Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-21-267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
2A-21-267/2012
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-03292-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
S. E.
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėTeisėjas Augustinas Mitkus Civilinė byla Nr. 2A-21-267/2012
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03292-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 121.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-632/2011, pagal ieškovės S. E. ieškinį atsakovei R. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje A. J.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. E., kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydama priteisti 36000 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės R. J..

Nurodė, kad jos dukra ir atsakovės sūnus ruošėsi tuoktis, todėl ji su atsakove bendrai sutarė (duomenys neskelbtini), prie atsakovės namų, iškasti kūdrą, pastatyti kaimo sodybą. Ieškovė vaikams pažadėjo palikti butą Klaipėdoje, o pati gyventi naujoje sodyboje su atsakove. S. E. nurodė, kad dirbo Anglijoje ir jos prašymu darbdavys K. B. pervedė atsakovei R. J. 17000 svarų, iš kurių 2000 svarų atsakovė atidavė iš karto. Kai vaikai susipyko, atsakovė atsisakė priimti gyventi ieškovę, kūdros neiškasė, sodybos nepastatė, geruoju atidavė dalį pinigų: 2009-06-18 grąžino 4000 Lt, 2009-06-29 – 5700 Lt, 2009-07-14 – 6000 Lt, 2009-07-16 – 2000 Lt, iš viso grąžino 17700 Lt; pagal tuometinį Anglijos svaro kursą (1 svaras lygu 3,8207 Lt) atsakovė gavo 57405 Lt, atidavė 17700 Lt, likutis – 39705 Lt, iš kurių atskaičiavusi nuostolius keičiant valiutą ir smulkias išlaidas vaikų vestuvėms, ieškovė reikalauja grąžinti 36000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė R. J. nurodė, kad ieškovė į jos sąskaitą pervedė 17000 Anglijos svarų, t. y. 57020 Lt bendro ūkio steigimui bei vaikų, kurie ruošėsi tuoktis, paramai. R. J. paaiškino, kad ieškovei S. E. grąžino 2008-12-20 – 8000 Lt, 2009-02-25 – 3500 Lt, 2009-06-18 – 4000 Lt, 2009-06-29 – 5700 Lt, 2009-07-14 – 6000 Lt, 2009-07-16 – 2000 Lt, 2009-07-21 – 2000 Lt, iš viso 31200 Lt, liko negrąžinta 25820 Lt. 6000 Lt ieškovė dovanojo trečiajam asmeniui A. J. padengdama jo skolą, nedirbantiems R. L. ir L. E. suteikė 10000 Lt pragyvenimui; iš lėšų, skirtų bendro ūkio kūrimui, atsakovė pirko 3 avis, 4 triušius ir 3 kiaules, viso už 1000 Lt, taip pat 10 žąsų už 100 Lt, 40 vištų už 200 Lt. Gyvulius ir paukščius reikėjo užauginti, paskersti, pagaminti, savo darbą atsakovė vertina 5000 Lt; be to 2009 metais ieškovė iš atsakovės paėmė 10 vnt. 3 litrų talpos marinuotų agurkų, kuriuos vertina 100 Lt. Ieškovės dukrą su anūke išlaikė pusę metų, išlaikymas kainavo po 500 Lt per mėnesį. Anūkę kiekvieną dieną vežiodavo į darželį už 30 km, per 130 darbo dienų pravažiavo 390 km, sunaudojo 39 litrus kuro. Vykdydama tarpusavio susitarimą iškasė 8 arų ploto kūdrą, kasimo darbai kainavo 8000 Lt.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė iš atsakovės R. J. priteisti 28000 Lt už nepagrįstą praturtėjimą ir 2613,43 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. E..

Teismas nusprendė, kad mokėjimo nurodymu, sąskaitos išrašu ir šalių parodymais yra įrodyta, jog ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė 17000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Padarė išvadą, kad ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais įrodyta, jog 2000 svarų buvo skirta kitam asmeniui. Nustatė, kad skaičiuojant oficialiu banko kursu, matyti, jog atsakovei buvo pervesta 3,8207x15000=57405 Lt. Nurodė, kad ieškovė pripažino, jog atsakovė jai grąžino17700 Lt. Be to, ieškovė nurodė, kad atsisakė nuo dalies pinigų, kuriuos panaudojo vaikų vestuvėms bei nuostolių keičiant valiutą. Teismas konstatavo, kad paskaičiavus galutinį reikalavimą 36000 Lt, laikoma, jog ieškovė atsisakė nuo 3705 Lt jos pareikštu pagrindu (57405-17700-36000=3705). Teismas įvertinęs pervestų pinigų ir šio likučio santykį laikė, kad tokia suma yra protinga ir realiai galėjo kilti keičiant valiutą. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisę leisti ieškovės pinigus tik bendram jų susitarimui, kurį šalys pripažino ir dėl kurio teismui nebuvo abejonės, t. y. kūdros iškasimui ir pirties statybai. Teismas nustatė, kad kūdros iškasimas buvo viena iš ieškovės pervestų pinigų paskirčių, šią aplinkybę pripažino abi šalys, todėl ir teismas ją laikė pripažinta. Padarė išvadą, kad atsakovė iš ieškovės gavusi pinigus dalį jų panaudojo ne pagal susitarimą, t. y. nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaitą, todėl privalo atlyginti jai tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

Atsakovė R. J. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo panaikinimo ir ieškovės ieškinio atmetimo.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias nesąžiningą bei nepagrįstą praturtėjimą, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas. Nepilnai ir nevisapusiškai įvertino ir nedetalizavo ieškovės patikėtų lėšų panaudojimo pagal jų tikslinę paskirtį ir pagal su ieškove aptartą žodinį susitarimą. Mano, kad teismas nenustatė kokia konkreti dalis ieškovės piniginių lėšų buvo panaudota ne pagal žodinį susitarimą, kas sudaro ieškovės nuostolius, kokio dydžio jie yra, kuo pasireiškė atsakovės įvardijamas nesąžiningas elgesys, kokia dalimi piniginių lėšų, – vykdydama ieškovės nurodymus, atsakovė praturtėjo.

