- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1471-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04303-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Miglės Suchankienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, teista:
1) 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 67 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 MGL dydžio bauda;
3) 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 12 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 8 MGL dydžio bauda;
4) 2014 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 5 MGL bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirta 11 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 7 MGL dydžio bauda,
5) 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 6 MGL (780 Lt), t. y. 225 Eur dydžio bauda;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. gruodžio 30 d. iš savo namų (duomenys neskelbtini), interneto tinklalapyje www.tarpmergaiciu.lt patalpino skelbimą, jog parduoda sporto klubo „Impuls“ abonementus, elektroninio susirašinėjimo metu prisistačiusi M. S., nurodė D. B. už sporto klubo „Impuls“ narystę pervesti į jos sąskaitą AB „Danske bank“ (duomenys neskelbtini) pusės sumos 144,94 eurų dydžio avansą, tačiau D. B. 2015 m. sausio 3 d. pervedus minėtą pinigų sumą į J. S. sąskaitą, ji sporto klubo abonemento negavo. Tokiu būdu J. S. apgaule savo naudai įgijo D. B. priklausantį turtą – 144,94 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamoji J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal pripažino pilnai ir parodė, kad 2014 m. gruodžio mėn. gale - 2015 mėn. sausio mėn. pradžioje iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo į interneto tinklapį www.tarpmergaiciu.lt skelbimą, jog parduoda sporto klubo „Impuls“ narystę 4 mėn. trukmės, metų trukmės. Kainų skelbime nenurodė. Skelbimą įdėjo, norėdama gauti pinigų ir grąžinti skolas antstoliui. Realiai sporto klubo narysčių neturėjo, ir jokios paslaugos suteikti negalėjo. Susidomėjusių buvo, pradėjo su viena mergina susirašinėti jos vardas D. B., jai nurodė, jog reikia pervesti 144,94 Eur į J. S. sąskaitą Danske Banke (duomenys neskelbtini). J. S. prisistatė M. vardu, jai nurodė elektroninį paštą, kurį tiksliai nepamena. Pinigus gavo, juos jai nuskaitė antstolis. Buvo pažadėjusi, jog gavusi pinigus, J. S. D. B. registruotu laišku išsiųs sporto klubo abonementą. Gavusi pinigus nieko neišsiuntė ir jai nebeatrašinėjo į laiškus. 2015 m. sausio viduryje D. B. J. S. parašė, jog kreipsis į policiją. Vasario mėn.su J. S. susisiekė policijos pareigūnas telefonu, ir informavo, jog D. B. kreipėsi į policiją. J. S. jai pervedė pinigus vasario gale, tikslios dienos nepamena, pervedė visą sumą iškarto. Taip pat parašė D. B. elektroninį laišką, jog atsiprašo. Dėl padaryto gailisi, nepaisant to, jog tai padarė iš savanaudiškų paskatų (b. l. 50-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. interneto tinklapyje www.tarpmergaiciu.lt forumuose „Impuls abonentas pigiau“ suradusi pasiūlymą parašė žinutę „Sveiki, Domina Panevėžio „Impuls“ abonentas. Lauksiu pasiūlymo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ”. 2015 m. sausio 2 d. į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) sulaukė žinutės nuo „M. Aš“ (elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)) apie siūlomas sporto klubo „Impuls“ kainas. 2015 m. sausio 3 d. po ilgų susirašinėjimų su minėtu asmeniu ir derybų, D. B. sutiko puse sumos t. y. 144.94 Eur pervesti į M. S. Danske banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pavedimą atliko iš savo vyro A. B. sąskaitos. 2015 m. sausio 5 d., kaip buvo pažadėta, sutartis nebuvo išsiųsta, taip pat nebuvo atsiųstas telefono numeris. Taip pat jokių žinių negavo nei kitą, nei vėlesnę dieną, todėl supratusi klastą pradėjo reikalauti, jog būtų gražinti pinigai. Iš pardavėjos jokio atsakymo negavo. 2015 m. sausio 8 d. vakare į savo elektroninį paštą gavo žinutę iš pardavėjos, jog pavedimas atliktas ir prisegtas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, išrašas netikras. Vėliau, t. y. 2015 m. vasario 16 d. ji patikrino vyro sąskaitą ir pamatė, jog į ją pervesta 145,41 Eur iš J. S. sąskaitos, būtent iš tos sąskaitos į kurią buvo pervedusi pinigus už „Impuls“ paslaugas (b. l. 24-25, 27).
