Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamąją vietą neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 1991-08-09 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. (galiojusio iki 2003-05-01) – 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;

2) 1994-11-23 Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. (galiojusio iki 2003-05-01) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;

3) 1996-07-25 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo;

4) 1999-06-17 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 105 str. 5 p. (galiojusio iki 2003-05-01) – l4 metų laisvės atėmimu; 2003-07-29 nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., galutinė bausmė 14 m. laisvės atėmimo. 2012-09-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės į pataisos namus, kurią atlikęs 2014-08-08 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, teistumams neišnykus,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuo 2015-11-31 iki 2015-12-01 20 val. 41 min. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame name, kambaryje konflikto su nukentėjusiąja A. D. metu, tyčia sudavė jai mažiausiai keturiolika smūgių rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės, pilvo sritis bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai daugybinius sužalojimus – kepenų ir blužnies plyšimą, raktikaulio lūžimą, dešinės pusės V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimus su pasieninės pleuros pažeidimu, kairės pusės II,III,IV šonkaulių lūžimus, kraujosruvas krūtinės minkštuose audiniuose, liežuvyje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, kraujosruvas dešinės akies vokų išoriniame krašte, kaktoje virš kairio antakio, nosies kairio sparnelio srityje pereinant į skruostą, kairio skruosto srityje pereinant į smakrą, dešinio peties išoriniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio žasto priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dešinės krūties viršutinėje vidurinėje dalyje, krūtinės kairėje pusėje žemiau raktikaulio, dėl to nukentėjusi A. D. nuo daugybinio kūno sumušimo – kepenų ir blužnies plyšimo, dešinės pusės V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimų su pasieninės pleuros pažeidimu, įvykus nukraujavimui į krūtinės ir pilvo ertmes, įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu J. M. nužudė A. D..

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog grįžęs iš darbo prie namo rado A. D., ji buvo išgėrusi, kartu įėjo į vidų. Tuomet jis nuėjo iki parduotuvės, nupirko maisto ir alkoholio, išgėrė, nuėjo miegoti, o A. D. pasiliko televizorių žiūrėti. Atsibudo nuo dūmų, degė antklodė, dėl ko su A. D. susipyko, bet tuo viskas pasibaigė, sėdo kartu gerti toliau. Konfliktas prasidėjo dėl to, jog ji J. M. ant peties ir priekio išpylė sriubą, nes jis vijo ją lauk, o ji nenorėjo eiti, nes dar buvo likę gėrimo. Ji laikėsi už durų rankenos, jis ją paėmęs už juosmens tempė nuo durų ir tada į sriubą kartu įkrito. Nežino, ar iš pykčio taip padarė, bet aptemo protas, kas vyko toliau – nebeprisimena. Kibirą su šlapimu ji išverdavo dažnai, taip buvo ir tą vakarą. Atsimena tik tiek, kad sudavė jai smūgius, kiek jų buvo – neprisimena. Atsipeikėjęs ir suprato, ką padarė, bėgo pas kaimyną, kad skambintų greitajai. Su A. D. buvo pažįstami iš matymo, teko vienoje kompanijoje gerti, ir ji, sužinojusi, kad J. M. gyvena vienas, ateidavo periodiškai pagyventi. Ją daug kartų yra vijęs, bet ji vis prisiprašydavo leisti pagyventi, nes neturėjo kur. Iki įvykio – ji dvi dienas nebuvo, parėjo apdaužyta, sakė, kad nuo palėpės laiptų nulėkė pas draugę, kitą kartą sakė, kad gavo mušti. Prieš kviečiant greitąją pagalbą, kaimynė R. K. dar buvo atėjusi pasižiūrėti, sakė, kad yra pulsas. J. M. kaimynei sakė, kad susiginčijo su nukentėjusiąja ir trinktelėjo jai, nesigynė. Tai galėjo būti lapkričio 31 d. arba gruodžio 1 d. vakaras, gal 8 ar 9 valanda. Teigia, jog blaivas nebūtų taip padaręs, tam įtakos turėjo girtumas. Prisipažįsta, kad tuos sužalojimus padarė jis, nes kitų asmenų kartu nebuvo. Savo poelgį vertina blogai. J. M. patikslino, jog, jeigu įvykio vieta buvo apžiūrėta gruodžio 1 d. 22 valandą, tai vadinasi tą vakarą vyko konfliktas, nes iš karto po konflikto lygtai nuėjo miegoti, paskui suveikė protas ir tik tada kvietė greitąją. Po visko išplovė tik virtuvę, kur sriuba buvo išpilta. Nužudyti nenorėjo, neturėjo tokio tikslo, neplanavo atimti gyvybės. Primušė, nes ji nepakluso reikalavimui išeiti. Policijai sakė, kad ji parėjo apdaužyta ir kad jis taip pat jai sudavė smūgius. Kalbėjo su nukentėjusiąja apie televizoriaus pardavimą, nors jis neprieštaravo tam, tačiau supyko, kad neatnešė pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Liudytojas E. K. parodė, kad vakare, kai buvo jau tamsu, kaimynas J. M. pasibeldė į duris, jas atidarius, pasakė, jog eitų pasižiūrėti, nes ,,man atrodo aš ją uždubasinau“, iš ko suprato, kad užmušė. Kambaryje buvo tamsu, pasižiūrėjo jos pulsą, jo nebuvo, tada pasikvietė savo mamą ir ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Moteris gulėjo ant čiužinio aukštielninka. Jokio kraujo nebuvo, dar buvo šilta, todėl E. K. pamanė, kad gyva. Atvykusi greitoji pasakė, kad jau niekuo padėti negali. E. K. paskambino bendram pažįstama K. ir pasakė jam, kad pas Juozą rado negyvą moterį. Tą moterį jis matęs du kartus, nežino iš kur ji pas jį atsirado. Sprendžiant iš kvapo ir elgesio, J. M., kai atėjo jo kviesti, buvo išsigandęs, rankos ir drabužiai buvo švarūs, tvarkingi, joks triukšmas prieš tai nesigirdėjo. Gal ir buvo kalba apie šlapimo kibirą, bet dabar neatsimena.

