- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-11-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pran.), Birutė Simonaitienė, Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Advokatai
- Ona Budrienė
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant ieškovui J. L., ieškovo atstovei advokatei Onai Budrienei, atsakovei M. L., trečiajam asmeniui A. N.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei M. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovės M. L. priešieškinį ieškovui J. L., trečiajam asmeniui A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1991-08-16 su M. L. Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl jos kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą po ½ dalį; 3) priteisti ieškovui butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10339 Lt vertės, registruotą J. L. vardu, o M. L. ½ dalį gyvenamojo namo 26300 Lt vertės, garažą 2002 Lt vertės, ir ½ dalį 0,0598 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1816,50 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus M. L. vardu; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog su atsakove susituokė 1991-08-16, kartu santuokoje gyveno iki 2007 m. vasario mėnesio. Jam susirgus, atsakovė juo nesirūpino ir neslaugė, todėl dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė. Ieškovas taikytis nesutiko, laikė savo santuoką iširusia. Nurodė, jog gyvenant santuokoje, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, ir ½ dalį gyvenamojo namo, garažą, ir ½ dalį 0,0598 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus atsakovės vardu. Butas buvo skirtas ieškovui, jį privatizavo jau būnant santuokoje. Teigė, kad gyvenamojo namo dalį pirko iš sutuoktinių lėšų už 30000 Lt, pusę šios sumos ieškovas davė atsakovei, iš kurių 10000 Lt savo santaupų, o 5000 Lt pasiskolino iš giminaičių. Nurodė, jog įsigytas namas buvo apleistas, ieškovas prie namo būklės gerinimo prisidėjo savo darbu: keitė spynas, klojo linoleumą, betonavo garažą, statė malkinę. Statybinių medžiagų nepirko. Santuokos metu gyveno ieškovo vardu registruotame bute.
Atsakovė M. L. su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1991-08-16, su J. L., dėl jo kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis: priteisti kiekvienam po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe šį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 0,0598 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš J. L. bylinėjimosi išlaidas; 4) nutraukus santuoką atsakovei palikti turėtą iki santuokos – N. pavardę. Atsakovė nurodė, kad visos santuokos metu ji rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinį J. L., jam susirgus, lankydavo jį ligoninėje, tačiau pats J. L. neleido jai jo lankyti, tapo piktas, grįžęs į namus neįsileido jos į butą, buvo agresyvus, ji yra kvietusi dėl to policiją. Teigė, kad atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, jie galėjo ir toliau kartu gyventi, santuoką nori nutraukti ieškovas, jis ir yra kaltas dėl santuokos iširimo. Jie gyvendami santuokoje yra privatizavę butą, kuriame visą laiką ir gyveno, butas registruotas ieškovo vardu, jį perkant ieškovas mokėjo investicinius čekius, o ji grynuosius pinigus, butą remontavo kartu. Nurodė, kad ½ dalis gyvenamojo namo, garažas ir žemės sklypo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, nes 2001 m. pirkti už jos sūnaus A. N. jai duotus pinigus 4000 JAV dolerių (16000 Lt). Teigė, jog nei ji, nei ieškovas tuo metu laisvų piniginių lėšų neturėjo, nes visas bendras santaupas skyrė sodo namo statybai. Atsakovės sūnus A. N. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gyvenamojo namo pirkimo metu buvo išvykęs į užsienį, todėl jie susitarė, kad ji už sūnaus pinigus savo vardu nupirks nekilnojamąjį turtą. A. N. savo lėšomis atliko namo remontą, sudėjo naujus langus, pasistatė priestatą. J. L. prie namo remonto neprisidėjo, jame negyveno ir juo nesinaudojo. Nuo 2004 m. A. N. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi garažu ir žemės sklypu, šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad jokių nei savo, nei J. L. lėšų į šio namo pirkimą ar remontą nebuvo įdėta, J. L. visada žinojo, kad namas nupirktas už sūnaus pinigus ir sūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką, registruotą 1991-08-16 Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pavardes po santuokos nutraukimo paliko L. ir N.; 2) padalino santuokoje įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. L. vardu, lygiomis dalimis po ½ J. L. ir M. L.; 3) pripažino asmenine M. L. nuosavybe ½ dalį 0,0598 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus M. L. vardu. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nei viena šalis nepateikė įrodymų, kurie galėtų apspręsti kurio nors vieno kaltę dėl santuokos iširimo – nėra įrodyta, kad kuris nors sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Todėl teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo tolerantiški vienas kitam, abiems trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, pradėjo pyktis, pagrinde dėl turto, jie abu pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Teismas nustatė, kad santuoka tarp šalių įregistruota 1991-08-16, o buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 1992-02-15. Butas buvo šalių privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymą, o byloje esantys kvitai įrodo, kad abu sutuoktiniai sumokėjo pinigus už šio buto pirkimą – ieškovas investiciniais čekiais, atsakovė - grynaisiais pinigais. Todėl teismas konstatavo, jog ginčo butas yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo ir jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir įregistruotas vieno sutuoktinio - J. L. vardu. Teismas pažymėjo, kad ½ gyvenamojo namo dalis su garažu ir žeme yra įgyti 2001-03-12 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp N. V. ir M. L., šis turtas įregistruotas atsakovės vardu. Konstatavo, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad šį turtą M. L. įgijo savo sūnui, už jo lėšas, tačiau nėra nustatyta ir įrodyta, kad J. L. ar M. L. būtų panaudoję savo ar bendrus pinigus šio namo pirkimui. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kad už namą sumokėjo 30000 Lt, iš kurių jis 15000 Lt padavęs M. L. namo pirkimui. Teismas atmetė liudytojų – ieškovo sesers O. K. ir jos vyro P. K. parodymus, kad jie davė J. L. 5000 Lt namo pirkimui, nurodydamas, jog jie yra artimi giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi, šių jų parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pažymėjo, kad liudytoja N. V., buvusi šio ginčo namo dalies savininkė, parodė, jog dėl namo pirkimo ji susitarė su atsakovės sūnumi A. N., sutarė kainą, pinigus 3500 JAV dolerių jis jai sumokėjo iki sutarties sudarymo, kitą dalį pas notarą sumokėjo jo mama. Be to, liudytoja R. V., kuri yra šio namo bendrasavininkė, patvirtino, kad namo dalį pirko, rekonstravo ir jame gyvena atsakovės sūnus A. N., J. L. name niekada negyveno, jei dirbo, tai tik smulkius darbus. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovė rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, įrodė, kad jos vardu registruotas gyvenamasis namas yra jos nupirktas sūnui, už jo duotus pinigus, ir tai nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o jos asmeninė nuosavybė. Teismas padarė išvadą, kad tarp sutuoktinių gali būti dalijamas tik butas, jis dalintinas lygiomis dalimis po ½ kiekvienam. Advokatų atstovavimo išlaidų šalims vienai iš kitos nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. L. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1991-08-16 su M. L. Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl jos kaltės; 2) priteisti ieškovui butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10339 Lt vertės, registruotą J. L. vardu, o atsakovei priteisti iš ieškovo 5170 Lt piniginę kompensaciją. Likusioje dalyje sprendimą ieškovas prašo palikti nepakeistą bei priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas nepagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovė, kaip sutuoktinė, nevykdė savo pareigų. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos O. K., Z. B., J. V..
2. Ieškovui dėl sunkios sveikatos būklės pastoviai yra reikalingas asmuo, kuris rūpintųsi ieškovu ir slaugytų jį visą parą. Todėl šiam asmeniui reikalinga pastoviai būti su ieškovu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir padalino ieškovui priklausantį butą lygiomis dalimis su atsakove, nors atsakovė turi kitą gyvenamąjį būstą. Ginčo butą ieškovas įsigijo, kai dirbo statybinėje organizacijoje. Todėl teisę jį privatizuoti turėjo tik ieškovas. Atsakovė iki buto privatizavimo su ieškovu, kaip sutuoktinė, gyveno tik 6 mėnesius. Kadangi atsakovė turimą savo butą buvo perleidusi sūnui A. N., ieškovas sutiko, kad ji prisidėtų prie ieškovui priklausančio buto privatizavimo. Ieškovas atsakovei sutinka grąžinti jos įdėtas pinigines lėšas privatizuojant butą ir sumokėti jai nurodytą priešieškinyje 5170 Lt piniginę kompensaciją už ½ dalį buto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo J. L. apeliacinį skundą atsakovė M. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai konstatavo, kad nei viena šalis nepateikė įrodymų, kurie galėtų apspręsti kurio nors vieno sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Be to, ieškovo nurodytos liudytojos yra artimos jo giminaitės, todėl jų parodymais negalima remtis.
