Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-10 · Administracinė byla Nr. I-7174-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
I-7174-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01070-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7174-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-01070-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. B. su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti:

– 10 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-12-18 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis;

– 6 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-12-18 jam nebuvo sudaromos galimybės į ilgalaikius pasimatymus su žmona;

– 10 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2013-03-27 būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti žmonos laidotuvėse.

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas 1-ojoje sekcijoje, kuri yra apie 40 m² ploto ir kurioje buvo laikomi 36 žmonės, taigi nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Be to, tokiam skaičiui žmonių buvo įrengti tik du dušai ir du tualetai, kurie neturėjo atskiros vėdinimo sistemos. Patalpose buvo tarakonų ir graužikų. Būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona ir sūnumi. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakė priimti jo prašymus dėl ilgalaikių pasimatymų, jų neregistravo, grasino nuobaudomis. Pareiškėjas taip pat esą negalėjo apsipirkti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje.

Pareiškėjui taip pat nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti žmonos laidotuvėse, Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakė dėl to priimti pareiškėjo prašymą, jį registruoti, taip pat atsisakė siųsti pareiškėjo pareiškimus ir skundą dėl tokių neteisėtų veiksmų.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas be jo sutikimo buvo išbrauktas iš Lukiškių TI-K Ūkinio aptarnavimo būrio sąrašo ir buvo išvežtas į Kybartų pataisos namus.

Dėl tokių sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas nurodo patyręs dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota jo sveikata.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose (b. l. 38–45, 97) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Patikrinus dokumentų valdymo sistemą, iš pareiškėjo gautų prašymų vykti į žmonos laidotuves Lukiškių TI-K nebuvo gauta.

Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo rašytinį sutikimą, nuo 2012-10-08 iki 2013-12-18 buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir priskirtas paprastajai grupei. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas sekcijoje Nr. 1, kuri yra ne kamera, o bendrabučio tipo gyvenamojo patalpa. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, tačiau L. B. turėjo galimybę jam priklausantį vieną ilgalaikį pasimatymą pakeisti trimis trumpalaikiais pasimatymais.

Atsiliepimas

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo apskritai nebuvo įstaigoje. Be to, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.

1. Šioje byloje pareiškėjas iš viso prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-12-18 neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų bei teisės į ilgalaikius pasimatymus, taip pat laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2014-03-27 nesudarant galimybės nuvykti į žmonos laidotuves.

2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

3. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2012-10-08 buvo uždarytas į sekciją Nr. 1, kurios plotas 105,14 m², šioje sekcijoje buvo laikomas iki 2012-11-27, sekcijoje šiuo laikotarpiu buvo 12-24 asmenys; 2012-11-28 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2012-12-07 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2012-12-08 perkeltas į sekciją Nr. 1, kurios plotas 105,14 m², šioje sekcijoje buvo laikomas iki 2013-01-14, sekcijoje šiuo laikotarpiu buvo 20-24 asmenys; 2013-01-15 perkeltas į sekciją Nr. 2, kurios plotas 105,27 m², šioje sekcijoje buvo laikomas iki 2013-01-22, sekcijoje šiuo laikotarpiu buvo 24 asmenys; 2013-01-23 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-01-30 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į sekciją Nr. 2, kurios plotas 105,27 m², šioje sekcijoje buvo laikomas iki 2013-02-07, sekcijoje šiuo laikotarpiu buvo 22-24 asmenys; 2013-02-08 perkeltas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-02-11, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-02-12 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-02-19 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 124, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo, nuo 2013-02-21 perkeltas į sekciją Nr. 1, kurios plotas 105,14 m², šioje sekcijoje buvo laikomas iki 2013-03-24, sekcijoje šiuo laikotarpiu buvo 21-23 asmenys; 2013-03-25 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-04-04 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 204, kurios plotas 6,90 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2013-04-05 perkeltas į sekciją Nr. 1, kurios plotas 105,14 m², šioje sekcijoje buvo laikomas iki 2013-12-16, sekcijoje šiuo laikotarpiu buvo 18–24 asmenys; 2013-12-17 perkeltas į kamerą Nr. 214, kurios plotas 6,83 m², kurioje buvo laikomas iki 2013-12-18, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-12-19 išvyko į Kybartų pataisos namus (b. l. 30, 49).