L. R. K. nurodė, jog J. M. apie mėnesį gyveno šalia, jį pažįsta nedaug. Nežinojo, ar pas J. M. gyveno kokia nors moteris, nes nebuvo jos mačiusi. M. pašaukė sūnų, kad jis ateitų pas jį pažiūrėti, ką konkrečiai sakė sūnui – negirdėjo. Grįžęs sūnus jos paprašė eiti pasižiūrėti. Ji, atėjusi į J. M. butą, pamatė moterį, gulinčią ant žemės, paėmė jos ranką, pulso nebuvo. Pasakė, jog čia yra blogai, reikia kviesti greitąją. Atvažiavusi greitoji pasakė, kad ji jau mirusi. Nematė, kad kas nors būtų išvartyta, kraujo taip pat nematė. Prieš tai jokio triukšmo negirdėjo. M. drabužiai nebuvo murzini, nieko įtartino nepastebėjo. Įvykis įvyko vakare, lapkričio mėnesį, buvo jau tamsu bet dar ne naktis.

L. V. K. paaiškino, jog yra tekę su J. M. kartu gyventi nakvynės namuose, o apie moterį nieko nežino. Gruodžio 1 d., dienos metu, užėjo pas E. K. į namus, (duomenys neskelbtini), kur prabuvo kelias valandas. Išsikalbėjo, jog kaimynystėje gyvena J. M., E. K. pasakė, kad M. ,,parsitempė į namus moterį ne pirmos jaunystės, pijokę“. Buvo užėjęs pas M., su juo kalbėjo, bet moters jokios nematė. Pradėjus temti išėjo namo. Vėliau paskambino K. ir pasakė, kad J. prisidirbo, kad tą moterį užmušė. Kitą dieną V. K. atėjo pas K., kuris jam papasakojo, jog pas jį atėjo M. ir pasakė, kad ta moteriškė nejuda, kad reikia ją apžiūrėti, kad K. buvo nuėjęs, ji nebekvėpavo, todėl liepė kviesti greitąją. V. K. buvo užėjęs pas J. M., šis papasakojo, kad moteris jį pavadino gaidžiu ir jis jai trinktelėjo, nes jį įžeidė. V. K. pasakė J. M., kad šis nemeluotų, nes, tikrai ne vieną kartą jai sudavė, į ką jis atsakė: ,,yra, kaip yra“. Klausė jo, ar tuo metu kai kalbėjo su juo prie durų, ar moteris buvo gyva, į ką šis atsakė, kad buvo dar gyva. Patarė J. M. ruoštis į kalėjimą. Žino, kad M. pasakė policininkams, jog nukentėjusioji jau grįžo sudaužyta.

