Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Savivaldybės administracija 2018-06-11 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6711 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“, informavo pareiškėją, kad sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo bus priimtas, kai pareiškėja atliks visuomenei naudingą veiklą arba pateiks dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėja, ignoruodama aukščiau minėtus Savivaldybės administracijos raštus, neatvyko pasiimti siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir nepateikė dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje.

Piniginės socialinės paramos skyrimo sąlygas reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - Įstatymas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-27 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Įstatymo 25 straipsnyje numatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos: viena jų – vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 31 papunkčiu, Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pasitelkia visuomenei naudingai veiklai asmenis Įstatyme, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-05-24 įsakymu Nr. A1-25 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše bei Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. AD1-1662 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Tvarkos aprašo 31.2.1. papunktyje numatyta, kad jeigu vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys nevykdo Įstatyme nustatytos pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, Savivaldybės administracija socialinės pašalpos neteikia ar nutraukia jos teikimą, iki pareigos bus įvykdytos. Jei bendrai gyvenantys asmenys augina vaikus, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, įskaitant pilnamečius vaikus, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, ir teikiama nepinigine forma, kol pareigos bus įvykdytos.

Savivaldybės administracijos 2018-07-05 sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ buvo atsisakyta skirti pareiškėjai piniginę socialinę paramą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukra D. B. gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), Savivaldybės administracijos 2018-10-05 įsakymu Nr. SP1-2833 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-07-05 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ pripažinimo netekusiu galios“, Savivaldybės administracijos 2018-07-05 sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7823 buvo pripažintas netekusiu galios ir 2018-10-15 raštu Nr. (23.45.)-SP13-11084 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2018-05-01 socialinė pašalpa bus skirta jos dukrai D. B. ir teikiama nepinigine forma (kortele, skirta pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes, išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus, ir (ar) atsiskaityti už komunalines paslaugas bei telekomunikacijos paslaugų teikimą). Pareiškėjos buvo paprašyta pasirinkti parduotuvę (prekybos centrą) bei informuota, kad neatvykus ir nepasirinkus parduotuvės (prekybos centro), kortelė bus parinkta Savivaldybės administracijos sprendimu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu.

Pareiškėja iki nurodyto termino neatvyko į Savivaldybės administraciją, todėl Savivaldybės administracijos 2018-11-02 įsakymu Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ nuo 2018-05-01 iki 2018-08-01 buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo teikiama nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro: pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Savivaldybės administracija 2018-11-29 raštu Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl T. Ž. prašymo“ informavo pareiškėją apie būtinybę atvykti į Savivaldybės administraciją atsiimti pagamintą Maxima kortelę, tačiau iki šiol pareiškėja minėtos kortelės neatsiėmė.

Pareiškėja, siekdama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp skundžiamo dokumento ir tariamos žalos atsiradimo, bet ir nepagrindė tariamo žalos dydžio.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktą, socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimas priskirtas savarankiškajai savivaldybių funkcijai, ginčijamus veiksmus atliko Savivaldybės administracija, todėl nepasisako dėl pareiškėjos skundo dalies, susijusios su Savivaldybės administracijos veiksmais dėl socialinės pašalpos. Teismo sprendimas šioje ginčo dalyje nedarys įtakos atsakovės Lietuvos valstybės teisėms ir pareigoms, t. y., ji nėra suinteresuotas bylos baigtimi šioje ginčo dalyje.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais ir reikalavimais dėl žalos atlyginimo ir mano, kad jie yra atmestini, nes yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėja nenurodė, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė jos atžvilgiu, taip pat nepagrindžia tariamos žalos, priežastinio ryšio tarp tariamai kilusių neigiamų pasekmių ir šios atsakovės neteisėtų veiksmų. Pareiškėja nepagrindžia žalos atsiradimo fakto ir jos reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio. Pareiškėjai nenurodžius, kaip konkrečiai pasireiškė šios atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kuriais buvo jai padaryta tariama žala, neįmanoma pateikti argumentų šiuo aspektu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp jos nurodomos tariamai patirtos žalos ir neteisėtų šios atsakovės veiksmų (neveikimo).

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji neprašė Savivaldybės administracijos jai skirtos pašalpos pinigus pervesti į kortelę, skirtą pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes. Ji neperka prastų maisto produktų Maxima parduotuvėse. Pareiškėjos teigimu, tokiomis kortelėmis naudojasi tik asocialūs asmenys ir ji neims tos kortelės.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs iš esmės dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo išmokėti pareiškėjai 366 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 5 procentų dydžio nuo šios sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėja taip pat prašo solidariai priteisti iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio nuo šios sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Savivaldybės administracijai 2018-05-29 pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-28205: skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018-05-01 iki 2018-08-31.

Savivaldybės administracija 2018-06-01 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6488 „Dėl prašymo atvykti T. Ž.“ informavo pareiškėją apie būtinybę atvykti į Savivaldybės administraciją atsiimti siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą arba, kad pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje (medicinos dokumentų išrašas, forma Nr.027/a ar gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kuriose nurodoma, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje; elektroninio nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma ir kt.).