4. Dėl galimai padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-12-19.

4.1. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-12-19 Lukiškių TI-K buvo paliktas atlikti ūkio darbus. Vadovaujantis BVK 88 straipsnio nuostatomis, palikti kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti laikomi nerakinamose kamerose. Atitinkamai, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas visą laikotarpį nuo 2012-10-08 iki 2013-12-19.

Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad, nors kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, pareiškėjas didžiąją dalį minėto laikotarpio Lukiškių TI-K buvo laikomas itin didelio ploto (105,14 m² ir 105,27 m²) sekcijose Nr. 1 ir Nr. 2, kurios nebuvo rakinamos ir kuriose pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos laisvai judėti. Be to, iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61 patvirtintos Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, dienotvarkės matyti, kad darbas šiems nuteistiesiems baigiasi ir į gyvenamąsias patalpas jie grįžta tik 16.45 val. Taigi pareiškėjas gyvenamosiose kamerose praleisdavo tik dalį kalinimo laiko. Tuo tarpu kamerose Nr. 112 (7,31 m²), Nr. 114 (7,31 m²), Nr. 124 (7,31 m²), Nr. 125 (6,48 m²), Nr. 204 (6,90 m²) ir 214 (6,83 m²) pareiškėjas buvo patalpintas itin trumpais laikotarpiais (1-2 dienas) ir jose buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-12-19 pareiškėjui buvo užtikrintas netgi didesnis, nei teisės aktuose nustatytas, minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K šiuo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

4.3. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K sekcijoje Nr. 1 buvo įrengti tik 2 dušai ir 2 tualetai, pastarieji neturėjo atskiros vėdinimo sistemos.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad tualetai sekcijoje Nr. 1 buvo įrengti. Iš kartu su pareiškėjo skundu teismui pridėtų dokumentų bei skunde nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad tualetai sekcijoje Nr. 1 įrengti atskiroje patalpoje (b. l. 14, 16), t. y. ne gyvenamosios kameros patalpose. Taigi tualetų ir gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemos nėra bendros. Tai atitinka sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus. Įvertinus tai, kad Lietuvos higienos normoje nėra nustatyta kiek tualetų turi būti įrengta, o byloje nėra duomenų, kad 2 tualetų sekcijoje Nr. 1 nepakanka, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K sekcijoje Nr. 1 įrengus 2 tualetus teisės aktai pažeisti nebuvo.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad Lukiškių TI-K sekcijoje Nr. 1 buvo įrengti 2 dušai nėra. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-12-19 jam nebuvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Todėl 2 dušų įrengimą Lukiškių TI-K sekcijoje Nr. 1 laikyti nepakankamu teismas neturi pagrindo.

4.4. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K sekcijoje Nr. 1 buvo antisanitarinės sąlygos – veisėsi tarakonai ir graužikai, kurie nebuvo naikinami.

Pareiškėjas teismui nepateikė jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl higienos reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją).

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-03-04 pažymoje „Dėl L. B. skundo“ Nr. 24-1345(b. l. 50).

Atsakovės atstovas, pagrįsdamas savo teiginius, prie skundo pridėjo 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotis“ Nr. 102 (b. l. 75–78), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2012 metams (ši sutartis 2012-01-03 „Šalių susitarimu“ Nr. 1 buvo pratęsta nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (b. l. 80). Šios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (kuri nuo 2012-05-18 pakeitė pavadinimą į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybą“ (b. l. 79) įsipareigojo vieną kartą per mėnesį atlikti sandėlių, virtuvės, pirties ir miegamųjų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Su UAB „Dezinfa“ Lukiškių TI-K 2013-12-30 sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 81–83). Šios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“, be kita ko, įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą. Byloje pateikti atliktų darbų aktai (b. l. 70–73) patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose bei kitose patalpose (įskaitant ūkio aptarnavimo sekcijas) buvo atliekama graužikų ir vabzdžių kontrolė. Atsakovės atstovas taip pat pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų aktus (b. l. 53–67), iš kurių matyti, kad atliktų patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo argumentas, kad Lukiškių TI-K kamerose veisėsi tarakonai, atmestinas kaip nepagrįstas.

4.5. Skunde nurodoma, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje.

Vadovaujantis BVK 92 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Atitinkamai, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-14 įsakymu Nr. 1R-172, nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę (86 punktas). Kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami suimtajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą (88 punktas).

