- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-485-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavicius (pirm.), Galina Blaževic, Izolda Neniene
- Ieškovas
- uždarosios akcines bendroves „Panevežio gelžbetonis“
- Atsakovas
- L.G.
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
Kauno apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Leono Jachimaviciaus(pirmininkaujantis ir pranešejas), Galinos Blaževic ir Izoldos Nenienes, sekretoriaujant Vaidai Stankeviciutei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcines bendroves „Panevežio gelžbetonis“ atstovui advokatui Rimgaudui Cerniui, atsakovui L.G., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejusi uždarosios akcines bendroves „Panevežio gelžbetonis“ apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Panevežio gelžbetonis“ ieškini atsakovui L.G. del skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Panevežio gelžbetonis“ ieškiniu kreipesi i teisma prašydamas iš atsakovo L.G. priteisti 42 825, 37 Lt. Nurode, kad atsakovas UAB „Elekstas“ neatsiskaite su ieškovu pagal sudaryta sutarti. 2004 m. spalio 28 d. UAB „Elekstas“ direktorius, jis ir vienintelis imones akcininkas, ieškiniu kreipesi i Kauno apygardos teisma del bankroto bylos iškelimo. 2004 m. lapkricio 22 d. teismo nutartimi UAB „Elekstas“ iškelta bankroto byla, kurioje buvo pripažintas ir patvirtintas ieškovo 42 825, 37 Lt reikalavimas. 2005 m. rugsejo 2 d. tesimo nutartimi imone pripažinta bankrutavusia ir nutarta ja likviduoti. 2007 m. birželio 13 d. UAB „Elekstas“ veikla pripažinta pasibaigusia.
Ieškovui paaiškejo, kad UAB „Elekstas“ vienintelis akcininkas atsakovas L. gerulikis 2004 m. balandžio 30 d. prieme sprendima paskirstyti 2003 m. veiklos pelna ir išmoketi 644 000 Lt dividendu. Atsakovas elgesi nesažiningai, išsimokedamas dividendus ir taip sumažindamas bendroves mokuma, todel ieškinys tenkintinas CK 2. 50 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno m iesto apylinkes teismas 2008 m. birželio 3 d. galutiniu sprendimu panaikino 2007 m. rugpjucio 7 d. preliminaru sprendima, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir ieškini atmete. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktos bendroves 2004 m. sausio 1 d. balanso bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos (b. l. 16-18) nustate, kad sprendimo išmoketi dividendus priemimo metu bendrove buvo moki ir paskirstytas finansiniu metu rezultatas buvo teigiamas, bendroves turtas buvo didesnis už per vienerius metus moketinas sumas ir trumpalaikius isipareigojimus, net ir dividendu paskyrimo atveju, todel teismas sprende, kad 2003 metais priimtas sprendimas išmoketi dividendus nepažeidžia Akciniu bendroviu istatymo reikalavimu ir yra teisetas. Be to teismas nurode, kad ieškovas nepateike irodymu ( CPK 178 str.) kada ir kokia dividendu suma buvo išmoketa ir kaip tai itakojo bendroves galimybe atsiskaityti su kreditorium, taip pat nepateike irodymu patvirtinanciu aplinkybe, jog dividendu išmokejimas susijes su bendroves siekimu išvengti bendroves prievoles atsakovui ivykdyma. Teismas sprende, kad ieškovas neirode aplinkybes, salygojancios atsakovo kaip juridinio asmens dalyvio pareiga atsakyti pagal bendroves prievoles, nebuvo pateikti irodymai del to, kad del dividendu išmokejimo bendrove tapo nemoki, nenurode nei dividendu išmokejimo sumos, nei datos, kada buvo išmoketi dividendai, nepateike jokiu duomenu, kokia dividendu išmokejimo dienai, jei jie buvo išmoketi, buvo bendroves finansine padetis, kada bendrove pasieke tokia bukle, kai nebegalejo atsiskaityti su kreditoriais ir panašiai.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Panevežio gelžbetonis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendima ir priimti nauja galutini sprendima paliekant galioti 2007m.rugpjucio 7d. preliminaru sprendima. Nurodo šiuos motyvus:
