprantamas dalykas, kai sumoki, o vietinės rinkliavos taisyklės rašo, kad tokiu atveju skaitoma, kad nesumokėta. Bilietėlyje turi matytis laikas ir mokėjimo suma. Ant kvituko parašyta, kad turi būti padėtas ant panelės, gerai matomoje vietoje. Nėra parašyta, kad turi būti matomos valandos. Buvo nuėjusi aiškintis į Šv. Gertrūdos gatvę, dar galiojo stovėjimo laikas. Bendrame kambaryje buvo daug merginų, matė, kad jiems nelabai pokalbis vyksta, paprašė jų vyresniojo. Nusiuntė į kitą kabinetą, gal su skyriaus viršesniu bendravo. Buvo vyras, nežino pavardės. Liepė pirkti už 60 litų kortelių, ji neturėjo pinigų. Pasakė, kad turės aiškintis teisme. Labai atsainiai pažiūrėjo, vos neapsijuokė iš jos. Teko išeiti. Tik žmogiškumo trūko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. T-35 (2013-06-06 redakcija, sprendimas Nr. T-345) patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punktas numato, kad nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas) bilietas, kortelė ar leidimas reiškia, kad už stovėjimą nėra sumokėta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 11 str.).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (nutartys Nr. 2AT-10-2013, 2AT-13-2014) yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. G. 2013 m. birželio 17 d. Šv. Gertrūdos g., Kaune, pastatė automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, sumokėjo 2 litų įmoką, mokėjimo kvite nurodytas apmokėjimo laikas yra nuo 11.53 val. iki 12.53 val. (b. l. 5). Kaip paaiškino pareiškėja, mokėjimo kvitą, žinodama nustatytą tvarką, ji padėjo aiškiai matomoje vietoje – ant prietaisų skydelio, tą patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 64-7-5593 medžiagoje esančios nuotraukos (b. l. 2). Esant tokiems bylos duomenims teigti, kad A. G. neįvykdė pareigos – nesumokėjo rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje, nėra pagrindo. Tačiau kaip nurodė pareiškėja, mokėjimo kvitas greičiausiai apsivertė uždarant duris, tyčia ji jo taip nepadėjo. Teismas pažymi, kad taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę, ko šiuo atveju institucija, priėmusi nutarimą, nepadarė. Kaip nurodė pareiškėja, grįžusi prie automobilio ir radusi pranešimą apie padarytą pažeidimą, ji nedelsiant nuėjo į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ skyrių, pateikdama jiems mokėjimo kvitą, kurio galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, tačiau jai buvo pasiūlyta pirkti kortelę už 60 litų, priešingu atveju bus paskirta nuobauda.

Teismas pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus duomenis konstatuoja, kad A. G. nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje išvengti nesiekė, įmoką sumokėjo, mokėjimo kvitą paliko ant prietaisų skydelio, todėl esant aptartoms aplinkybėms A. G. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnis taikytas nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – asmens kaltės.

Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Nenustačius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl A. G. skundas tenkintinas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-5593 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. G. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismui kyla abejonių dėl viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ veiklos: asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimą privalo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam turi būti skirta administracinė nuobauda. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ siūlo asmenims padariusiems administracinį teisės pažeidimą pirkti mokėjimo kortelę už 60 litų, tuomet jo veiksmai nebus vertinami, kaip administracinis teisės pažeidimas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Įstatymas numato tam tikrus atvejus, kada asmuo gali būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės (būtinasis reikalingumas, būtinoji gintis, nepakaltinamumas).

Bet įstatymas nenumato, kad kažkas, kažkur turi teisę (tuo labiau juridinis asmuo) nuspręsti, kad asmuo yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės (netgi prevenciniais tikslais).

Tuo labiau, kad bauda už administracinį pažeidimą yra sumokama į valstybės biudžetą, t. y. juridinis asmuo negali nuspręsti, kad vietoje to, kad asmuo būtų nubaustas administracine tvarka, naudą gautų juridinis asmuo: išpirkus kažkokias korteles, naudą pirmiausia gauna juridinis asmuo.

2013 m. vasario 28 d. nutarimu teismas apie esamą situaciją, kad galimai piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, buvo informavęs Kauno apylinkės prokuratūrą, bet atsakymo nėra gavęs iki šiol, todėl teismas mano, kad apie šią situaciją būtina informuoti Generalinę prokuratūrą, kad būtų teisiškai įvertinta situacija viešojoje įstaigoje „Automobilių stovėjimo aikštelės“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-5593.

Administracinę teiseną prieš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str., sudėties.

Nutarimą siųsti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.

Nutarimas dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo panaikinimo per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Likusioje dalyje nutarimas neskundžiamas.