Šalies argumentai
2015 m. sausio 19 d. protokole- pareiškime nukentėjusioji D. B. nurodė aplinkybes, neprieštaraujančias nurodytosioms ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 2-3).
„Danske bank“ banko pateiktame J. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše matyti, jog 2015 m. sausio 5 d. į šią sąskaitą iš A. B. sąskaitos įskaityti 144,94 Eur (b. l. 17-22).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog 2015 m. sausio 3 d. A. B. atliko 144,94 Eur pavedimą M. S., ruošinio pavadinimas – Impuls (b. l. 29).
2015 m. kovo 2 d. daiktų , dokumentų pateikimo protokolu D. B. pateikė SEB vietinio mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog į jos vyro sąskaitą iš J. S. sąskaitos 2015 m. vasario 16 d. buvo pervesta 145,41 Eur (b. l. 40-41).
J. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad kaltinamosios J. S. kaltė, padarius jai inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Šie objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtas yra pripažįstamas nedidelės vertės turtu, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Kaltinamoji J. S. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gruodžio mėn. gale - 2015 mėn. sausio mėn. pradžioje iš savo namų į interneto tinklapį www.tarpmergaiciu.lt patalpino skelbimą, jog parduoda sporto klubo „Impuls“ narystę. Skelbimą įdėjo, norėdama gauti pinigų ir grąžinti skolas antstoliui. Realiai sporto klubo narysčių neturėjo ir jokios paslaugos suteikti negalėjo. Ėmė susirašinėti su D. B., nurodė, jog reikia pervesti 144,94 Eur į sąskaitą Danske Banke (duomenys neskelbtini). Ji pati prisistatė M. vardu. Pinigus gavo, tačiau sporto klubo abonemento neišsiuntė. Kuomet D. B. parašė, jog kreipsis į policiją ir su ja susisiekus policijos pareigūnui, pervedė pinigus nukentėjusiajai. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai. Pastaroji detalizavo, jog 2015 m. sausio 3 d. po ilgų susirašinėjimų ir derybų, ji iš vyro A. B. sąskaitos 144,94 Eur pervedė į M. S. Danske banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 5 d., jokia sutartis nebuvo išsiųsta, daugiau negavo jokių žinių. Supratusi, jog yra apgauta, ėmė reikalauti pinigų. 2015 m. sausio 8 d. vakare į savo elektroninį paštą gavo žinutę iš pardavėjos, jog pavedimas atliktas ir prisegtas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, išrašas netikras. Vėliau, t. y. 2015 m. vasario 16 d. patikrino vyro sąskaitą ir pamatė, jog į ją pervesta 145,41 Eur iš J. S. sąskaitos. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti reikšmingi byloje esantys duomenys, t. y. jos pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, „Danske bank“ banko pateiktas J. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, jog 2015 m. sausio 5 d. į šią sąskaitą iš A. B. sąskaitos įskaityti 144,94 Eur, mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog toks pavedimas 2015 m. sausio 3 d. atliktas iš A. B. sąskaitos. Iš D. B. pateikto SEB vietinio mokėjimo nurodymo, matyti, jog į jos vyro sąskaitą iš J. S. sąskaitos 2015 m. vasario 16 d. buvo pervesta 145,41 Eur.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog J. S. apgaule savo naudai įgijo 144,94 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajai D. B. priklausantį, turtą. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog J. S. apgaule įgyto turto vertė BK 190 straipsnio 1 dalies prasme laikytina nedidele, ikiteisminio tyrimo metu jos veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys nepareikštas, nes J. S. nukentėjusiajai pinigus grąžino (b. l. 40-41).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausme bei jos dydžiu (b. l. 68).
Dėl J. S. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinami byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąją J. S. – jauno amžiaus, dirbanti pagal individualios veiklos pažymėjimą (b. l. 66) , administracine tvarka bausta vieną kartą (b. l. 67), teista penkis kartus (b. l. 61-62), iš esmės už analogiško pobūdžio veikas, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre kaltinamoji nesigydė (b. l. 57,59), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 58). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, devynių mėnesių viešųjų darbų bausmė šiuo atveju būtų adekvati, neprieštaraujanti teisingumo principui.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtina bausmė kaltinamajai mažintina vienu trečdaliu.
2015 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53), kuri paliekama nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai bausmę – devynis (9) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. skirti galutinę bausmę – šešis (6) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistasis, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.
Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.
Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.