1) CPK 178 straipsnis numato bendra irodinejimo taisykle, kad kiekviena šalis turi irodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus su išlyga, kad atskirais atvejais istatymuose gali buti numatytos išimtys. CPK 182 straipsnis numato išimtis iš minetos bendrosios taisykles, kad nereikia irodineti aplinkybiu, preziumuojamu pagal istatyma, be to, irodinejimo pareiga paskirstoma ir remiantis materialines teises normomis, konkreciu atveju nustatanciomis kam tenka irodinejimo pareiga. Del šiu priežasciu teismas turejo ne reikalauti irodymu iš ieškovo, bet nustatyti ar irodinejimo pareiga tenka ieškovui ir ar tam tikru detaliu nežinojimas turi reikšmes sprendžiant ginca iš esmes;
2) L.G. veiksmai turejo buti vertinami ne tik kaip veiksmai, kuriais pažeidžiamos nustatytos konkrecios pareigos, bet ir kaip bendro pobudžio pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai pažeidimas. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo praktikoje konstatuoja, kad negali buti laikomas sažiningu asmuo, kuris perima skolininko turta per bendroves-skolininko vadova, žinodamas apie skolininko kreditorius, mokumo sumažejima pagal metu suvestinius buhalterinius apskaitos ir finansines atskaitomybes dokumentus. Šiuo atveju atsakovas veike viename asmenyje ir kaip juridinio asmens dalyvis, ir kaip skolininko turta perimantis asmuo, todel jo atsakomybes laipsnis yra daug didesnis nei standartiniu atveju. Be to, atsakovas skolininko turta pereme neatlygintinai (kaip dividendus), o tai pagal CK 4.96 straipsnio 3 dali, 6.67 straipsnio 4 p. papildomi kriterijai konstatuoti atsakovo nesažininguma ir neteisetus veiksmus. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo ir UAB „Elekstas“ sutarti UAB „Elekstas“ turejo atsiskaityti su ieškovu dar 2004 m. pradžioje, bet to nepadare ir ieškovas 2004-07-16 kreipesi i Kauno miesto apylinkes teisma del skolos priteisimo. Šis faktas liudija, kad atsakovas 2004-04-31 tvirtindamas finansines atskaitomybes dokumentus ir tuo paciu sprendima išmoketi dividendus, žinojo ir turejo žinoti bent jau pagal bendroves finansines atskaitomybes dokumentus, kad bendrove nesugeba vykdyti finansiniu isipareigojimu savo kreditoriams. Tokioje situacijoje reikalavimas elgtis sažiningai reikalauja, kad juridinio asmens dalyvis turi ne tik imtis visu priemoniu juridinio asmens mokumui atstatyti, bet kas yra dar svarbiau - susilaikyti nuo bet kokiu veiksmu, kurie ta mokuma dar labiau mažina. Bendra pareiga juridinio asmens dalyviui elgtis sažiningai reiškia, kad šios pareigos nesilaikymas, nepriklausomai nuo priežasciu, yra pagrindas reikalauti dalyvio atsakomybes. Nagrinejamu atveju yra netgi patvirtinancios šia atsakomybe aplinkybes - ieškovas savo reikalavimu iš esmes reikalauja iš atsakovo ne atsakyti už juridinio asmens prievoles savo turtu, o tik gražinti bendrovei turta, kuri juridinio asmens dalyvis gavo neatlygintinai.
3) teismo argumentas, kad nera irodymu, jog išmoketi dividendai salygojo UAB „Elekstas“ nemokuma, vertintinas kritiškai. Išmoketu dividendu suma 644 000 Lt, o ieškinio suma tik 42 825,37 Lt, t. y. tos sumos pilnai butu pakake atsiskaityti su ieškovu. Kiek dividendu išmokejimas itakojo bendroves nemokumui ir bankroto bylos iškelimui, šios bylos kontekste nera juridiškai reikšminga aplinkybe.
