Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą atlyginti nukentėjusiajam B. T. žalą, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

E. V. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš E. V. priteista B. T. 200 litų žalai atlyginti.

A. A., S. Z. ir D. Z. ieškiniai bei prokuroro ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos naudai, atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 28 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), B. T. priklausančio kolektyvinio sodo sklypo teritorijoje, pažeidė viešąją tvarką: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mėtydamas akmenis, išdaužė B. T. priklausančio sodo namelio bendros 200 litų vertės du langus, taip viešoje vietoje vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

E. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. liepos 28 d., apie 4 val., pažeidė viešąją tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini), B. T. priklausančio kolektyvinio sodo sklypo teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su T. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, visi bendrais veiksmais, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, mėtė akmenis, sudavė medinėmis lazdomis bei spardė nukentėjusiuosius: A. A., M. K. ir E. P. į įvairias kūno vietas, tuo A. A. sukėlė vidutinio sunkumo trauminę galvos smegenų ligą, padarė galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairiojo momenkaulio bei pakauškaulio lūžius, muštines žaizdas nosies nugarėlėje, kairiajame smilkinyje ir kairėje užausinėje srityje, kairės ausies landos sienelės žaizdą, minkštųjų audinių sumušimus veide ir krūtinės ląstoje, dėl to nukentėjusysis neteko 60 procentų darbingumo, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą; M. K. ir E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. M. K. kairės plaštakos plėštinę žaizdą, E. P. muštinę žaizdą pakaušyje. Po to tęsdami nusikalstamą veiką, mėtydami akmenis, suduodami medinėmis lazdomis, išdaužė B. T. priklausančio sodo namelio 60 litų vertės apvalų langą, bendros 140 litų vertės du dvigubus namo lango stiklus, o įsibrovę į namelio vidų sudaužė bendros 60 litų vertės du šviestuvus, sugadino 600 litų vertės skaitmeninį fotoaparatą „OLYMPUS FE – 140“, apgadino vidines namo sienas bei kieme šalia namelio stovėjusį nukentėjusiajam S. Z. priklausantį automobilį ,,NISSAN SUNNY“, valst. Nr. XXXXXXXX t. y. apgadino priekinį automobilio stiklą, sudaužė kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlius, išdaužė dešinės ir kairės pusės priekinių bei galinių durelių stiklus, įlenkė kairės pusės galinį sparną, išdaužė galinį automobilio stiklą, įlenkė bagažinės dangtį, išdaužė dešinės ir kairės pusės galinius žibintus, t. y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. sveikatą.

Dėl E. V. ir jo bendrininkų veiksmų apeliantas patyrė kūno sužalojimus, jam nustatytas neįgalumas, jis pripažintas tik iš dalies darbingu, neteko 60 procentų darbingumo.

Dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų apeliantas patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sumažėjo galimybės bendrauti, jis ilgai gydėsi stacionare bei ambulatoriškai. Iki įvykio buvęs sveikas, jaunas ir darbingas, po jo neteko dalies darbingumo, iki šiol nuolat lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus, jaučia silpnumą, skausmus galvos srityje, svaigsta galva. Sveikatos sutrikdymas atsilieps likusiam gyvenimui, nes sveikata sutrikdyta, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbią galvos sritį. Dėl to jam padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis ar už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokurorė prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skundžia tik veiką, dėl kurios nuteistasis E. V. išteisintas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. V. išteisinimas dėl skundžiamos nusikalstamos veikos pagrįstas bylos duomenimis. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis dėl aptariamos veikos pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad neįrodyta E. V. dalyvavus padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nedetalizuoja, su kokiais konkrečiai įrodymais ir nuosprendžio motyvais nesutinka, kokias aplinkybes iš naujo turėtų ištirti apeliacinės instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų atskirai neaptaria ir neanalizuoja.

Esminis nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas yra tas, jog teismas netinkamai vertino prieštaringus nuteistojo E. V. parodymus.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu.

Nuteistasis E. V. pirmosios instancijos teisme aiškiai bei suprantamai išdėstė visą įvykių seką nuo pirmojo konflikto su nepažįstamais jaunuoliais soduose, kai jis ir draugai nebuvo priimti švęsti gimtadienio, iki antrojo konflikto, kai jis su kitais asmenimis, apsiginklavę akmenimis, lazdomis, atvažiavo į sodus. Nuteistasis niekada neneigė metęs akmenis ir išdaužęs sodo namelio du langus, tačiau niekada neparodė, kad būtų vartojęs fizinį smurtą prieš kurį nors ten buvusį jaunuolį. Visi šie parodymai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl netikslinga jų kartoti. Savo esme jie atitinka nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 13-15, 20-23, 25), patikrintus įvykio vietoje (t. 2, b. l. 26-27) ir įstatymo nustatyta tvarka ištirtus teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija tiki nuteistojo E. V. parodymais, nes jie nėra prieštaringi ar nenuoseklūs, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. V. parodymai iš esmės nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde įžvelgė prieštaravimus E. V. parodymuose, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis negalėjo paaiškinti tikslios savo veiksmų apimties smurtaujant kolektyviniame sode ir tik paskutiniame teismo posėdyje parodė metęs akmenis į namo langus.

Toks skundo motyvas nepagrįstas, nes bylos duomenys patvirtina, jog jau pirmoje apklausoje E. V. parodė metęs rankoje turėtą akmenį, tačiau nematęs, kur jis nuskriejo. Po to sviedė dar vieną akmenį į sodo namelio antrame aukšte esantį langą ir jį išdaužė. Jis kartu su kitais vaikinais buvo namelio viduje, kažkas sudaužė šviestuvą, todėl kambaryje tapo tamsu, visi aplink švaistėsi lazdomis, viskas aplink dužo. Pasibaigus muštynėms E. V. su kitais nuėjo prie automobilio.

Taigi dėl šios aplinkybės nuteistojo parodymuose nėra jokių prieštaravimų.

Nors byloje nustatyta, kad E. V. buvo įvykio vietoje, jo veiksmus sąlygojo chuliganiškos paskatos, jis išdaužė du langus, tačiau nėra jokių duomenų, jog E. V. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A. ar kitus asmenis, turėjo tyčią ir kokiu nors būdu buvo susitaręs ką nors sužaloti. To nepatvirtino nė vienas įvykio vietoje buvęs jaunuolis. Būtina atkreipti dėmesį, kad pagal bylos aplinkybes pagrindiniai veiksmai, rodantys chuliganiškas paskatas, atlikti namelio viduje (buvo viskas daužoma, nes gimtadienį šventęs jaunimas išsislapstė), o A. A. nenustatytas asmuo ar asmenys sužalojo lauke.

Ekspertizės akto Nr. EG 1144/09 (05) duomenys (t. 4, b. l. 2) įrodo, jog A. A. sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad sužalojimus padarė E. V.

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, jog visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino E. V. dėl A. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta E. V. kaltė sužalojus A. A., todėl nėra teisinio pagrindo iš jo priteisti atlyginti dėl nukentėjusiojo sužalojimo kilusios neturtinės žalos.

Paliekant galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl skundžiamos veikos, atmetamas ir nukentėjusiojo prašymas atlyginti proceso išlaidas už advokato atstovavimą, nes pagal BPK 106 straipsnio nuostatas tokios išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto asmens.

Nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.