Apžiūros protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), rastas A. D. lavonas, ant veido matyti gyjančios žaizdos bei mėlynės, lavono kūno apatinė dalis ištepta biologinės kilmės mase (išmatomis), ant čiužinio kraštinės dalies, kur yra lavono kojos rasta dėmės panašios į kraują (1 t., 8-20 b. l.). Iš įvykio vietos paimti daiktai: stiklinė, puodelis, žiebtuvėlis peleninės, butelis, drabužiai apžiūrėti (1 t. 21 b. l.) taip pat lavono drabužiai – markšinėliai ir sportinės kelnės (1 t., 34) bei priduoti į saugyklą ( 1 t., 22-27 b. l.). Apžiūrėjus A. D. drabužius, nustatyta, kad žali marškiniai yra subėgę skaidrios spalvos skysčiu, nesuplėšyti (1t. b.l.34).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 238/15(09) konstatuota , kad A. D. mirtis įvyko dėl daugybinio kūno sumušimo, kepenų ir blužnies plyšimo, dešinės pusės V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimo su pasienės pleuros pažeidimu, dėl ko įvyko nukraujavimas į krūtinės ir pilvo ertmes. A. D. mirtis įvyko prieš 24-36 val. iki jos lavono teismo med. Tyrimo pradžios. A. D. kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio. Po sužalojimų A. D. galėjo gyventi nuo kelių valandų iki tol, kol išseko gyvybinės funkcijos dėl nukraujavimo į vidaus ertmes. A. D. visi konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keturiolika poveikių (1 t., 49-53, 57-58 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte ir pokalbio suvestinėje nurodyta, jog Centras informuotas 20:41:09 val. iš telefono Nr. 8-343-56697, greitąją medicinos pagalbą kvietė R. K., nurodydama, jog ,,kaimynas prašė pašaukt greitąją...kažkokia moteris pas jį ateina... jai labai bloga...kaimynas ... išsigandęs... jis neturi telefono... ji guli, atrodo kap be sąmonės“ (1 t., 101-103 b. l.).

Esant šiems duomenims teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent J. M. tyčia suduodamas A. D. smūgius į galvą, krūtinę, pilvą ir tuo padarydamas daugybinius sužalojimus, dėl ko A. D. nuo daugybinio kūno sumušimo – kepenų ir blužnies plyšimo, dešinės pusės V, VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimų su pasieninės pleuros pažeidimu, įvykus nukraujavimui į krūtinės ir pilvo ertmes, įvykio vietoje nukentėjusioji mirė. Tai, jog šiuos smūgius sudavė ne kas kitas, o J. M. patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, o būtent: J. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, jog mušė nukentėjusiąją, tačiau kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė – neprisiminė. Taip pat J. M. patvirtino, jog po to, kai jis grįžo iš darbo, t. y. gruodžio 1 d., apie 15 val., jokių kitų asmenų, be jo ir A. D. namuose nebuvo. J. M. nurodytas aplinkybes, jog po konflikto su nukentėjusiąją jis nuėjo miegoti ir tik po kurio laiko prabudęs suprato, ką padarė, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog po sužalojimų A. D. galėjo gyventi ir judėti keletą valandų, kol išseko gyvybinės funkcijos dėl nukraujavimo į vidaus ertmes. T. y., būtent po smurto pavartojimo prieš A. D., ji galėjo vaikščioti, atlikti gamtinius reikalus, išversti kibirą ir atsigulti ant čiužinio, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, jog nukentėjusioji rasta su nusmauktomis kelnėmis, ir J. M. paaiškinimai, jog būtent taip ji atsigulė, atlikusi gamtinius reikalus.

Nors J. M. teigia, jog nesiekė nukentėjusiosios nužudyti, tačiau teismas laikosi nuomonės, jog suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajai į krūtinės sritį, jis numatė, kad tokio smurto panaudojimu gali atimti gyvybę, ir nors to nenorėjo, tačiau buvo visiškai abejingas savo veikos pasekmėms ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog nusikaltimas padarytas 2015-11-30 – 2015-12-01 12 val. laikotarpiu, tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai patvirtina pats kaltinamasis, jog veika padaryta tą patį vakarą, kuomet buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Įvertinus tai, jog J. M. teigimu jis iš darbo grįžo apie 15 val. ir tik po to su A. D. įvyko konfliktas, kaltinamajame akte nurodytas nusikaltimo laikas tikslintinas, jį nurodant iki greitosios med. pagalbos iškvietimo 2012-12-01 20 val. 41 min.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Nors gynyba prašo pripažinti J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas nukentėjusios elgesys, tačiau toks prašymas nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, konfliktas su nukentėjusiąja A. D. dėl jos nenorėjimo išeiti iš J. M. namų buvo ne pirmas, tiek ji, tiek pats J. M. buvo apsvaigę nuo alkoholio, abiem necenzūrinių žodžių vartojimas įprastinė bendravimo forma (abu bausti administracine tvarka, abu ne kartą tarpusavyje pykosi), todėl teigti, jog tokį gyvenimo būdą gyvenantį asmenį gali išprovokuoti necenzūriniai žodžiai – nėra pagrindo.

J. M. anksčiau teistas, teistumai neišnykę, baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., 17-21 b. l.), nuo 2012-06-05 niekur nedirbo (2 t., 22 b. l.), ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., 70-73 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo.

