- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- AS-822-450-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Artūras Drigotas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto“
- Atsakovas
- Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto“ televizija bei atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“) 2010 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. KS-56 „Dėl konkurso licencijai televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą gauti rezultatų“.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, sustabdyti ginčijamo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. KS-56 „Dėl konkurso licencijai televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą gauti rezultatų“ galiojimą. Prašyme nurodė, kad skundžiamu sprendimu išduota transliavimo licencija suteikia teisę juridiniam asmeniui tam tikromis sąlygomis televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių stočių tinklą, taip pat įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus. Įsigaliojus ginčijamam sprendimui, bus pradėta vykdyti licencijuojama veikla, kas reiškia, jog susiklostys daug komercinių santykių, įskaitant tai, jog bus pradėti įrenginėti septyniuose Lietuvos regionuose elektroninių ryšių tinklai (siųstuvai ir pan.) ir (arba) sudaromos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl jų turimų elektroninių ryšių tinklų eksploatavimo, visuomenė bus informuota apie galimybę stebėti naują televizijos programą. Dėl to vėliau teismui priėmus sprendimą panaikinti Komisijos sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomas, dar daugiau – jis sukeltų daug neigiamų padarinių nutraukiant Komisijos sprendimo pagrindu išsiplėtojusius įvairius visuomeninius santykius: tam tikri asmenys jau būtų įsirengę (pasistatę) savo elektroninių ryšių tinklus septyniuose Lietuvos regionuose arba jau sudarę sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl tokių tinklų eksploatavimo, galimai padarę kitas investicijas, transliavę savo programą tam tikrą laikotarpį konkrečiuose regionuose ir dėl to jau įgiję komercinį pranašumą prieš konkurentus neteisėto Komisijos sprendimo pagrindu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi parreiškėjo skundą priėmė. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino.
Teismas nustatė, kad skundžiamu Komisijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu, kurio galiojimo laikino sustabdymo siekia pareiškėjas, konkurso transliavimo licencijai, suteikiančiai teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą 54 TV kanalu Klaipėdoje, 56 TV kanalu Marijampolėje, 44 TV kanalu Panevėžyje, 40 TV kanalu Šiauliuose, 23 TV kanalu Tauragėje, 30 TV kanalu Telšiuose, 27 TV kanalu Utenoje nugalėtoju Komisija pripažino UAB „Lietuvos ryto televizija“ ir nusprendė jai išduoti transliavimo licenciją, suteikiančią teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą 54 TV kanalu Klaipėdoje, 56 TV kanalu Marijampolėje, 44 TV kanalu Panevėžyje, 40 TV kanalu Šiauliuose, 23 TV kanalu Tauragėje, 30 TV kanalu Telšiuose, 27 TV kanalu Utenoje. UAB „Lietuvos ryto“ televizija jai išduotos transliavimo licencijos pagrindu turi teisę pradėti televizijos programų transliavimo veiklą per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą. Šiai veiklai vystyti gali būti sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl jų turimų elektroninių ryšių tinklų eksploatavimo, įrengiami siųstuvai programai transliuoti. UAB „Lietuvos ryto“ televizija pradėjus transliavimo veiklą, ginčijamo Komisijos sprendimo panaikinimas turėtų neigiamos įtakos šio sprendimo pagrindu susiklosčiusiems teisiniams ir komerciniams santykiams, sąlygotų finansinius nuostolius, o galimai ir naujus teisminius ginčus. Dėl to buvusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo padėties atkūrimas taptų žymiai apsunkintas arba apskritai negalimas. Pažymėjo, kad ginčijamo Komisijos sprendimo panaikinimo atveju Komisija turės iš naujo organizuoti konkursą transliavimo licencijai gauti. Todėl teismas priėjo išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. KS-56 „Dėl konkurso licencijai televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą gauti rezultatų“ galiojimą.
III.
