Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-10-246/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
1-10-246/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00786-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
N. M.
Nukentėjusysis
A. B., M. B.
Advokatai
Diana Višinskienė
Baudžiamoji byla Nr.1-10-246/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00786-2014-2Procesinio sprendimo kategorija(S)2.3.6.4.; 1.2.25.4.1; 1.1.7.2.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajai N. M., nukentėjusiesiems A. B., M. B., jų atstovei advokatei Dianai Višinskienei, teismo ekspertei Z. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, prižiūri neįgalią dukrą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., aprašyto 2015 m. birželio 18 d. kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: 2014-12-02 9 val. 44 min.. Kaune, Veiverių g. antra eismo juosta vairuodama automobilį Renault M. S. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 150, pažeidė Kelių eismo taisyklių 15, 31 punkto reikalavimus tuo, kad vairavimo metu priekiniam automobilio langui pasidengus šerkšnu ir esant blogam matomumui, nesustojo, toliau tęsė važiavimą, prieš kelio ženklais pažymėtą pėsčiųjų perėją, pirmoje eismo juostoje sustojus transporto priemonėms, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės įėjusius nukentėjusiuosius pėsčiuosius M. B. ir A. B., juos parbloškė ir sužalojo, tuo padarydama nukentėjusiesiems M. B. ir A. B. nesunkius sveikatos sutrikdymus, tai yra kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais. Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, 2014 m. gruodžio 2 d. apie 9.40 val. vairavo automobilį Renault M. S. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš tai automobilį apie 15-20 minučių laikė užvestą kieme, kad sušiltų variklis ir šildymo sistema. Važiuodama Kaune, Lazdijų g. netoli sankryžos su Veiverių g. įsijungė salono ventiliatorių ir netrukus įsukusi į Veiverių g. važiavo link miesto pusės ir pavažiavus apie 100 metrų staiga šerkšnu apsitraukė priekinis stiklas ir per priekinį langą visiškai nieko nesimatė. Labai supanikavo, nes prieš tai įvažiuodama į Veiverių g, matė, kad link miesto pusės pirma eismo juosta važiuoja automobilis ir bijojo rikiuotis į pirmą eismo juostą, kad neatsitrenktų į jį. Tuo metu važiavo antra arba trečia pavara, tiksliai nepamena ir ruošėsi persirikiuoti į pirmą eismo juostą, tam kad sustoti netoliese esančiame sustojime. Mažindama važiavimo greitį, kuris galėjo būti apie 30-40 km/h pajuto smūgį automobilio priekinėje dalyje ir iš karto stabdė. Kas įvyko nematė, nes per priekinį stiklą nieko nematė. Sustojusi išlipusi iš automobilio pamatė, kad partrenkė pėsčiuosius moterį ir vyrą, kurie gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies. Pribėgo prie moters, ji paprašė pažiūrėti kaip jaučiasi jos sūnus. Prie įvykio vietos prisirinko keletas žmonių kurie buvo stotelėje, kažkas iš jų iškvietė medikus. Netrukus atvyko policija, medikai, kurie moterį ir vyriškį išvežė į gydymo įstaigą. Po įvykio lankė nukentėjusiuosius ligoninėje, atsiprašė dėl sukelto įvykio, tačiau nukentėjusieji jos atsiprašymo nepriėmė. Apie įvykį informavo draudimo bendrovę „Seesam“, kurioje draustas mano automobilis, draudimo polisą davė nukentėjusiesiems, kad kreiptųsi dėl žalos atlyginimo. Pati atlyginti žalą neturi finansinių galimybių, kadangi viena pati augina tris vaikus, viena iš dukrų yra studentė, kita dukra yra neįgali su fizine ir protine negalia, vyras gyvena atskirai, finansiškai nepadeda yra tik oficialiai susituokę. Savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų, tačiau jie atsiprašymo nepriėmė ir su ja nebendravo. Vairavo techniškai tvarkingą automobilį. Teismas konstatuoja: nors kaltinamoji kalta prisipažįsta, tačiau teismas LR BPK 273 str. numatytu pagrindu sutrumpinti įrodymų tyrimą byloje negali dėl to, kad kyla ginčas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl to buvo būtina apklausti nukentėjusiuosius, teismo ekspertą. Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2014-02-12 apie 9.30 val. buvo „SEB banke“ esančiame Veiverių pl., Kaune, kartu su sūnumi M. B.. Išėję iš banko priėjo Veiverių g. važiuojamąją kelio dalį ir ruošėsi pereiti gatvę, kad nueiti į kitoje gatvėje esantį visuomeninio transporto sustojimą, kadangi ruošėsi vykti į miestą. Priėjus prie perėjos laukė momento kol bus saugu pereiti per gatvę. Iš kairės, nuo miesto pusės pirma eismo juosta atvažiavęs automobilis sustojo prie perėjos taip pat sustojo ir nuo Garliavos pusės pirma eismo juosta atvažiavęs automobilis. Tuomet įsitikinę, kad yra saugu abu pradėjo eiti per perėją, neskubėdami, vidutiniu tempu. Eidama per perėją matė, kad iš dešinės atvažiuoja raudonos spalvos automobilis, iki kurio galėjo būti apie 500 metrų atstumas. Buvo šviesus paros metas galvojo, kad automobilio vairuotojas mato einančius per perėją. Praėjus kelio pusę, kuria automobiliai atvažiuoja iš kairės pusės ir baigiant pereiti antrą eismo juostą, kuria automobiliai atvažiuoja iš dešinės pusės, kartu su sūnumi buvo partrenkti atvažiavusio automobilio. Po eismo įvykio GMP automobiliu buvo pristatyta į VšĮ Kauno klinikas, kur suteikus medicininę pagalbą buvo išleista į namus ambulatoriniam gydimuisi. Ambulatoriniam gydimuisi kreipėsi į Garliavos R. Š. polikliniką. Eismo įvykio metu dėl jai pačiai ir nuo gimimo neįgaliam jos sūnui M. B. padarytų kūno sužalojimų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Parodė, kad 2010 metais sūnus buvo patyręs traumą, koja buvo lūžusi. Tuo metu buvo plaučių embolija. Su šia trauma susijusi plaučių embolija, jai sakė, kad po traumų, po lūžių atsiranda tokie dalykai. 2015-06-23 nukentėjęs patyrė traumą, kai pradėjo dirbti, svaigsta galva per tą laiką, silpna, ligoninėje gulėjo ilgai. Darbe jam susvaigo galva, statė koją, lipdamas nuo laiptelio, sulaužė vėl koją. Vėl po šio įvykio buvo diagnozuota embolija. Vaistų iki to laiko nebuvo gėręs. Pirma galvos smegenų trauma buvo, po to gulėjo operacinėje, traumatologiniame. Plaučių embolija buvo po įvykio darbe. Nuo vaikystės mano sūnui epilepsija. Nuo vaikystės ši liga, nuo 1992 metų nustatyta liga, pabrėžta, kad nei karto nebuvo priepuolio, kad apalptų, 3-ią lygį turėjo nedarbingumo. Po įvykio 50 procentų nedarbingas, prieš įvykį 45 procentai nedarbingas, tačiau man reiktų pasitikslinti. Nuo 2010 metų jis negeria norfarino, tik tuo momentu, po traumos, kai tai nutiko. Po kojos traumos 2010 metais buvo gėrę vaistus. Šiuo metu kiti vaistai išrašyti, kitu pavadinimu, skystinantys kraują. Nuo 2010 metų mano sūnus nevartoja kraują skystinančių vaistų, 2010 metais tik mėnesį vartojo. Šiuo metu vaistai paskirti iš naujo. Negalima nukentėjusiajam tokių vaistų gerti daugiau, reikia kitus skirti. Nežino vaistų veikliosios medžiagos. Išrašė ir kitus vaistus, kurie stiprina kraujo sieneles. Dvasiniai išgyvenimai labai baisūs, matai, kai vaikas be sąmonės, šauki, jis neatsiliepia, ir šiuo metu, kiekvieną kartą skambina, ar jam gerai viskas ar negerai. Kai paskutinį kartą gulėjo ligoninėje, pasakė, kad jei kas atsitiks, negerti jokių vaistų, reikia greitai vežti į ligoninę. Jam vaistai iššaukia labai didelę alergiją, dėl kurios gulėjo ligoninėje. Labai sunku susivaldyti, sunku labai mintis dėstyti nuosekliai. Tai didelė trauma, kad bet kurią minutę gali prarasti. Dar neturėjo tokių simptomų gyvenime. Jie atsirado nuo vasario mėnesio, šių metų 2015 metų, vasario mėnesio, kai sūnus atsikelia ryte, nueina iki tualeto, paskui šaukia, kad ateitų, kad nebegali, kad svaigsta galva. Tai labai baisu, kai išeina į darbą, nežino ką ras, per visus metus dirbo tik tris mėnesius, baisiau būti negali. Jis suaugęs žmogus, negali palikti jo vieno, priversta samdyti, kad kažkas žiūrėtų. Sūnui galva labai sumušta, matyti, kai pasikeičia veido išraiška, kai skausmai užeina. Kaltinamoji buvo atėjusi į ligoninę, atnešė dokumentus, kad pasirašytumėme, kad sudaužėme jos mašiną, jos vaikui nebuvo galima keltis, sėdėti, paliko stalčiuje dokumentus, kai rado juos, paprašė, kad nesilankytų, neerzintų. Avalynę kitą reikia pirkti, jaučia autoįvykio padarinius, negali nešti kaire ranka, poliklinikoje eina į šildymus, masažus, už juos nereikia mokėti, bet vaikščioti normaliai negali. Specialią avalynę turi nešioti, normalių batų negali dėtis. Jau kai gipsą nuėmė koja nesilankstė, buvo reabilitacijoje, bet neatsistatė koja. Užtrauktukų negali užtraukti. Regėjimui įtakos turi, prastai mato kaire akimi, jai vaistai išrašomi, nauji akiniai. Turtinė žala patirta –asmeniškai ji įvertino žalą – pristatė dokumentus, kiek išleido visiems vaistam, ji ne tokią didelę žalą patyrė, sūnus didelę patyrė žalą. Net nežino, kaip įvertinti neturtinę žalą, prašo 1000 eurų neturtinės žalos. Sūnui 3000 eurų galimai. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotolentelių matyti, kad juose užfiksuotas eismo įvykis, buvęs 2014-12-02 Kaune, Veiverių g. ties namu Nr. 150 (b.l. 5-9). Transporto priemonės techninės apžiūros protokole ir daikto apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Renault M. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 10-11). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG-622/15(02) duodama išvada, kad eismo įvykio metu A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25-26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G217/15(02) IR pG-1319/15(02) duodamos išvados, kad eismo įvykio metu M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 27-28, 30-31). Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė Z. M. patvirtino specialisto išvadas ir paaiškino, kad M. B. liga, kuria jis sirgo 2015 m. liepos mėnesį nėra susijusi su eismo įvykiu. Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kalta ir baustina. Dėl veikos kvalifikavimo. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiesiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kituose LR BK 281 straipsniuose. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamoji augina neįgalų vaiką, kurį nuolat reikia vežti pas gydytojus. Dėl šios aplinkybės, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė, būdama blaivi (b.l. 15), netaiko specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo. Aptartų aplinkybių pagrindu kaltinamajai skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje. Dėl neturtinės žalos nusikaltimu padarytos žalos. Nukentėjusioji A. B. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padarytą sužalojimą - eismo įvykio metu nukentėjusiajai plyšo sausgyslė, kurios gijimas sukelia ilgalaikius skausmus, nesibaigiančius ir bylos nagrinėjimo metu, neturtinę nukentėjusiajai A. B. padarytą žalą pinigais pagal LR CK 6.250 str. įvertina vienu tūkstančiu eurų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 294 eurų, daro išvadą, kad iš draudimo bendrovės S. I. AS Lietuvos filialo nukentėjusiajai A. B. priteistini 706 eurai. Nukentėjusysis M. B. pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytą sužalojimą -eismo įvykio metu nukentėjusiajam lūžo smilkinkaulis, kraujas įsiliejo į smegenis, tai sukėlė ilgalaikius skausmus, nesibaigiančius ir bylos nagrinėjimo metu, neturtinę nukentėjusiajam M. B. padarytą žalą pinigais pagal LR CK 6.250 įvertina trimis tūkstančiais eurų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 798 eurų, daro išvadą, kad iš draudimo bendrovės S. I. AS Lietuvos filialo nukentėjusiajam M. B. priteistini 2212 eurai. Kartu teismas pastebi, kad po nuosprendžio priėmimo pasikeitus nukentėjusiųjų sveikatos būklei, nukentėjusieji gali pareikšti motyvuotą civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 3 d. pagrindu. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. Dėl turtinės žalos. Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmestini. Teismas konstatuoja: draudimo bendrovė S. I. As Lietuvos filialas apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiesiems A. B. ir M. B. turtinę žalą, kurią nukentėjusieji pagrindė. Nukentėjusieji prašo priteisti jiems papildomai iš draudimo bendrovės turtinę žalą, tačiau ieškinio tinkamai nepagrindžia. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis M. B. yra neįgalus nuo vaikystės, neįgalumo lygis sunkus. Teismo ekspertė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. liepos mėnesį M. B. liga nėra susijusi su eismo įvykiu ir nėra jo pasekmė. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusieji neatribojo išlaidų, kurias turėjo dėl įsisenėjusių ligų gydymo nuo išlaidų, kurios yra susijusios su eismo įvykiu. Ieškiniai dėl turtinės žalos atmestini konstatuojant, kad jie neįrodyti. Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., nusprendžia: N. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti bausmę - 5 MGL (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių) eusrų dydžio baudą. Įpareigoti nuteistąją baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjusi baudą ji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (kabinetas Nr.120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Patenkinti nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti A. B. iš draudimo bendrovės S. I. As Lietuvos filialo 706 (septynis šimtus šešis) eurus neturtinei žalai atlyginti. Patenkinti nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti M. B. iš draudimo bendrovės S. I. As Lietuvos filialo 2212 (du tūkstančius du šimtus dvylika) eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinius A. B. ir M. B. ieškinius dėl turtinės žalos atmesti. Priteisti A. B. iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) eurų jos atstovavimo išlaidoms atlyginti; priteisti M. B. iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) eurų jos atstovavimo išlaidoms atlyginti (LR BPK 106 str.). Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajai kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.TeisėjasRimantas Sipavičius