2. Pats ieškovas pripažino, kad ginčo butą šalys įgijo gyvendamos santuokoje už abiejų lėšas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė šią faktinę aplinkybę ir pagrįstai nusprendė butą padalinti lygiomis dalimis. Teismas nenustatė svarbių aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovo patekti medicininiai dokumentai nerodo sunkios ieškovo sveikatos būklės, o su piniginės kompensacijos išmokėjimu už atsakovei priklausančią buto dalį atsakovė nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmenine M. L. nuosavybe ½ dalį 0,0598 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pasibaigus teisminiam procesui šis turtas bus teisiškai įregistruotas A. N. vardu, kaip jo nuosavybė, todėl teigti, kad atsakovė turi kitą gyvenamąjį būstą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas yra skundžiamas tik šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo dalyse.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes įrodymų apie tai, kad atsakovė visiškai nesirūpino ieškovu jam susirgus bei, kad kurio nors iš sutuoktinių kaltas elgesys santuokinį gyvenimą padarė negalimą, byloje nėra. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, nuo šių įstatymo nuostatų nenukrypo, nes nagrinėdamas ieškininius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nustatė, kad santuokos iširimo priežastis yra skirtingas šalių požiūris į atskirų problemų sprendimą, lojalumo vienas kitam trūkumas bei negebėjimas toleruoti vienas kitą. Remtis byloje apklaustų liudytojų O. K. (ieškovo sesuo), Z. B. (ieškovo dukra), J. V. (ieškovo sesuo) motinos parodymais bei spręsti, jog dėl santuokos iširimo kalta tik atsakovė, pakankamo pagrindo nėra, kadangi šios liudytojos bylos nagrinėjimo metu tik abstrakčiai nurodžiusios, jog atsakovė nesirūpino ieškovu jam susirgus. Kolegijos vertinimu, jų parodymai nepaneigia atsakovės paaiškinimų apie ieškovo lankymą šiam besigydant Kaune (b.l. 28). Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 185 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, pagrįstai konstatavo, jog santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė (CK 3.61 str. 2 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė jam priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei M. L. ½ dalį gyvenamojo namo 26300 Lt vertės, garažą 2002 Lt vertės, ir ½ dalį 0,0598 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1816,50 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus M. L. vardu. Atsakovė priešieškiniu butą, adresu (duomenys neskelbtini), prašė priteisti po ½ dalį ieškovui ir atsakovei, nes ½ dalis gyvenamojo namo 26300 Lt vertės, garažas 2002 Lt vertės, ir ½ dalis 0,0598 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1816,50 Lt vertės, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti ieškovui butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10339 Lt vertės, registruotą J. L. vardu, o atsakovei priteisti iš ieškovo 5170 Lt piniginę kompensaciją. Taigi, nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl jiems priklausančio buto padalijimo. Teismas, dalindamas turtą, turi parinkti optimaliausią turto padalinimo būdą, atsižvelgdamas į šalių poreikius, būtinybę apsaugoti teisėtus jų interesus. Pirmosios instancijos teismas tinkamu ir optimaliu turto padalijimo variantu pripažino tokį variantą, kuomet šalims butas padalijamas po ½ dalį.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šalys pateikė naujus buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės įvertinimus. Ieškovas pateikė 2008-12-03 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame vidutinė rinkos vertė nurodyta 62404 Lt. Atsakovė pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2008-12-27 atliktą turto vertinimo ataskaitą , kurioje nurodyta ginčo buto rinkos vertė 79000 Lt. Teismo posėdžio metu šalys sutiko, kad ginčo buto vertė būtų laikoma 79000 Lt.
