Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-251-460/2015

2015 m. kovo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1553-903/2014 pagal pareiškėjos V. J., atstovaujamos advokato Gedimino Lukausko pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, V. D., O. E. J., ir pareiškėjos V. J. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), minėtu adresu gyvena bei valdo nekilnojamąjį turtą (b. l. 7–8). Iš pateiktos registro duomenų bylos Nr. 55/24890, registro Nr. 44/398570 kopijos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1974 metais pastatytame gyvenamajame name –bendro 954,56 kv. m ploto, plane žymimas 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–16). Iš pateiktos registro duomenų bylos Nr. 55/24890, registro Nr. 50/121431 kopijos nustatyta, kad pagalbiniai pastatai: malkinė, plane žymima 3I1p, ir ūkinis pastatas, plane žymimas 6I1p, yra (duomenys neskelbtini), ir pastatyti 1974 metais (b. l. 17–25). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-06-10 išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame pastate yra suformuoti 10 atskirų nekilnojamojo turto objektų, iš kurių registro Nr. 44/398570 ir Nr. 44/398576 nuosavybės teisės neįregistruotos (b. l. 28–31). Iš pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad pareiškėja moka už suvartotą elektros energiją bei vandenį (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–35). Iš 2014-07-30 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo išrašo matyti, kad daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/398570, nėra įregistruotos (b. l. 46). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-07-30 išrašo matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo V. D., o nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1992-09-30 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 365 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (b. l. 47–48).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisė įgijimo įgyjamąja senatimi. Apeliantė tvirtina, kad ji sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų valdo ginčo butą, todėl mano, kad yra visos CK.4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi įgyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos ir atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Taigi, kasacinio teismo praktika dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo yra pakankamai išplėtota, o nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog apeliantė valdo butą, kuris jai ir buvusiam sutuoktiniui buvo skirtas dirbant tarybiniame ūkyje technikume. Taigi, valstybė, 1975 metais atstovaujama tarybinio ūkio technikumo, savo darbuotojams suteikė galimybę turėti savo būstą ir juo naudotis bei valdyti. Be to, valstybė, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems ginčo name, patalpas privatizuoti. Aptartomis galimybėmis pasinaudojo aštuoni nuomininkai (jų šeimos) iš dešimties. Apeliantė savo teisės neįgyvendino.

Šiuo metu susidarė situacija, kai valstybės turtas – ginčo butas, kuriuo disponavo tarybinis ūkis technikumas, nebuvo privatizuotas, tačiau ir nebuvo perleistas/įtrauktas/apskaitytas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje (CPK 12, 178 197 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nurodytu adresu esantis turtas – ginčo butas nebuvo privati apeliantės nuosavybė, o yra valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, šiuo atveju name esantis butas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad apeliantė butą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti butą įgyjamąja senatimi (CK.4.68 – 4.71 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms bylą nagrinėjęs apylinkės teismas kasacinio teismo praktika vadovavosi ir įgyjamosios senaties instituto normas taikė tinkamai.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.