Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas K. C. ,

institucijos, kurios pareigunas suraše protokola ir prieme nutarima atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posedyje išnagrinejo K. C. skunda del Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarimu paskirtos administracines nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

K. C. 2010 m. sausio 11 d. Kauno miesto Vyriausiojo Policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – teises vairuoti transporto priemones atemimu 4 menesiams už tai, kad 2009 m. gruodžio 23 d. 13 val. 35 min. Karaliaus Mindaugo pr. Kauno mieste, vairuodamas transporto priemone jos nesuvalde ir susidure su gretima juosta ta pacia kryptimi tiesia važiuojanciu automobiliu, ja apgadindamas ir pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 9 ir 133 punktu reikalavimus.

Nukentejusioji E. V. su skundu nesutinka ir paaiškino, kad automobiliu „Opel Astra“ važiavo Karaliaus Mindaugo prospekto treciaja eismo juosta. Priešais, ta pacia eismo juosta važiavo pareiškejo vairuojamas automobilis „VW Golf“, kuris pradejo rikiuotis i antraja eismo juosta. Besirikiuojant, del slidžios kelio dangos ši automobili pradejo metyti, jo galine dali pasuko ir tuo metu kaires puses galinio sparno šonu automobilis VW Golf atsitrenke i jos vairuojamo automobilio dešines puses buferio kampa. Iš karto po autoivykio pareiškejas neneige savo kaltes,

siule atlyginti padaryta žala vietoje, taciau ji pageidavo užpildyti eismo ivykio deklaracija, kurioje K. C. savo kalte taip pat pripažino. Sekancia diena pareiškejas pareiške, kad del autoivykio nekaltas. Prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagristas ir atmestinas.

Teismas, patikrines priimto nutarimo teisetuma bei pagristuma, (ATPK 297 str. 1 d.) konstatuoja, kad K. C. padare administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir yra kaltas. Pareigunas, nagrinejes administracinio teises pažeidimo byla, išsiaiškines visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmes teises pažeidimo faktui bei patraukimo administracinen atsakomyben teisetumui išspresti, pagristai konstatavo pareiškejo kaltus veiksmus, pažeidus Keliu eismo taisykliu reikalavimus.

Keliu eismo taisykliu 133 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškejas, nustatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greiti vairuotojas turi atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties.

Abu autoivykio dalyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todel sprendžiant šia byla, ju parodymai vertintini kitu byloje nustatytu objektyviu irodymu, kuriu tikrumas nekelia abejoniu, kontekste.

Nagrinejamu atveju, sprendžiant, kurio iš eismo ivykio dalyvio veiksmai buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti ir nustatant eismo ivykio mechanizma, ypatinga reikšme turi automobiliams padarytu apgadinimu pobudis bei lokalizacija.

Išanalizavus bei ivertinus bylos šaliu paaiškinimus, autoavarijos vietos schemoje užfiksuota autoivykyje dalyvavusiu abieju lengvuju automobiliu vieta bei padeti po autoavarijos, eismo ivykyje dalyvavusiu automobiliu fotonuotraukas, ju sužalojimo pobudi bei lokalizacija, susidurimo mechanizma, darytina išvada, kad lengvojo automobilio „VW Golf“ vairuotojas del autoavarijos kaltu pripažintas pagristai.

Pareiškejas, važiuodamas automobiliu „VW Golf“ Karaliaus Mindaugo prospektu Kauno mieste, turejo teise persirikiuoti iš treciosios i antraja eismo juosta, taciau atlikdamas ši manevra jis privalejo atsižvelgti i važiavimo bei meteorologines salygas, ivertinti eismo intensyvuma, laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, kad automobili galetu suvaldyti ir kad nekiltu pavojus kitiems eismo dalyviams. Pats pareiškejas pripažista, kad eismo ivykio metu oro salygos buvo prastos, kelio danga slidi. K. C. taip pat nurodo, kad jam besirikiuojant i antraja eismo juosta, pastebejus šia eismo juosta atvažiuojancius automobilius ir norint juos praleisti, jis pristabde, del to automobilio galine dali sumete. Nors pareiškejas mano, jog ši aplinkybe eismo ivykio kilimo neitakojo, taciau fotonuotraukose užfiksuota autoivykio metu abiems transporto priemonems padarytu apgadinimu pobudis bei lokalizacija – pareiškejo automobilio galinio kairiojo sparno ir kairiosios šonines buferio dalies sužalojimai, nukentejusiosios automobilio „Opel Astra“ dešiniojo sparno ir buferio sužalojimai – leidžia daryti išvada, kad butent del automobilio „VW Golf“ sumetymo bei jo galines dalies slydimo persirikiavimo metu i treciosios eismo juostos puse, kai tuo metu nukentejusios automobilis priekiniu dešiniuoju kampu buvo susigretines su pareiškejo automobilio galiniu kairiuoju sparnu ir ivyko automobiliu kontaktas.