Savivaldybės administracija 2018-06-11 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6711 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“, informavo pareiškėją, kad sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo bus priimtas, kai pareiškėja atliks visuomenei naudingą veiklą arba pateiks dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėja nevyko pasiimti siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir nepateikė dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje.

Piniginės socialinės paramos skyrimo sąlygas reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - Įstatymas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-27 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Įstatymo 25 straipsnyje numatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos: viena jų – vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 31 papunkčiu, Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pasitelkia visuomenei naudingai veiklai asmenis Įstatyme, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-05-24 įsakymu Nr. A1-25 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše bei Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. AD1-1662 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Tvarkos aprašo 31.2.1. papunktyje numatyta, kad jeigu vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys nevykdo Įstatyme nustatytos pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, Savivaldybės administracija socialinės pašalpos neteikia ar nutraukia jos teikimą, iki pareigos bus įvykdytos. Jei bendrai gyvenantys asmenys augina vaikus, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, įskaitant pilnamečius vaikus, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, ir teikiama nepinigine forma, kol pareigos bus įvykdytos.

Savivaldybės administracijos 2018-07-05 sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ buvo atsisakyta skirti pareiškėjai piniginę socialinę paramą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukra D. B. gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), Savivaldybės administracijos 2018-10-05 įsakymu Nr. SP1-2833 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018-07-05 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ pripažinimo netekusiu galios“, Savivaldybės administracijos 2018-07-05 sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7823 buvo pripažintas netekusiu galios ir 2018-10-15 raštu Nr. (23.45.)-SP13-11084 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2018-05-01 socialinė pašalpa bus skirta jos dukrai D. B. ir teikiama nepinigine forma (kortele, skirta pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes, išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus, ir (ar) atsiskaityti už komunalines paslaugas bei telekomunikacijos paslaugų teikimą). Pareiškėjos buvo paprašyta pasirinkti parduotuvę (prekybos centrą) bei informuota, kad neatvykus ir nepasirinkus parduotuvės (prekybos centro), kortelė bus parinkta Savivaldybės administracijos sprendimu vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu.

Savivaldybės administracijos 2018-11-02 įsakymu Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ pareiškėjai nuo 2018-05-01 iki 2018-08-01 buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo teikiama nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro: pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Savivaldybės administracija 2018-11-29 raštu Nr. (23.45.)-SP13-7823 „Dėl T. Ž. prašymo“ informavo pareiškėją apie būtinybę atvykti į Savivaldybės administraciją atsiimti pagamintą Maxima kortelę, tačiau pareiškėja minėtos kortelės neatsiėmė.

Pažymėtina, jog pareiškėja per saugojimo laikotarpį pašte neatsiima jai Savivaldybės administracijos siųstų raštų.

Savivaldybės administracija 2019-01-22 raštu Nr. (31.1)-RS-37 į pareiškėjos 2018-12-27 skundą elektroniniu paštu atsakė, kad nuo 2018-05-01 iki 2018-08-01 yra paskirta socialinė pašalpa nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę. Pakartotinai prašyta atvykti į Socialinių išmokų poskyrį ((duomenys neskelbtini)) ir I a. salėje atsiimti jai pagamintą Maxima kortelę.

Pažymėtina, jog Savivaldybės administracija su atsiliepimu teismui 2019-01-16 pateikė visus sprendime minėtus raštus (sprendimus), pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka jų neginčijo. Kaip jau nurodyta, 2018-10-15 raštu Nr. (23.45.)-SP13-11084 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2018-05-01 socialinė pašalpa bus skirta jos dukrai D. B. ir teikiama nepinigine forma (kortele, skirta pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes, išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus, ir (ar) atsiskaityti už komunalines paslaugas bei telekomunikacijos paslaugų teikimą). Pareiškėjos buvo paprašyta pasirinkti parduotuvę (prekybos centrą) bei informuota, kad neatvykus ir nepasirinkus parduotuvės (prekybos centro), kortelė bus parinkta Savivaldybės administracijos sprendimu vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu. Pareiškėja pripažįsta, jog nesirinko parduotuvės (prekybos centro), todėl Savivaldybės administracijos 2018-11-02 įsakymu Nr. SP1-3069 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ pareiškėjai nuo 2018-05-01 iki 2018-08-01 buvo paskirta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, kuri teikiama nepinigine forma ir pervesta į Maxima kortelę. Minėtas Savivaldybės administracijos įsakymas yra galiojantis, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai 366 Eur dydžio socialinę pašalpą ir 5 procentų dydžio nuo šios sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja skundu reiškia reikalavimą priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio nuo šios sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl, nesant vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, negali kilti civilinė atsakomybė. Įvertinus teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos skundo reikalavimai dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos I. Ž. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.