4) kaip kvalifikuojancia (sunkinancia) atsakovo aplinkybe ieškovas nurode ir pažeidimus del dividendu išmokejimo. Aplinkybe, kad teismai neturi irodymu, kada konkreciai ir kokiu budu (pinigais ar kitu turtu) išmoketi dividendai, neturi reikšmes sprendžiant byla. Byloje pakankamai irodymu, kad tie dividendai buvo išmoketi - ju suma bendroves turtas sumažintas ir sumažinta verte perduotas i bankroto byla, t. y. kreditoriu, iskaitant ir ieškova, reikalavimams tenkinti, o ieškovas neteko galimybes nukreipti išieškojima i ta turta. Kada konkreciai ir kokiu budu tai buvo padaryta šiai dienai ieškovui nera galimybes pateikti irodymus, kadangi pats atsakovas juos formavo, laike ir neišsaugojo, paaiškinimu šiais klausimais nedave. Ieškovas galejo savo išvadas daryti tik pagal išlikusius dokumentus, esancius Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnyboje. Pagal išlikusius dokumentus (ieškovas juos pateike) negincijamai nustatyta, kad pinigais dividendai po ju paskelbimo 2004-04-31 nebuvo išmoketi (atitinkamu sumu nebuvo nei saskaitoje banke, nei kasoje), o tai savaime reiškia Akciniu bendroviu istatymo 60 str. 5 d. pažeidima, nes dividendai gali buti išmokami tik pinigais. Ivertinus fakta, kad bankroto administratorius nenustate atsakovo žinioje esanciu bendroves pinigu pertekliaus, nereikalavo iš atsakovo gražinti pinigus, o pagal finansines atskaitomybes dokumentus atsakovas iš UAB „Elekstas“ eme pinigus, tai daro pagrinda teigti, kad dividendu išmokejimas pažeidžiant istatymu reikalavimus buvo iformintas iskaitymu-bendroves prievole išmoketi dividendus padengus atsakovo prievole gražinti be pagrindo iš bendroves paimtus pinigus. Jei teismas susiduria su situacija, kai nera irodymu, patvirtinanciu visas ivykio aplinkybes, tai teismas apie jas sprendžia remdamasis tikimybiu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti irodymai leidžia teismui padaryti išvada, kad yra didesne tikimybe, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažista tuos faktus nustatytais.
644 000 Lt dividendu suma bendroves turtas buvo sumažintas atsakovo veiksmais ir tai ivyko po 2004-04-31 iki 2004-05-30 (pagal Akciniu bendroviu Istatymo 60 str. 4 d. dividendai išmokami per 1 menesi nuo ju paskelbimo), išmokant dividendus ne pinigais. Šiu aplinkybiu pakanka konstatuoti atsakovo civiline atsakomybe ir ieškini tenkinti, o teismo nurodytos tiesioginiai nenustatytos aplinkybiu detales nepaneigia atsakovo atsakomybes.
5) Net jeigu teismas ir nepripažino padarytais pažeidimus del dividendu išmokejimo tvarkos, numatytos Akciniu bendroviu istatyme, tai vien tokia išvada yra pagrindas pagal bylos faktines aplinkybes laikyti neirodytomis atsakovo atsakomybe papildomai patvirtinancias aplinkybes, bet ne atmesti ieškini ir laikyti prezumpcijas paneigtomis. Ieškiniui tenkinti pakanka dividendu išmokejimo fakto, nes pats išmokejimas (juridinio asmens turto mases sumažinimas) pažeide juridinio asmens dalyvio bendra pareiga elgtis sažiningai ir rupestingai. Aplinkybes del dividendu išmokejimo tvarkos pažeidimu buvo nurodomos tik kaip patvirtinimas, kad atsakovas bet kokiomis (net ir neteisetomis) priemonemis sieke bendroves turto sumažinimo ir tuo paciu neatlygintinai igyti turta, pasinaudojant dividendu išmokejimo institutu. Tokiu specialiu schemu taikymas tik parodo, kad atsakovas žinojo visas aplinkybes, jas studijavo ir pasirinko tik jam naudinga sprendima, t. y. veike tycia nesažiningai.
Ieškovas pasinaudojo savo teise pateikti irodymus, patvirtinancius atsakovo nesažiningumo prezumpcija, o jeigu teismo nuomone, jie to nepatvirtina, tai nereiškia, kad prezumpcija paneigta
Prezumpcija turi paneigti ir irodyti jos neteisinguma asmuo, kurio atžvilgiu ji taikoma - šios bylos atveju atsakovas L.G.. Pastarasis ne tik negincijo prezumpcijos, bet iš viso nedave jokiu parodymu teisme ir veikdamas tik per atstova, sieke be pagrindo primesti irodinejimo pareiga ieškovui.
Šalies argumentai
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad dividendu išmokejimas neturejo itakos imones mokumui.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str.).