Pareiškejas mano, kad automobiliai kontaktavo del to, kad automobilio „Opel Astra“ vairuotoja, noredama besirikiuojanti automobili „VW Golf“ aplenkti, neivertino esamos situacijos, nesilaike saugaus atstumo. Tokia pareiškejo versija nepagrista.

Pažymetina, kad byloje nera eismo ivykio schemos, kurioje butu pažymeta automobiliu stovejimo vieta po autoivykio ir nurodyti atitinkami matmenys, kadangi policijos pareigunai i eismo ivyki nebuvo kvieciami. Taciau eismo ivykio schema paciu eismo ivykio dalyviu yra pabraižyta eismo ivykio deklaracijoje. Tiek pareiškejas, tiek nukentejusioji su šia schema sutiko, pasiraše, pareiškejas schemoje pažymetu automobiliu padeties negincijo ir teisminio nagrinejimo metu. Toks schemoje pažymetas automobiliu išsidestymas, kai automobilis „Opel Astra“ stovi viduryje treciosios eismo juostos, o K. C. automobilis ant horizontaliosios brukšnines linijos, skiriancios eismo juostas, taip pat patvirtina nustatyta eismo ivykio mechanizma ir paneigia pareiškejo versija, kad eismo ivykio kaltininke yra nukentejusioji, kuri tariamai lenke jo automobili, nesilaike saugaus atstumo. Visiškai akivaizdu, kad tokiu atveju, t. y. nukentejusiajai pažeidus KET

reikalavima, ipareigojanti laikytis saugaus atstumo, automobiliu apgadinimo pobudis butu visiškai kitokio pobudžio.

Iš eismo ivykio deklaracijos matyti, kad pareiškejas pripažino savo kalte. Jo nurodytos aplinkybes, kad jis buvo susijaudines, kad kaltes pripažinima itakojo sužinojimas, jog nukentejusiosios vyras pareigunas, nepatvirtina, kad kalte eismo ivykio vietoje pripažino ne savo valia.

Liudytojas A. G. yra pareiškejo draugas, važiavo kartu, todel del galimo suinteresuotumo jo parodymai nevertintini kaip patikimi ir bešališki.

Apibendrinus byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu visuma, yra pakankamai pagrindo spresti bei pripažinti, kad butent pareiškejo neatsargus veiksmai, pažeidžiant KET 9, 133 punktu reikalavimus, techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti ir sukele žalingas pasekmes. Konstatuotina, kad vairuotojos E. V. veiksmai šioje situacijoje KET reikalavimams neprieštaravo ir autoivykio kilimo nesalygojo.

Esant pakankamiems objektyviems duomenims byloje, šiuo atveju klausimams, kylantiems nagrinejant byla išaiškinti specialiu autotechniniu žiniu nereikia.

Administracine nuobauda paskirta pagal istatymus bei pareiguno, turincio teise spresti šios kategorijos bylas, administracines nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios administracines nuobaudos rušys – specialiosios teises atemimas ir bauda. Pareiškejui skirta administracine nuobauda – teises vairuoti transporto priemones atemimas 4 menesiams, taciau atsižvelgiant i tai, kad padarytas pažeidimas savo pobudžiu nešiurkštus, automobiliu apgadinimai nedideli, kad pareiškejas nera sistemingas KET pažeidejas, ivertinus teises pažeidimo padarymo aplinkybes, yra pagrindo pagristai manyti, kad administracines nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant jam kita ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobaudos ruši – bauda. Pareiškejo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera, atsakomybe sunkinanti aplinkybe ta, kad pakartotinai per metus jis padare tos pacios rušies administracini teises pažeidima, už kuri jam paskirta administracine nuobauda, todel skiriamos baudos dydis, vadovaujantis ATPK 30² straipsnyje numatytomis taisyklemis, nustatytinas didinant jos dydi iki sankcijoje numatyto maksimumo.

Atsižvelgiant i išdestytus argumentus, skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 124 str. 1 d. 1 p. teismas

nutare:

Skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010 m. sausio 11 d. Kauno miesto Vyriausiojo Policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarima, kuriuo K. C. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dali paskirta administracine nuobauda – atemimas teises vairuoti transporto priemones 4 menesiams, paskiriant jam 200 Lt bauda.

Nutartis per 10 dienu nuo jos paskelbimo gali buti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejas Gintaras Cekanauskas