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nuteistasis turi teisę nusipirkti maisto produktų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti aptariama BVK 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K bei teikęs dėl to teisės aktuose nustatytos formos prašymą ir kad Lukiškių TI-K administracija dėl kokių nors priežasčių būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K ar jo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl nuteistųjų apsipirkimo.

4.6. Pasak pareiškėjo, 2013-12-19 jis iš Lukiškių TI-K, kur buvo paliktas atlikti ūkio darbus, į Kybartų pataisos namus buvo perkeltas be jo sutikimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2014-04-08), kurių nuostatos yra taikomos ir nuteistiems, paliktiems tardymo izoliatoriuose ūkio darbams atlikti, X dalyje yra įtvirtinta nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarka, pagal kurią nuteistojo sutikimas jo perkėlimui į kitą pataisos įstaigą nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl jo perkėlimo į Kybartų pataisos namus taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

4.7. Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise į ilgalaikius pasimatymus su žmona ir nepilnamečiu sūnumi.

Pagal BVK 94 straipsnio nuostatas, nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų (1 dalis). Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais (4 dalis).

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, tačiau L. B. turėjo galimybę jam priklausantį vieną ilgalaikį pasimatymą pakeisti trimis trumpalaikiais pasimatymais. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymoje „Dėl L. B. skundo“ Nr. 24-1642 (b. l. 98). Ginčo dėl to, kad jam nebuvo suteikiami trumpalaikiai pasimatymai, pareiškėjas šioje byloje nekelia. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų siekęs pasinaudoti jam suteikta teise vieną ilgalaikį pasimatymą pakeisti trimis trumpalaikiais, taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K ar jos pareigūnai jam būtų kliudę tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise į ilgalaikius pasimatymus su žmona ir nepilnamečiu sūnumi atmestini kaip nepagrįsti.

5. Dėl neišleidimo dalyvauti pareiškėjo žmonos laidotuvėse.

Pareiškėjo teigimu, jo buvimo Lukiškių TI-K metu, laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2014-03-27, jis nebuvo išleistas dalyvauti žmonos laidotuvėse. Nustatyta, kad 2014-03-20 pareiškėjas atvyko iš Kybartų pataisos namų, į kuriuos atgal išvyko 2014-03-27 (b. l. 49).

Nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų reguliuoja BVK 105 straipsnis. Minėto straipsnio l dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2014-04-08) nustatyta, kad nuteistajam gali būti leista išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu yra pateiktas pareiškimas apie nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirtį ar medicininis mirties liudijimas arba jo kopija, taip pat mirties liudijimas arba jo kopija, jei mirusiojo asmens duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre (290.1 punktas). Taigi teisės aktai suimtajam suteikia teisę būti išleidžiamam į sutuoktinio laidotuves, tačiau jis privalo dėl to kreiptis į administraciją.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl leidimo išvykti į žmonos laidotuves. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, kad tokių pareiškėjo prašymų nėra gauta. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakė iš jo tokį prašymą priimti, taip pat kad buvo atsisakyta priimti ir siųsti su tuo susijusius skundus kitiems viešojo administravimo subjektams. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pastarieji, be kita ko, laikytini abstrakčiais, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kiek, kada ir kam (kokiems viešojo administravimo subjektams) jis tokius prašymus ir skundus teikė. Kita vertus, byloje pateiktas išrašas iš Lukiškių TI-K Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, pareiškimų ir skundų, adresuotų direktoriui, registracijos žurnalo (b. l. 74), iš kurio matyti, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą su prašymais, pareiškimais ir skundais yra kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių ir šie jo kreipimaisi buvo nustatyta tvarka priimti bei užregistruoti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas kitaip nurodyti ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrįsto pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimų nuoseklumu, nešališkumu, jie vertinami kaip objektyvūs. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog, nesant pareiškėjo prašymo išleisti jį į žmonos laidotuves, nėra ir pagrindo konstatuoti kokius nors netinkamus Lukiškių TI-K veiksmus ar neveikimą, nesuteikiant jam trumpalaikės išvykos už Lukiškių TI-K ribų.

6. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais Lukiškių TI-K (jo darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, taip pat teismas nenustatė jokių teisės normų pažeidimų. Taigi šioje byloje nenustatyta viena iš trijų būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėta Lukiškių TI-K (jo darbuotojų) veika, todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti jam neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas