Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-1112-673/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
2-1112-673/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje, Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1112-673/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00810-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant pareiškėjai E. K., jos atstovui advokatui J. B.,

suinteresuoto asmens Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. K. pateiktu pareiškimu ir pareiškimu dėl pareiškimo dalyko patikslinimo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji gyveno kartu su J. K. adresu (duomenys neskelbtini), iki J. K. mirties ir iki J. K. mirties 2014-11-07 iš esmės buvo išlaikoma J. K., nuolat gaudavo iš jo materialinę pagalbą ir tai buvo jos vienas pagrindinių pajamų šaltinių. Nurodė, kad 2014-11-07 mirė jos sutuoktinis J. K., su kuriuo ji gyveno (duomenys neskelbtini), iki jo mirties. Jis savo gyvenamąją vietą nuo 1989-05-05 deklaravo minėtu adresu, o ji pati, atsiradus sveikatos problemų, perdeklaravo į (duomenys neskelbtini), kadangi tik (duomenys neskelbtini) deklaravusi gyvenamąją vietą galėjo gydytis (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose. Tačiau jos faktinė gyvenamoji vieta visada buvo ir yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. birželio mėn. ji yra senatvės pensininkė, jai paskirta 730,77 Lt (211,65 Eur) senatvės pensija. Miręs sutuoktinis gaudavo 1845,85 Lt pensiją ir ją išlaikė. Mirus sutuoktiniui dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasados Socialinio aprūpinimo skyrių, tačiau 2014-12-15 raštu buvo informuota, kad prašomos pensijos skirti negali, kadangi ji negyveno kartu su savo vyru iki jo mirties ir todėl negalėjo būti jo išlaikoma. Rašte nurodoma, kad turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad gyveno su savo sutuoktiniu ir buvo jo išlaikoma.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. K. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad faktiškai ji visuomet gyveno (duomenys neskelbtini). Savo gyvenamąją vietą ji buvo priversta deklaruoti (duomenys neskelbtini), kadangi ten gyveno jos seni tėvai, kurie patys, vykstant butų privatizavimo procesui, negalėjo tuo pasirūpinti, todėl tam, kad galėtų rūpintis buto privatizavimu, ji turėjo ten prisideklaruoti. Po to ji taip ir liko ten deklaruota, kadangi taip buvo paprasčiau patekti į (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigas, nereikėjo gauti siuntimų. Butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas jos sutuoktinio vardu, tačiau tai buvo jų bendras turtas, kuriame gyveno jų šeima. Su sutuoktiniu iki jo mirties vedė bendrą ūkį. Kadangi jos pensija buvo labai maža, dėl sveikatos problemų reikėjo nuolat vartoti vaistus, kuriems išleisdavo dideles sumas, pagrindinė namų ūkio išlaikymo našta teko daug didesnes pajamas gavusiam jos sutuoktiniui.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas J. B. prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoto asmens Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje Respublikoje atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. 2015-04-27 gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad prieštarauja pareiškėjos prašymui, kadangi iš K. J. L. pensijos bylos medžiagos, taip pat E. K. paaiškinamojo rašto ir pateiktų dokumentų matyti, kad vyro mirties dieną sutuoktiniai buvo registruoti ir gyveno skirtinguose miestuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, kokių nors duomenų ar dokumentų, kurie liudytų, jog E. K. gaudavo iš mirusio vyro nuolatinę paramą, pateikta nebuvo. Todėl neįžvelgia, kad E. K. buvo visiškai vyro išlaikoma arba gaudavo jo paramą, kuri buvo jos nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo lėšų šaltinis. Esant šioms sąlygoms skirti jai pensiją netekus maitintojo nėra galimybės. Bylą prašoma nagrinėti iš esmės jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylose dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo teismas turi išsiaiškinti ar pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat išlaikymo trukmę, jeigu ji teisiškai reikšminga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra išlaikymo, kuris buvo pagrindinis ir nuolatinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis, faktas, nes tik šis gali turėti juridinę reikšmę – sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių (jį nustačius, pareiškėja įgytų teisę į pensiją netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-I „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ 29 straipsnį).

2014-12-15 Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje socialinės rūpybos skyriaus atsakyme E. K. nurodoma, kad vyro mirties dieną jie buvo registruoti ir gyveno skirtinguose miestuose, be to, nepateikti jokie duomenys ar dokumentai, patvirtinantys nuolatinės paramos teikimą iš mirusio sutuoktinio pusės faktą bei rekomenduota išlaikymo fakto nustatymo tikslu kreiptis į teismą (b. l. 4, 5).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos E. K. ir J. K. (lietuviškame santuokos liudijime nurodoma J. K.) santuoka įregistruota 1976-10-02 Kauno m. CMB (b. l. 16, 17). J. K. mirė 2014-11-07, jo gyvenamoji vieta nuo 1989-05-05 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. K. vardu, butas įgytas 1992-03-04 pirkimo pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, t. y. buvo privatizuotas santuokos metu (b. l. 33-34). Pareiškėja E. K. nuo 1994-09-20 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2012-08-15 pranešimo su vertimu į lietuvių kalbą matyti, kad pareiškėjos sutuoktiniui nuo 2012-08-01 buvo paskirta 1845,85 Lt pensija (b. l. 7). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-06-18 sprendimu pareiškėjai paskirta 730,77 Lt senatvės pensija nuo 2013-01-01 iki gyvos galvos (b. l. 8).

Liudytojas S. K., parodė, kad yra E. K. ir J. K. sūnus. Mama E. K. iki tėčio mirties visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur buvo deklaruota mamos gyvenamoji vieta, mama negyveno, šiame bute nuo 2010 m., kai baigė universitetą, gyvena jis su savo šeima. Tėvas iki savo mirties apmokėdavo visas sąskaitas, pagrindinė šeimos išlaikymo finansinė našta teko tėvui, nes mamos pensija buvo nedidelė, daug pinigų ji išleisdavo vaistams.

Liudytoja Z. K. parodė, kad pareiškėjos šeimą pažįsta ilgą laiką, draugavo šeimomis. Pareiškėja E. K. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu. Į (duomenys neskelbtini) pareiškėja važiuodavo tik slaugyti savo tėvų.

Liudytojas V. K. parodė, kad pareiškėjos šeimą pažįsta ilgą laiką, draugavo šeimomis. Pareiškėja iki mirties gyveno kartu su sutuoktiniu, vedė bendrą ūkį.

Liudytoja S. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame name, kur anksčiau gyveno pareiškėjos tėvai, o dabar gyvena pareiškėjos sūnus. Pati pareiškėja tame bute negyveno, tačiau dažnai atvažiuodavo slaugyti tėvus, atvažiuodavo su sutuoktiniu. Pareiškėja gyveno kartu su sutuoktiniu, kiek jai žinoma, jie gyveno (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d. numatyta, jog įrodymai civilinėse bylose yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra, šio straipsnio 2 d. numatyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Tad nagrinėjant civilines bylas, tame tarpe ir ypatingos teisenos tvarka be kitų įrodymų, vienodai vertintini ir liudytojų parodymai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja E. K. iki sutuoktinio J. K. mirties gyveno kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. Šį faktą patvirtina teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų S. K., Z. K., V. K. ir S. V. parodymai. Taigi aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja su sutuoktiniu J. K. gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), o viešųjų registrų duomenys dėl deklaruotos gyvenamosios vietos nėra pagrindas priešingai išvadai daryti.

Taip pat byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2013-01-01 mokama apie 730,77 Lt (211,65 Eur) senatvės pensija. Iš pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėja turi individualią įmonę (b. l. 110), tačiau jokių papildomų pajamų iš šios įmonės veiklos pareiškėja negavo, kadangi 2013 m. įmonė veikė nuostolingai (metinė pelno mokesčio deklaracija, b. l. 107-109). Taigi gaudama pensiją, kurios dydis mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, pareiškėja negalėjo normaliai pragyventi. Tuo tarpu kartu gyvenęs sutuoktinis J. K., su kuriuo pareiškėja vedė bendrą ūkį, gaudavo 1845,85 Lt dydžio pensiją (528,80 Eur), t. y. sutuoktinis gavo pustrečio karto didesnes pajamas nei pareiškėja. Iš pareiškėjos pateiktos 2013-2014 m. sutuoktinų namų ūkio išlaidų lentelės matyti, kad šeimos išlaidos 2013 m. vidutiniškai siekė apie 2523 Lt per mėnesį (730,71 Eur), 2014 m. – 2577 Lt per mėnesį (746,35 Eur) (b. l. 58). Iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų ir mokėjimų dokumentų kopijų matyti, kad šildymo sezono metu išlaidos būsto šildymui (dujoms) siekė 640 Lt – 705 Lt, be to, dar buvo mokami mokesčiai už elektrą, šaltą vandenį, kabelinę televiziją, t. y. vien būsto išlaikymo išlaidos buvo didesnės nei pareiškėjos gaunama pensija (b. l. 59-106). Taigi už lėšas, likusias sumokėjus mokesčius už butą, pareiškėja nesugebėtų pragyventi, įsigyti maisto produktų, reikalingų vaistų, drabužių, kitų būtinų prekių ir paslaugų, todėl akivaizdu, kad jai buvo reikalingas nuolatinio pobūdžio sutuoktinio išlaikymas ir šis išlaikymas buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis, kadangi sutuoktinio pensija buvo daugiau nei du kartus didesnė už pareiškėjos pajamas. Tai, jog didžioji dalis namų ūkio išlaidų buvo dengiama iš pareiškėjos sutuoktinio J. K. gaunamos pensijos patvirtino ir liudytojas S. K..

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas, todėl, vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 2 p. tenkintinas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėja E. K. iki J. K. mirties gyveno kartu su juo (duomenys neskelbtini), ir iki J. K. mirties 2014-11-07 buvo jo išlaikoma – gaudavo iš jo paramą, kuri buvo nuolatinis ir pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pensijos pagal įstatymą iš Rusijos Federacijos netekus maitintojo gavimo tikslu (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Iš pareiškėjos priteistina 7,69 Eur pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iki sutuoktinio J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties gyveno kartu su juo (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iki sutuoktinio J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2014-11-07 buvo jo išlaikoma – nuolat gaudavo iš jo paramą, kuri buvo pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis.

Juridinis faktas nustatytas pensijos iš Rusijos Federacijos netekus maitintojo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos 7,69 Eur (septynis eurus 69 ct) pašto išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šablevičienė