UAB „Lietuvos ryto“ televizija atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nurodo, kad Komisija 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo „Dėl konkurso paskelbimo“ 3 p. buvo nurodžiusi, kad konkurso laimėtojas turi pradėti transliavimą ne vėliau kaip per 3 savaites nuo konkurso rezultatu paskelbimo spaudoje. Pareiškėjo skundžiamame sprendime nurodoma, kad jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos. Vadinasi, visi konkurso dalyviai žinojo, kad konkurso laimėjimo atveju jie privalės pradėti programos transliavimą dar nepasibaigus sprendimo apskundimo terminui. Konkurso sąlygos suponavo tokią teisinę situaciją, kad jo laimėtojas privalėjo būti pasiruošęs skubiai vykdyti Komisijos sprendimą ir skubiai jį įvykdyti. Nepradėjus programos transliavimo per 3 savaites, Komisija turėtų teisę anuliuoti išduotą licenciją. Vadinasi, ir pareiškėjas, jeigu jis būtų laimėjęs konkursą, būtų privalėjęs elgtis analogiškai. Sprendimo sustabdymo galimybės ar būtinybės konkurso sąlygose nebuvo numatyta.
UAB „Lietuvos ryto“ televizija jau sekančią dieną po sprendimo paskelbimo (jis „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2010 m. birželio 2 d.), t.y. 2010 m. birželio 3 d. pradėjo programos transliavimą vadovaudamasi išduotos licencijos sąlygomis. Tam buvo skirti papildomi žmogiškieji bei finansiniai resursai, 2010 m. birželio 1 d. buvo pasirašytos atitinkamos sutartys su valstybės įmone AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – ir LRTC). Mano, kad teismui priimant skundžiamą nutartį, šios aplinkybės nebuvo žinomos, nes teismas nutartyje pažymėjo, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizija jai išduotos transliavimo licencijos pagrindu turi teise pradėti televizijos programų transliavimo veikla, kad tuo tikslu gali būti sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl jų turimų elektroninių ryšių tinklų eksploatavimo, įrengiami siųstuvai programai transliuoti.
Mano, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remdamasis tuo, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizija pradėjus transliavimo veiklą, ginčijamo Komisijos sprendimo panaikinimas turėtų neigiamos įtakos šio sprendimo pagrindu susiklosčiusiems teisiniams ir komerciniams santykiams, sąlygotų finansinius nuostolius, dėl to buvusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo padėties atkūrimas taptų žymiai apsunkintas arba apskritai negalimas, nepagrįstai nuogąstauja, kadangi šiais klausimais rūpintis jis nebuvo įgaliotas.
Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad be pagrindo pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, neigiamos pasekmės neišvengiamos – pirmiausia, prieš abiejų šalių valią, faktiškai yra nutraukiamos UAB „Lietuvos ryto“ televizija ir LRTC 2010 m. birželio 1 d. sudarytos sutartys Nr. 14-177 ir 14-178. Dėl to valstybės įmonė LRTC kas mėnesį negautų po 80 000 Lt. pajamų, kurias ji turėtų gauti pagal šią sutartį. Egzistuojant visuotinai žinomai aplinkybei, jog ir dėl objektyvių priežasčių bylinėjimosi procesas nagrinėjant pareiškėjo skundą teismuose užsitęs ilgą laiką, negautos pajamos sudarytų labai didelę sumą, tuo būtų pažeistas ir viešasis interesas, kadangi pajamų negautų valstybės įmonė. UAB „Lietuvos ryto“ televizija tinkamai vykdant pagal konkurso sąlygas prisiimtus įsipareigojimus (t.y. kuo greičiau pradėtas programos transliavimas), nepažeidžiami jokie visuomeniniai – teisiniai santykiai, nekyla grėsmė niekam patirti finansinių nuostolių, didesnė TV žiūrovų auditorija gali stebėti transliuojamą programą ir kt.
Padėties, buvusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo atkūrimas – tai programos transliavimo per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą nutraukimas. Šis veiksmas atliekamas LRTC išjungus perdavimo signalą. Todėl nesutinka, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir panaikinus ginčijamą Komisijos sprendimą, buvusios iki jo priėmimo padėties atkūrimas taptų žymiai apsunkintas, arba apskritai negalimas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi priėmęs analogišką kito pareiškėjo UAB „Tele-3“ skundą, kuriame apskųstas tas pats Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. KS-56, atmetė prašymą taikyti tą pačią reikalavimo užtikrinimo priemonę kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Lietuvos radijo ir televizijos komisija atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Pabrėžia, kad nei bylos medžiaga, nei pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės išdėstyti motyvai neleidžia padaryti išvados, jog nesiėmus prašomos užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjas pačiame prašyme nurodo, jog neturi ir negali teismui pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių pasunkėtų buvusios padėties atkūrimas, t.y. tiek pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tiek skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paremti vien tik prielaidomis.
Prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas išsakė klaidinančią prielaidą, kuria iš esmės ir rėmėsi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, jog, įsigaliojus skundžiamam Komisijos sprendimui, septyniuose Lietuvos regionuose bus pradėti įrenginėti elektroninių ryšių tinklai (siųstuvai ir pan.) ir sudaromos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl jų turimų elektroninių ryšių tinklų eksploatavimo. Anot pareiškėjo, vėliau, teismui panaikinus skundžiamą Komisijos sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas ar sukeltų daug neigiamų padarinių, kadangi septyniuose Lietuvos regionuose jau būtų buvę įrengti elektroninių ryšių tinklai, sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl tokių tinklų eksploatavimo, padarytos kitos investicijos. Nurodo, kad konkurso nugalėtojas gali naudotis jau veikiančiu siuntimo tinklu, todėl jam nereikia įrenginėti jokio elektroninių ryšių tinklo, nereikia skirtinguose Lietuvos regionuose sudarinėti sutarčių su elektroninių ryšių paslaugas teikiančiais trečiaisiais asmenimis ir nereikia daryti jokių investicijų, reikia tik susitarti dėl tinklo naudojimo sąlygų su AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Pažymi, jog nei vienas konkurso dalyvis ir nebūtų sugebėjęs per konkurso sąlygose nustatytą terminą įrengti kitą elektroninių ryšių tinklą, kadangi dėl trumpo analoginių radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino konkurso sąlygose buvo nustatytas ir sąlyginai trumpas (3 savaičių trukmės) licencijuojamos veiklos pradžios terminas (Komisijos 2010-04-21 sprendimo Nr. KS-42 3 punktas).
Atkreipia dėmesį, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizija televizijos programos „Lietuvos rytas.tv“ transliavimą per nurodytą antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą pradėjo vykdyti 2010 m. birželio 3 d., t.y., pareiškėjui prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir teismui priimant skundžiamą nutartį, licencijuojama veikla jau buvo vykdoma. Komisijai 2010 m. birželio 18 d. gavus vykdyti skundžiamą teismo nutartį, Komisijos reikalavimu televizijos programos „Lietuvos rytas.tv“ transliavimas per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą tą pačią dieną buvo nutrauktas, todėl tikėtina, jog lygiai taip pat efektyviai ir greitai tai galėtų būti atlikta ir teismui panaikinus pareiškėjos skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimu prašo atskiruosius skundus atmesti. Dėstomi motyvai iš esmės yra analogiški pateiktiesiems prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepimu prašo atskiruosius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirieji skundai tenkintini.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, jų nepritaikius, o teismui priėmus jam palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas ir atitinkamai jo padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi bus pradėta vykdyti licencijuojama veikla, kas reiškia, jog susiklostys daug komercinių santykių, įskaitant tai, jog bus pradėti įrenginėti septyniuose Lietuvos regionuose elektroninių ryšių tinklai (siųstuvai ir pan.) ir (arba) sudaromos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl jų turimų elektroninių ryšių tinklų eksploatavimo, visuomenė bus informuota apie galimybę stebėti naują televizijos programą. Tačiau atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo šiuos pareiškėjo nurodytus argumentus iš esmės atrėmė teigdami, kad nereikia įrenginėti jokio elektroninių ryšių tinklo, nereikia skirtinguose Lietuvos regionuose sudarinėti sutarčių su elektroninių ryšių paslaugas teikiančiais trečiaisiais asmenimis ir nereikia daryti jokių investicijų, reikia tik sudaryti sutartį dėl tinklo naudojimo sąlygų su AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. 2010 m. birželio 1 d. tokios sutartys buvo pasirašytos (b. l. 67 - 83) ir transliacija pradėta, tačiau teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 2010 m. birželio 18 d. nutraukta (b. l. 84 - 85, 87).
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad buvo ar yra pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu (transliacijos nutraukimas). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutartis naikintina, o pareiškėjo prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto“ televizija bei atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirieji skundai tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.