Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato G. G., prašymą atsakovei R. Č. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą joms pranešta tinkamai, atsakovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 p.). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.).

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus (galioja nuo 2018 m. sausio 1 d.; toliau – ir Nuostatai), kurie reglamentuoja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų registro sudarymo, vietinės rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos ir išieškojimo tvarką. Pagal Nuostatų 4.10 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.12 p.). Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimui taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 10 p.). Pagal Nuostatų 12 ir 12.5 punktus, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, tarp jų savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kiti), taip pat kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (Nuostatų 14 p.).

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas, patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (pastatas – gyvenamasis namas), esantis (duomenys neskelbtini), todėl pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančių Nuostatų 12 punktą, ji ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja. Bylos duomenys patvirtina atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad ginčo objekte niekas negyvena ir kad ji yra gyvenamąją vietą deklaravusi ir rinkliavą moka kitoje savivaldybėje.

Pareiškėjas 2022 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad rinkliavą atsakovei skaičiuoja kaip turto savininkei (nepriklausomai, ar ji gyvena objekte), pritaikydamas tik pastoviąją dedamąją dalį, nes kintamoji rinkliavos dalis pridedama už ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 4.8 p. pastovioji dedamoji apibrėžiama kaip vietinės rinkliavos dedamoji, padengianti atliekų turėtojui tenkančią regiono su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių būtinųjų sąnaudų dalį, kuri nepriklauso nuo komunalinių atliekų kiekio).

Teismas pažymi, jog Nuostatai detaliai reglamentuoja lengvatų taikymo tvarką, mokėtojo veiksmus, siekiantiems gauti vietinės rinkliavos lengvatą, t. y. nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 procentų vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie rinkliavos administratoriui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos (Nuostatų 44.1 p.). Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus kasmet, einamaisiais metais.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. per įgaliotą asmenį kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, nors turėjo kreiptis į pareiškėją ir pateikti pažymas iš elektros energijos tiekėjo už kiekvienus einamuosius metus, kaip tai numatyta Nuostatų 45.7 punkte. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas, laiku negavęs įvardytų įrodymų, neturėjo teisės atlikti perskaičiavimą ir atleisti atsakovę nuo pastoviosios dedamosios mokėjimo 100 procentų ar mažiau. Pažymėtina, jog vietinės rinkliavos mokėtojo pareiga teikti administratoriui visus duomenis, reikalingus vietinei rinkliavai apskaičiuoti; pasikeitus duomenims, pagal kuriuos apskaičiuojama vietinė rinkliava, apie pasikeitimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį informuoti rinkliavos administratorių; sumokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka ir terminais; kilus neaiškumų dėl vietinės rinkliavos dydžio ar mokėjimo tvarkos arba negavus mokėjimo pranešimo, nedelsiant kreiptis į rinkliavos administratorių (Nuostatų 42 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. būtų teikusi pareiškėjui prašymą dėl lengvatos suteikimo (nuo pastoviosios dedamosios mokėjimo atleidimo), todėl konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovei pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Kaip minėta, pareiškėjas atsakovei skaičiuoja kaip turto savininkei pritaikydamas tik pastoviąją dedamąją dalį, kintamoji rinkliavos dalis atsakovei neskaičiuojama, kadangi ji pridedama už ištuštintų konteinerių skaičių.

Į bylą pateikta pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovė nėra sumokėjusi apskaičiuotos 52,53 Eur vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą ir atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Europos Teisingumo Teismas (toliau – ir ETT) yra konstatavęs, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I.e srl H. F. ir kt. (48–50 p.).

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 52,53 Eur įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas G. G. (2020 m. gruodžio 22 d. atstovavimo sutartis Nr. CON-2020-12-22-32).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018).

Vertinant pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje dirba 18 darbuotojų, taip pat veikia Specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84 ir 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės R. Č. 52,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.