Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-286-416/2021 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00162-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1.; 12.7.1.

2021 m. balandžio 13 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. kovo 9-18 d. nustatyta kad V. M. adresu (duomenys neskelbtini), vykdo ūkinę veiklą, pažeisdamas aplinkosauginius reikalavimus, t. y.: 1) transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas vykdomas lauke; 2) atliekų susidarymo apskaita Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nevykdoma; 3) veiklos vykdymo teritorijoje vietomis žemė užteršta cheminėmis medžiagomis; 4) atliekos nerūšiuojamos jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį; 5) ant žemės laikoma metalinė talpa, kurioje yra apie 3 m³ panaudotos alyvos. Panaudota alyva yra laikinai laikoma ilgiau kaip 6 mėnesius. Metalinės talpos dangtis atviras, nesandarus, talpa nepaženklinta pavojingųjų atliekų ženklinimo etikete, laikoma ant žemės, vietoje, kuri nėra padengta nelaidžia danga, atsparia skysčių ardančiajam poveikiui. Pavojingųjų atliekų laikymo vieta be stoginės, neaptverta ir neapsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo; 6) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo ūkinė veikla vykdoma neturint nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 6 punkto (veiklos vykdytojas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą turi organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir imtasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse)); Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6.3 papunkčio (atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau – atskiri įmonių padaliniai (skyriai)), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų: kurios atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos); Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio (piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų); Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 13 punkto (atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis), 18 punkto (pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus), 81 punkto (pavojingųjų atliekų pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingosios atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką), 83 punkto (pavojingųjų atliekų pakuočių, konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti ir sandarūs, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, kad jie laikymo, perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką), 84 punkto (pavojingųjų atliekų laikymo vieta turi būti padengta nelaidžia danga, atsparia skysčių ardančiajam poveikiui, ir turi turėti: 84.1. nutekėjusių skysčių surinkimo įrenginius ir (arba) priemones, užtikrinančias apsaugą nuo teršalų patekimo į aplinką; 84.2. paviršinių nuotekų, susidarančių ant atvirų teritorijų, kuriose vykdoma atliekų tvarkymo veikla (krovimas, pakavimas, svėrimas, laikymas) surinkimo ir tvarkymo sistemą, atitinkančią nustatytus aplinkosaugos reikalavimus nuotekoms tvarkyti), 86 punkto (pavojingųjų atliekų laikymo vieta turi būti aptverta ir apsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo. Taip pat pavojingųjų atliekų laikymo vieta (išskyrus eksploatuoti netinkamas transporto priemones) turi būti įrengta su stogine, kad atliekos būtų apsaugotos nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių, vėjo ir kitokio neigiamo aplinkos poveikio), 88 punkto (visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti); Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto (eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos); Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies (atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą) reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 244 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 23, 33, 37 ir 40 dalyse.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

V. M. paaiškino, kad kaltinimą pagal protokolą supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai. Supranta, kad vykdant veiklą nebuvo laikomasi nurodytų aplinkosauginių reikalavimų, supranta, kad tuo padarė nurodytus administracinius nusižengimus. Dar iki teismo posėdžio eilę trūkumų jau pašalino. Tęsia kitų pašalinimą. Daugiau tokie pažeidimai nesikartos. Gailisi, prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Nustatytas faktines aplinkybes ir asmens kaltę, be jo paties prisipažinimo, padarius ANK 235 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 244 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 23, 33, 37 ir 40 dalyse numatytus nusižengimus, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 21129801078, kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 1-2), patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. kovo 9-18 d. nustatyta kad V. M. vykdo ūkinę veiklą, pažeisdamas aplinkosauginius reikalavimus, t. y. 1) transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas vykdomas lauke; 2) atliekų susidarymo apskaita Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nevykdoma; 3) veiklos vykdymo teritorijoje vietomis žemė užteršta cheminėmis medžiagomis; 4) atliekos nerūšiuojamos jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį; 5) ant žemės laikoma metalinė talpa, kurioje yra apie 3 m³ panaudotos alyvos. Panaudota alyva yra laikinai laikoma ilgiau kaip 6 mėnesius. Metalinės talpos dangtis atviras, nesandarus, talpa nepaženklinta pavojingųjų atliekų ženklinimo etikete, laikoma ant žemės, vietoje, kuri nėra padengta nelaidžia danga, atsparia skysčių ardančiajam poveikiui. Pavojingųjų atliekų laikymo vieta be stoginės, neaptverta ir neapsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo; 6) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo ūkinė veikla vykdoma neturint nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (b. l. 3-4), fotolentelė, kurioje yra nuotraukos, patvirtinančios padarytus nusižengimus (b. l. 5-9), kita bylos medžiaga.

Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta. Nusižengimų padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai atitinka nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 244 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 23, 33, 37 ir 40 dalyse, požymius.

Teismui V. M. pateikė dokumentus apie tai, kad buvo nustatyta tvarka priduotos aplinkai kenksmingos medžiagos, jų tarpe ir panaudota alyva, kurios kiekis yra mažesnis nei nurodyta patikrinimo akte, kadangi dalį tūrio sudarė ne pati alyva, bet tepaluotas vanduo.

Teismas sprendžia, jog veikų kvalifikacijai alyvos kiekis įtakos neturi. Be to, minėti dokumentai patvirtina tik priduotos alyvos, kuri buvo priimta, kiekį, tačiau neapibrėžia ir nepagrindžia jos kiekio saugojimo metu, todėl saugotos panaudotos alyvos kiekis kaip faktinė aplinkybė nekoreguotina.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog asmeniui skirtinos ANK 235 straipsnio 1 ir 4 dalių, 244 straipsnio 1 dalies, 247 straipsnio 23, 33, 37 ir 40 dalių sankcijų minimumuose numatytos piniginės baudos, kurios subendrintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 244 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 23 dalyje, ir jam skirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 33 dalyje, ir jam skirti 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 37 dalyje, ir jam skirti 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 40 dalyje, ir jam skirti 20 Eur (dvidešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti subendrintą nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 21129801078. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.