Apeliantas nurodo, kad ginčo butas jam reikalingas visas, kadangi jam visą parą reikalinga nuolatinė slauga, o bute tėra du kambariai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią apelianto poziciją visiškai įrodo Raseinių rajono savivaldybės 2007 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 677 Dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo (b.l. 10). Iš šio sprendimo matyti, kad apeliantui neterminuotai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o jis pats yra slaugomas namuose. Tai, kad apeliantas sunkiai serga ir jam pastoviai reikalingas asmuo, kuris juo rūpintųsi bei slaugytų įrodo ir apelianto pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 124 – 129). Ginčo butas yra 2 kambarių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui yra reikalingas visas butas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.123 str. 1 d. nuostatos, padalindamas turtą sutuoktiniams lygiomis dalimis. Toks buto padalijimas akivaizdžiai neatitinka apelianto interesų. CK 3.123 str. 1 dalis, leidžianti nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustato jokių tokio nukrypimo ribų. Todėl, jeigu reikalauja vieno sutuoktinio sveikatos būklė, teismas turi teisę nuo lygių dalių principo nukrypti ženkliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir apelianto, kaip asmens, kuriam reikalinga nuolatinė slauga, interesus, vadovaudamasi CK 3.123 str. 1 d. pripažįsta esant būtinu priteisti didesnę dalintino turto dalį (t.y. 2/3 dalis turto) ieškovui. Kadangi dalintinas turtas yra tik ginčo butas ir kolegija jau pasisakė, kad visas butas reikalingas specialiųjų poreikių turinčiam sutuoktiniui, o atsakovė turi kitą gyvenamąjį būstą, todėl jo natūra padalinti negalima (CK 3.127 str. 3 d.). Tokiu atveju ieškovui yra priteisiamas visas ginčo butas, o atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė kompensacija už 1/3 buto dalį, kuri sudarytų 26333,33 Lt (79000 Lt : 3).
Apeliantas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prašė piniginės kompensacijos išmokėjimą atidėti vienerių metų laikotarpiui. CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tokiu atveju pirmiausia atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį bei kitas socialiai reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie ieškovo J. L. gaunamas išmokas (b.l. 66 – 74), ieškovas gauna tik 836,11 Lt senatvės pensiją. Be to, ieškovas sunkiai serga ir jam reikalinga nuolatinė slauga. Visa tai suponuoja išvadą, kad ieškovui objektyviai gali būti sunku iš karto sumokėti visą 26333,33 Lt piniginę kompensaciją atsakovei. Atsižvelgusi ir į atsakovės teisėtus interesus, teisėjų kolegija ieškovo prašymą tenkina iš dalies ir išdėsto piniginės kompensacijos mokėjimą atsakovei vienerių metų laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis po 6583,33 Lt kas ketvirtį.
Vadovaujantis CPK 88 str. ir 93 str. bylinėjimosi išlaidos bei žyminis mokestis priteistini iš abiejų šalių proporcingai atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi ir žyminio mokesčio išlaidos pagrįstos teismui pateiktais dokumentais (b.l. 1, 11 - 12, 24, 120 - 121, 136).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir išdėstyti ją taip:
Padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatant, kad ieškovui J. L. tenka 2/3 dalys, o atsakovei M. L. 1/3 dalis turto.
Priteisti ieškovui J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) santuokoje įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 79000 Lt vertės, registruotą J. L. vardu.
Priteisti iš ieškovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 26333,33 Lt piniginę kompensaciją. Piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstyti vienerių mėtų laikotarpiui ketvirčiais mokant lygiomis dalimis:
iki 2009-05-02 sumokėti 6583,33 Lt;
iki 2009-08-02 sumokėti 6583,33 Lt;
iki 2009-11-02 sumokėti 6583,33 Lt;
iki 2010-02-02 sumokėti 6583,34 Lt.
Likusioje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) žyminio mokesčio 1270 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt litų) į valstybės pajamas.
Priteisti iš atsakovės M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) žyminio mokesčio 712 Lt (septynis šimtus dvyliką litų) į valstybės pajamas.
Priteisti iš J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) po 31,86 Lt (trisdešimt vieną litą 86 centus) pašto išlaidų į valstybės pajamas.