Nustatyta, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kad dingstis ir motyvas nužudyti A. D. buvo mažareikšmiai – kaltinamojo pyktis dėl nukentėjusiosios nepaklusimo išeiti, jos pasakytų įžeidžiančių žodžių ir apipylimo sriuba.

Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. D. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog labai sunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, J. M. skirtina bausmė šiek tiek viršijanti BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

BK 27 str. 3 d. nustatyta, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. J. M. iki šio nusikaltimo padarymo buvo recidyvistas, t. y. turėjo keturis neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus (visi teistumai už veikas, padarytas iki 2003-05-01 įstatymo įsigaliojimo, tačiau ir pagal šį įstatymą laikomi tyčiniais nusikaltimais). Paskutinį kartą, t. y. 1999 m., J. M. nuteistas už tyčinį nužudymą (veika perkvalifikuota pagal šiuo metu galiojančio BK 129 str. 2 d. 6 p.), kas priskiriama labai sunkaus nusikaltimo kategorijai ir 2015-12-01 padarė naują labai sunkų nusikaltimą, už kurį teisiamas šioje byloje. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog tai atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pripažinimo pavojingu recidyvistu sąlygas. J. M. nuolat daro nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas keturiais nuosprendžiais, visi nusikaltimai tyčiniai, nusikaltimai sunkėja (nuo turtinių nusikaltimų iki nusikaltimų asmens gyvybei), dabar padarytas tyčinis labai sunkus smurtinis nusikaltimas, J. M. nusikalto praėjus vos metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko bausmę už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės, o taip pat J. M. gyvenimo būdas – nuolatinis girtavimas, nerodymas pastangų keisti savo gyvenimo būdą – gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, rodo padidintą J. M. ir jo padarytos veikos pavojingumą. Teismo manymu, įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas J. M. pripažinti pavojingu recidyvistu BK 27 str. 2 d. 1 p. numatytomis sąlygomis.

Dėl daiktinių įrodymų.

2015-12-01 iš įvykio vietos paimta šluostė su galimai biologinės kilmės skysčiu, audinio dalys, stiklinė, stiklinės šukės, puodelis, žiebtuvėlis, metalinė peleninė, stiklinė peleninė, plastikinis butelis, juodos spalvos džemperis pilkos spalvos kelnės, pilkos spalvos kojinių pora, pagalvė su užvalkalu, antklodė (1 t., 8-20 b. l.); iš morgo paimti nukentusiosios A. D. žali marškiniai, juodos spalvos sportinės kelnės, kraujo, nagų ir plaukų ėminiai (1 t., 33 b. l.), kurie saugomi Marijampolės AVPK (t. 1, b. l. 22-26) – pripažintini menkaverčiais, todėl, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

J. M. batų pora, mėlynos trejos kelnės, pilki ir žali marškinėliai, juoda kepurė (2 t., 108-110 b. l.) bei asmens kartos metu iš J. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas su Sim kortele ir įkroviklis (2 t., 80-82 b. l.) – grąžintini daiktų savininkui J. M..

J. M. asmens tapatybės kortelė (2 t., 174 b. l.) – perduotina į nuteistojo asmens bylą.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10796, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 183,31 Eur advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamasis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, 14 metų atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, iki šio nusikaltimo padarymo laisvėje buvo vos metus, šiuo metu taip pat yra suimtas, todėl teismas sprendžia, jog jis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl jų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir suėmime prabūtą laiką nuo 2015-12-03 įskaityti į bausmės laiką.

J. M. pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Daiktinius įrodymus: šluostę su galimai biologinės kilmės skysčiu, audinio dalis, stiklinę, stiklinės šukes, puodelį, žiebtuvėlį, metalinę peleninę, stiklinę peleninę, plastikinį butelį, juodą džemperį, pilkas kelnes, pilkos spalvos kojinių pora, pagalvę su užvalkalu, antklodę (1 t., 8-20 b. l.); iš morgo paimtus nukentusiosios A. D. žalius marškinius, juoda sportines kelnes, kraujo, nagų ir plaukų ėminius (1 t., 33 b. l.), kurie saugomi Marijampolės AVPK (t. 1, b. l. 22-26) – pripažinti menkaverčiais ir, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

J. M. batų porą, trejas mėlynas kelnes, pilkus ir žalius marškinėlius, juodą kepurę (2 t., 108-110 b. l.) bei mobiliojo ryšio telefoną su Sim kortele ir įkroviklius (2 t., 80-82 b. l.) – grąžinti daiktų savininkui J. M..

J. M. asmens tapatybės kortelę (2 t., 174 b. l.) – perduoti į nuteistojo asmens bylą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.