- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e1-804-939/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17857-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- Z. S.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje Z. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. S. 2021 m. birželio 2 d. apie 15.20 val. atėjęs į A. Ž. namus (duomenys neskelbtini), įėjęs į namo koridorių, be priežasties sukėlė konfliktą, po to, kai A. Ž. liepė išeiti, rankomis sugriebė ją už pečių ir stumdė, tampė, sugriebęs už plaukų tempė link lauko durų ir ji atsitrenkė pilvu į durų staktą, tokiu būdu smurtaudamas nėščiai nukentėjusiajai A. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos pilvo kairėje.
Z. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 2 d. apie 15 val. kartu su sugyventine E. B. šios vairuojamu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) ir iš vaikų darželio paėmė šios vaikus. Jis paprašė E. užsukti pas jo pažįstamą T. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo grįžęs iš užsienio. Nuvažiavus, jis išlipo iš automobilio, E. liko sėdėti su vaikais. Jis vienas nuėjo prie buto, kuriame jo manymu gyveno jo draugas T. D.. Pro atidarytas duris įėjo į buto koridorių. Jam tik įėjus į buto vidų, iš kambario išėjo jauna moteris, kuri ėmė šaukti ir liepė eiti lauk, jį stūmė, kad jis išeitų iš buto. Tarp moters ir jo kilo žodinis konfliktas, ji reikalavo išeiti, jis taip pat šaukė ant jos, nepamena ką. Nematė, kad moteris laukėsi, vėliau jo sugyventinė lauke tai pasakė. Kai jį moteris stūmė, jis supyko, pagriebė jai už pečių ir pastūmė, ji nesiliovė rėkti, todėl jis, sugriebęs ranka jai už plaukų, ją tempė. Nematė, ar ši nuo jo tempimo už plaukų atsitrenkė pilvu į durų staktą, bet taip galėjo būti, kai jis ją stūmė ar tempė už plaukų, pats to nepastebėjo. Po konflikto jis išėjo į lauką, įsėdo į savo automobilį, kuriame jo laukė sugyventinė, ir nuvažiavo. Jam sėdant į automobilį, moteris atbėgo ir fotografavo automobilį. Gailisi smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu. A. Ž. atsiprašė, jai atlygino padarytą žalą, todėl pastaroji jam pretenzijų neturi (b. l. 101-104).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo Z. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusiosios A. Ž. parodymais nustatyta, kad įvykio metu ji buvo nėščia, buvo 38 nėštumo savaitė. 2021 m. birželio 2 d. apie 15.20 val., buvo namuose, gulėjo lovoje. Išgirdo, kad kažkas nepasibeldęs įėjo į namus. Tada išgirdo, kad brolis L. kalba su nepažįstu vyru, kuris kalbėjo piktai, grubiai. Vyras klausė brolio, kur gyvena šio tėvas. Broliui atsakius, kad tėvas čia negyvena, vyras paklausė, kur gyvena B. Brolis pasakė, kad šis čia negyvena. „B.“ yra pravardė D. M., kuris apie 10 metų negyvena tame name, gyvena Anglijoje. Supratusi, kad nepažįstamas vyras ieško žmonių, kurie čia seniai negyvena, pamačiusi koridoriaus tarpduryje stovintį nepažįstamą vyrą, rankose laikantį skardinę alaus, kuris buvo aiškiai neblaivus, nes svirduliavo, nerišliai kalbėjo, liepė šiam eiti iš buto ir bandė uždaryti koridoriaus duris. Tuomet pastarasis griebė durų varčią ir darė į save. Ji ranka bandė jį stumti. Tačiau vyras iš priestato koridoriaus nėjo. Bandydama vyrą išstumti į lauką, ji išėjo į priestato koridorių. Tuomet vyras ją sugriebė už rūbų, už rankų ir tampė. Jai iš šio rankų ištrūkus, jis metė į ją rankose laikytą alaus skardinę, bet ji pasilenkė ir skardinė nukrito ant grindų. Tuo metu kai pasilenkė, stengdamasi išvengti smūgio, vyras griebė jai už kasos ir tempė ją, laikydamas už kasos, iki priestato lauko durų. Vyrui sugriebus už kasos ir tempiant, ji jautė fizinį skausmą, galvą skaudėjo. Brolis L. ją gynė, vyrą išstūmė pro lauko duris į lauką. Vyras užsimojo jai trenkti kumščiu, tačiau iš automobilio, kuriuo atvažiavo, išlipusi nepažįstama moteris vyrą suėmė iš už nugaros, kad jai nesuduotų smūgių. Moteris vyrui sakė, kad ji nėščia. Tada jie nuėjo prie automobilio, įsėdo ir išvažiavo. Automobilis buvo „AUDI“ markės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10, 14-15).