2. Apeliantės nuomone, visos pervestos lėšos buvo skirtos bendro ūkio kūrimui, tikslu sukurti bendrą nuosavybę. Mano, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pervestos K. B. lėšos buvo skirtos ieškovės ir atsakovės šeimos, santuokoje buvusių R. L. ir ieškovės dukters L. E. bendram gyvenimui.

Šalies argumentai

3. Apeliantės nuomone, ieškovės 2008 m. gruodžio mėn. 15 d. pervestos, jos teigimu jai priklausiusios lėšos, priklausė ne pačiai ieškovei, o pinigus pervedusiam asmeniui K. B.. Mano, kad teismas nepagrįstai neįtraukė K. B. trečiuoju asmeniu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. E. prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas išsamiai ir smulkiai išanalizavo ir detalizavo pinigų panaudojimo pagal paskirtį būdus ir išsakė šiuo klausimu savo nuomonę, jog apeliantė tikrai praturtėjo nesąžiningai ir tiksliai suskaičiavęs net galimai buvusias visas bendras išlaidas ne be pagrindo nustatė, kad apeliantė praturtėjo 28000,00 Lt suma. Pažymi, kad apeliantė veikė nesąžiningai ir jau kasdama kūdrą nebeturėjo ieškovės pinigų. Ieškovė nurodo, kad dukros ir anūkės išlaikymui atskirai siųsdavo pinigus kiekvieną mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas yra nepagrįstas sutaupymas ar kitokios naudos gavimas. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, kai ginčo šalių susitarimas gyventi kartu ir įkurti kaimo sodybą buvo nutrauktas, atsakovė neteko teisinio pagrindo turėti ieškovei priklausančius pinigus ir jie turi būti grąžinami S. E. kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Įrodymų, kad iš S. E. gautus 28000 Lt apeliantė panaudojo, esant susitarimui su ieškove, atsakovė R. J. teismui nepateikė, nors būtent taip grindė atsikirtimus, susijusius su ieškovei priklausančių pinigų panaudojimo paskirtimi ir teisėtumu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu materialinės teisės normų pritaikymu ar išaiškinimu, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegijos atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino ir nedetalizavo ieškovės patikėtų lėšų panaudojimo pagal jų tikslinę paskirtį ir pagal su ieškove aptartą žodinį susitarimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kokia konkreti dalis ieškovės piniginių lėšų buvo panaudota ne pagal žodinį susitarimą. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse nurodytomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis; įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Pirmosios instancijos teismas remdamasis mokėjimo nurodymu, sąskaitos išrašu ir šalių parodymais laikė įrodyta, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė 17000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais įrodyta, jog 2000 svarų buvo skirta kitam asmeniui (b. l. 4-8 b. l.). Ieškovė pripažino, kad atsakovė jai grąžino17700 Lt. Be to, ieškovė nurodė, kad atsisakė nuo dalies pinigų, kurie buvo panaudoti vaikų vestuvėms bei dėl nuostolių keičiant valiutą.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. ir kt. v. Palangos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.ir kt. v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Speisuva“ v. UAB „M-1“, bylos Nr. 3K-3-498/2009). Apeliantė nurodė, kad pinigus panaudojo ieškovės dukters L. E. išlaikymui, ieškovei dalį pinigų grąžino, pirko gyvulius, davė daržovių ir vežė ieškovės anūkę į darželį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioms aplinkybėms įrodyti nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai bei jos buvo įrodinėjamos šališkų liudytojų pagalba. Akcentavo, kad iš L. E. banko sąskaitos išrašo, matyti, jog ji gaudavo reguliarias išmokas iš valstybės, be to, ieškovė jai pervesdavo ženklias sumas, iš kurių ji galėjo pragyventi (b. l. 40-44).

Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovės atsikirtimuose į pareikštą ieškinį nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės pinigų panaudojimu, nebuvo įrodytos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kūdros kasimas buvo vienas iš ieškovės pervestų pinigų panaudojimo tikslų, šią aplinkybę pripažino abi šalys. Todėl teismas pagrįstai mažino priteisiamą ieškovei pinigų sumą su kūdros įrengimu patirtų išlaidų dalimi – 8000 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu apeliantė nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas įrodymus ar neatsižvelgė į tam tikras svarbias aplinkybes. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes neįtraukė K. B. dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Absoliučia dauguma atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tai reiškia, kad jų interesą byloje lemia tai, jog nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese arba kartais ir byloje priimtas sprendimas gali pabloginti trečiojo asmens padėtį. Todėl, kad apgintų savo ateities interesus, trečiasis asmuo įsitraukia ar yra įtraukiamas dalyvauti procese. Šitai lemia ir pati trečiojo asmens procesinė padėtis – suinteresuotumas išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dirbo aukle pas K. B. ir jos darbo užmokestį jis nusiuntė atsakovei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. B. neturėjo ir negalėjo turėti jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes nuo sprendimo nepriklauso jo materialiosios teisės ir pareigos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė K. B. į bylą trečiuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, priteisia iš apeliantės ieškovei 1000 Lt jos patirtas ir teismui pateiktais dokumentais įrodytas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas (120 b. l.) (CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Vytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė