Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R. (V. R.), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 108 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja I. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. lapkričio 7 d. apie 18.00 val. V. R. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Simono Stanevičiaus g. 42, Vilniuje, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekę – vieną 0,7 litro talpos 8,49 eurų vertės butelį degtinės „Premium“, tačiau už kasų buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

V. R. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 2). V. R. nurodytu laiku į teismą neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta V. R. nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Administracinio nusižengimo protokole esančiame rašytiniame paaiškinime V. R. nurodė su pažeidimu sutinkantis (b. l. 2).

UAB „MaximaLT“ pareiškime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 18.00 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Simono Stanevičiaus g. 42, Vilniuje, apsaugos darbuotojas D. K. (D. K.) už kasų sulaikė V. R. su vienu 0,7 litro talpos 8,49 eurų vertės buteliu degtinės „Premium“. Minėta prekė iš V. R. buvo paimta ir grąžinta parduotuvei (b. l. 3).

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 18.00 val. V. R. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Simono Stanevičiaus g. 42, Vilniuje, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekę – vieną 0,7 litro talpos 8,49 eurų vertės butelį degtinės „Premium“, tačiau už kasų buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

III. Teismo nustatytų aplinkybių vertinimo motyvai

V. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje (administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodoma, kad V. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kadangi minėtas straipsnis dalių neturi) – smulkios vagystės, padarymą. Teismas nustatė, kad V. R. parduotuvėje paėmęs prekę kartu su ja praėjo pro kasas, už prekę nesumokėdamas, tačiau iš karto už kasų kartu su minėta preke buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t. y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartyje Nr. 2K-234/2006 nurodė, kad valdymo teisė turėtų būti suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje; naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė- teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

Minėta, kad teismas nustatė, jog V. R. parduotuvėje paėmęs prekę kartu su ja praėjo pro kasas, už prekę nesumokėdamas, tačiau iš karto už kasų kartu su minėta preke buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, taigi V. R. neturėjo realios galimybės neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu turtu pagal savo nuožiūrą. Teismas taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką vagysčių baudžiamosiose bylose analogiškos veikos kvalifikuojamos ne kaip baigta vagystė, bet kaip pasikėsinimas padaryti vagystę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2K-741/2007).

Teismas atkreipia dėmesį, kad vagystės priskyrimas konkrečiai teisei priešingai veikų rūšiai – nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui – iš esmės priklauso nuo pagrobto turto vertės: pagrobto turto vertei neviršijant trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos, veika kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje (smulki vagystė), o pagrobto turto vertei viršijant trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą (kas iš esmės atitinka trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą) – veika kvalifikuojama kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnyje (vagystė). Visi kiti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties požymiai yra tie patys, taigi nėra jokio teisiškai paaiškinamo pagrindo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, baigtumo momentą vertinti kitaip nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, baigtumo momento, dėl ko nėra teisinio pagrindo V. R. veiką vertinti kaip baigtą smulkią vagystę – V. R. veika vertintina kaip pasikėsinimas padaryti smulkią vagystę. Tačiau pažymėtina, kad ANK nėra reglamentuotos administracinių nusižengimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ANK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Vadovaujantis teisės doktrina tik baigta veika turi visus įstatyme numatytus sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad V. R. veikoje nėra visų ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. ANK 591 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, dėl ko administracinio nusižengimo teisena, kurioje V. R. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, nutrauktina, V. R. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635-637 straipsniais,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną, kurioje V. R. (V. R.) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, nutraukti, V. R. (V. R.) nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.