Iš nukentėjusiosios A. Ž. papildomos apklausos metu duotų parodymų matyti, kad jai padaryta žala visiškai atlyginta, ji pretenzijų Z. S. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Z. S. jos atsiprašė, su ja susitaikė. Ji neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 17-18).
Iš liudytojos E. B. parodymų nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d., apie 15 val. automobiliu „Audi A 8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su Z. S. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur paėmė iš vaikų darželio tris jos vaikus. Z. paprašė užsukti pas jo pažįstamą T. D., kuris buvo grįžęs iš užsienio. Ji važiavo, kur rodė Z. Nuvažiavus, ji su vaikais liko automobilyje, o Z., laikydamas alaus skardinę, išlipo iš automobilio ir nuėjo į daugiabutį. Kiek palaukusi, ji nuėjo prie buto, į kurį nuėjo Z. Išlipusi lauke jau girdėjo riksmus, triukšmą, lyg vyktų konfliktas. Matė, kad atsidarė lauko durys, pro jas stumdėsi Z. su moterimi, kuri laukėsi. Pastebėjusi, kad Z. stūmė moterį, ji pastarajam sušuko, ką jis darantis, nes moteris nėščia. Priėjusi prie savo sugyventinio, pasakė, jog gana, reikia važiuoti. Sėdant į automobilį, moteris priėjusi filmavo jų automobilį (b. l. 46-48).
Liudytojo L. P. parodymais nustatyta, kad jis gyvena su savo seserimi A. Ž.. 2021 m. birželio 2 d. jis ir jo mažoji sesuo V. P. buvo pas A. Ž. namuose. A. Ž. tuo metu buvo nėščia. Kažkur apie 15.20 val. jis pro virtuvės langą pastebėjo, kad į kiemą atvažiavo sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobilis, valstybinių numerių nežiūrėjo. Iš minėto automobilio išlipo vyriškis, kuris ėjo link sesės buto lauko durų. Būnant bute išgirdo, kad beldžia į duris. Atidaręs duris, pamatė prie durų iš pažiūros neblaivų vyriškį su alaus skardine rankose. Vyriškis klausė jo, kur yra jo tėtis. Jis šiam atsakė, kad čia jo tėvas negyvena. Tada vyriškis jo klausė, kur yra B. Jis sakė vyriškiui, kad čia toks negyvena. Jam kalbant su vyriškiu, atėjo sesuo A. Sesuo paprašė, kad vyriškis išeitų iš jos namų, bet pastarasis nėjo, tada sesuo stumtelėjo vyriškį link durų, norėdama, kad šis išeitų. Tada vyriškis metė su savimi turėtą alaus skardinę į seserį, griebė sesei už plaukų, ją bandydamas ištįsti į lauką. Sesuo prašė nepažįstamo vyriškio, kad šis paleistų ją. Jis, tai pamatęs, atbėgo prie vyriškio ir jį nuo sesės nustūmė. Nepažįstamą vyriškį išstūmė iš buto į lauką. Būdamas lauke, vyriškis paėmė mažosios sesės vaikišką dviratuką nuo žemės ir metė į juos, nes su sese stovėjo prie lauko durų ant laiptų, bet nepataikė, nes jie pasitraukė. Nuėjo į kambarį ir, atsinešęs mobiliojo ryšio telefoną, iškvietė policiją. Kai atėjo į lauką, moteris tempė vyriškį į automobilį (b. l. 50-52).
Iš A. Ž. pareiškimo matyti, jog ji pranešė, kad 2021 m. birželio 2 d. apie 15.20 val. į jos namus atėjęs nepažįstamas vyras, liepus šiam išeiti, pagriebęs ją už plaukų tempė į lauką. Dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą (b. l. 6).
2021 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Ž. nustatyta kraujosruva pilvo kairėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio ir laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43-44).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis Z. S. tyčia, rankomis sugriebęs A. Ž. už pečių, šią stumdė, tampė, sugriebęs už plaukų tempė link lauko durų, ji atsitrenkė pilvu į durų staktą, tokiu būdu smurtaudamas nėščiai nukentėjusiajai A. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šios sveikatą dėl kraujosruvos pilvo kairėje. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios A. Ž., liudytojų E. B. ir L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (kaltinamasis rankomis sugriebęs A. Ž. už pečių, šią stumdė, tampė, sugriebęs už plaukų tempė link lauko durų, ji atsitrenkė pilvu į durų staktą), kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas ir nežymus šios sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas ir nežymus pastarosios sveikatos sutrikdymas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis Z. S. Lietuvoje neteistas (b. l. 79-88), bausta administracine tvarka (b. l. 68-77), nedirba (b. l. 67), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 66). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 107). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai išsiųstas 2021 m. rugsėjo 7 d., prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, Z. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant Z. S. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Z. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-106).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Z. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Z. S. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. S. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Z. S. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti Z. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti Z. S., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.