CK 2. 50 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali ivykdyti prievoles del juridinio asmens dalyvio nesažiningu veiksmu, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievole savo turtu subsidiariai. Akciniu bendroviu istatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininku susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmoketi dividendus, jei bendrove yra nemoki ar išmokejusi dividendus taptu nemoki. Cia vartojama nemokumo savoka aiškinama teikiant prioriteta bendroves kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinima iš bendroves prieš bendroves akcininko turtine teise gauti bendroves pelno dali(dividenda). Ši nemokumo samprata negali buti aiškinama analogiškai Imoniu bankroto istatyme itvirtintai imones nemokumo sampratai, nes jos tikslai yra kitokie, nei bankrota reglamentuojanciu teises normu. Bendroves nemokumas Akciniu bendroviu istatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme yra tokia bendroves bukle, kai ji negali vykdyti piniginiu prievoliu, kuriu vykdymo terminai yra sueje.
Šalies argumentai
Vieninteliu UAB „Elekstas“ akcininku buvo atsakovas L.G.. Pastarasis 2004 m. spalio 28 d. pareiškime del bankroto bylos iškelimo teismui nurode, kad laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugpjucio 30 d. bendrove patyre nuostoliu, todel negali atsiskaityti su kreditoriais(b. l. 19). Atsakovas L.G. paaiškinamajame rašte nurodo, kad akcininko, valdancio 100 procentu akciju, sprendimu 2003 m. grynasis pelnas paskiriamas dividendams(b.l. 15). 2004 m. sausio 1d. pelno(nuostolio) paskirstymo ataskaitoje nurodoma, kad išmoketa 644 000 Lt dividendu(b. l. 16). Nors jau nuo 2003 m. imone neatsiskaito su kreditoriais(Kauno miesto apylinkes teismo 2004 m. rugpjucio 12 d. sprendimas už akiu; b. l. 14),bet vienintelis akcininkas priima sprendima imones pelna paskirti dividendams.
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsejo 2 d. patvirtintas kreditoriaus(ieškovo) 42 825, 37 Lt finansinis reikalavimas imones bankroto byloje.(b. l. 10).
Atsakovo L.G. sprendimu grynaji pelna paskirstyti dividendams buvo sumažintas UAB „Elekstas“ turtas, del ko sumažejo imones galimybes vykdyti pinigines prievoles. Teismas sprendžia, kad atsakovas, kuris buvo vieninteliu imones akcininku, priimdamas sprendima del imones pelno paskirstymo dividendams, žinojo apie imones finansine padeti, jo elgesys neatitiko protingumo ir sažiningumo reikalavimus, del ko ieškinys tenkintinas CK 2. 50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nepaisant to, kokia yra bendroves finansineje atskaitomybeje formaliai deklaruojama imones finansine bukle, vien faktas, kad priimant sprendima išmoketi dividendus, bendrove turejo piniginiu prievoliu, kuriu mokejimo terminai yra sueje, suponuoja prielaida, kad bendrove buvo nemoki.
Teiseju kolegija, apibendrinusi išdestytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas naikintinas, o 2007 m. rugpjucio 7 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu(CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y. priimamas galutinis teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiamas žyminio mokescio ir kitu bylinejimosi išlaidu paskirstymo tarp šaliu klausimas(CPK 430 straipsnio 7 dalis).
De išlaidu susjusiu su bylos nagrinejimu apeliaciniame ir kasaciniame teismuose
Iš atsakovo ieškovui priteistina 1284, 76 Lt žyminio mokescio išlaidu už apeliacini ir kasacini skundus(b. l. 86, 129), valstybei 51, 50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu(b. l. 162, 165).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacini skunda patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendima.
Kauno miesto apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 7 d. preliminaru sprendima, kuriuo priteista iš atsakovo L.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Panevežio gelžbetonis, imones kodas 247024280, buveine S.Kerbedžio g.52, Panevežyje, atsiskaitomoji saskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB Viliaus banke, banko kodas 70440, 42 825, 37 Lt (keturiasdešimt dvieju tukstanciu aštuoniu šimtu dvidešimt penkiu litu ir 37 ct ) skola, 5 (penkiu) procentu dydžio metines palukanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos, 2007 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 1180 Lt (vieno tukstancio vieno šimto aštuoniasdešimties litu) išlaidos už teisine pagalba ir 642, 38 Lt (šešiu šimtu keturiasdešimt dvieju litu ir 38 ct) žyminis mokestis, o iš ieškovo UAB „Panevežio gelžbetonis“ valstybei priteista 5Lt (penki litai) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, palikti nepakeista.
Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Panevežio gelžbetonis“, imones kodas 247024280, 1284, 76 Lt žyminio mokescio išlaidu, turetu paduodant apeliacini ir kasacini skundus, valstybei 51, 50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.