- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2-1940/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Inkaso“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-522-340/2014, kuria atsisakyta priimti bankroto administratoriaus įgalioto asmens pakartotinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Inkaso“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Ius Positivum“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patikslintas kreditorių sąrašas; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d., 2013 m. vasario 6 d., 2013 m. birželio 3 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. spalio 21 d. bei 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. sausio 30 d. nutartimis patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Šalies argumentai
Bankrutavusios įmonės administratorius 2014 m. birželio 5 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė išreikalauti iš UAB „Bankroto departamentas LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ar kito sandorio, kurio pagrindu UAB „Inkaso“ 2010 m. vasario 8 d. UAB „Bankroto departamentas LT“ akcijas perleido naujiesiems akcininkams, bei apmokėjimo faktą už perleidžiamas akcijas pagrindžiančių dokumentų kopijas ir jas prijunti prie BUAB „Inkaso“ bankroto bylos. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi administratoriaus prašymo netenkino.
Bankrutavusios įmonės administratorius 2014 m. liepos 16 d. pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti iš UAB „Bankroto departamentas LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ar kito sandorio, kurio pagrindu UAB „Inkaso“ 2010 m. vasario 8 d. UAB „Bankroto departamentas LT“ akcijas perleido naujiesiems akcininkams bei apmokėjimo faktą už perleidžiamas akcijas pagrindžiančių dokumentų kopijas ir prijunti jas prie BUAB „Inkaso“ bankroto bylos. Nurodė, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė administratoriaus pakartotinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.
Teisme 2014 m. rugsėjo 1 d. gautas BUAB „Inkaso“ administratoriaus pakartotinis prašymas išreikalauti įrodymus ir juos prijungti prie civilinės bylos Nr.B2-522-340/2014, kuriuo administratorius prašo išreikalauti iš UAB „Bankroto departamentas LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ar kito sandorio, kurio pagrindu UAB „Inkaso“ 2010 m. vasario 8 d. UAB „Bankroto departamentas LT“ akcijas perleido naujiesiems akcininkams, bei apmokėjimo faktą už perleidžiamas akcijas pagrindžiančių dokumentų kopijas ir prijungti jas prie BUAB „Inkaso“ bankroto bylos. Nurodė, kad teismas, netenkindamas administratoriaus pakartotinio prašymo, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog BUAB „Inkaso“ administratorius dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybių nustatyti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ar kito sandorio sudarymo fakto.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „Inkaso“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgalioto asmens V. J. pakartotinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atsisakė priimti. Nurodė, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nors nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas bankroto byloje, tačiau, teismo vertinimu, galima teisės normos taikymo analogija, kadangi šis prašymas teismo jau buvo išspręstas ir pakartotinai negali būti nagrinėjamas. Pažymėjo, jog BUAB „Inkaso“ administratorius trečią kartą reiškia analogišką prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kurį teismas jau du kartus atsisakė tenkinti, tuo tarpu trečią kartą pareiškęs minėtą prašymą BUAB „Inkaso“ administratorius iš esmės jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą teismui iš naujo spręsti dėl pareikšto pakartotinio prašymo, nenurodė, tuo tarpu dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. pareikštame prašyme nurodyti argumentai dėl kreditorių interesų pažeidimo, administratoriaus sužinojimo apie prašomus išreikalauti dokumentus galimybės bei kiti teismo jau buvo įvertinti ir dėl jų buvo pasisakyta. Dėl prašymo yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. bei 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartys.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu BUAB „Inkaso“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgaliotas asmuo V. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – priimti apelianto pakartotinį prašymą ir jį tenkinti, t. y. išreikalauti iš UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ar kito sandorio, kurio pagrindu UAB „Inkaso“ 2010 m. vasario 8 d. UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“ akcijas perleido naujiems akcininkams, bei apmokėjimo faktą už perleidžiamas akcijas pagrindžiančių dokumentų kopijas ir prijungti jas prie BUAB „Inkaso“ bankroto bylos. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal CPK 245 straipsnio 3 dalį, prašymo atmetimas neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės pateikti jį vėliau. Ankstesnis prašymo pateikimas nesudaro pagrindo jį atmesti. Apeliantas pažymėjo, kad kartu su pakartotiniu prašymu jis pateikė papildomus įrodymus, kuriais pašalino ankstesnėse nutartyse numatytus tariamus trūkumus, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jo prašymą priimti. Teismui iškėlus bankroto bylą atsakovui, buvusi įmonės vadovė neįvykdė teismo įpareigojimo per nustatytą terminą perduoti dokumentus, buvo kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, buvusiai vadovei paskirta bauda. Dokumentai iki šiol nėra perduoti, o apie administruojamą įmonę bankroto administratorius sužino tik iš bendrų duomenų bazių ar trečiųjų asmenų.
2. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 19 punktas numato bankroto administratoriaus teisę bet kokioje bankroto proceso stadijoje gauti duomenis ir dokumentus iš trečiųjų asmenų apie jo administruojamą įmonę. Teismas visiškai nepagrįstai apribojo bankroto administratoriaus teisę gauti dokumentus ir apginti kreditorių teises ir interesus. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys nėra registruojamos viešajame registre, todėl tik teismas gali padėti išreikalauti dokumentus, nes priešingu atveju nepagrįstai užkertamas kelias administratoriui gauti minėtus dokumentus bei įvertinti juos teisėtumo ir pagrįstumo kontekste.
3. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, įmonės sudarytų sandorių vertinimas teisėtumo kontekste ir esant pagrindui ieškinių pareiškimas teismui gali būti atliekamas ir po teismo nutarties pripažinti UAB „Inkaso“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl aplinkybė, kad administratorius prašymą pareiškė po to, kai BUAB „Inkaso“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu atveju bankroto administratorius veikia nesavalaikiai ir vilkina bankroto bylą.
4. Bankroto bylos yra susijusios su viešojo intereso gynimu, todėl tokiose bylose ne tik bankroto administratorius, bet ir teismas turi būti aktyvus.
5. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą dėl įrodymų išreikalavimo turi išspręsti iš esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes klausimą grąžinus spręsti pirmosios instancijos teismui, būtų pažeistas proceso operatyvumo principas, o teismui pakartotinai atsisakius šį prašymą tenkinti, užkirstas kelias bankroto administratoriui gauti informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti apelianto (bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus įgalioto asmens) pakartotinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, prieš tai dvejomis 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis išsprendęs tų pačių įrodymų apie bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį išreikalavimo klausimą ir jį atmetęs, ginčijama nutartimi pritaikė įstatymo analogiją ir tokį apelianto prašymą atsisakė priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
CPK yra numatyta teisė prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus (CPK 199 straipsnis), tačiau proceso įstatymas nenumato prašančio asmens teisės skųsti nutartį, kuria buvo atsisakyta šiuos dokumentus išreikalauti. Tokia teismo nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra skundžiama ir pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nagrinėjamu atveju apelianto ginčijama nutartimi buvo išspręstas ne įrodymų išreikalavimo klausimas, o tokio apelianto prašymo priėmimo klausimas, kurį teismas, vadovaudamasis įstatymo analogija išnagrinėjo ieškinio (materialinio reikalavimo) priėmimui nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks proceso įstatymo taikymas yra galimas, teismas dėl pareikšto prašymo tapatumo gali atsisakyti jį priimti, tačiau tokia nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti tokį prašymą negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad CPK 137 straipsnio 5 dalyje yra numatyta teisė skųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti ieškinį (materialinį teisinį reikalavimą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo pareikštas prašymas išspręsti procesinį klausimą (dėl įrodymų išreikalavimų), kurio, kaip minėta, išsprendimas iš esmės (tokio prašymo tenkinimas ar atmetimas) nėra skundžiamas, todėl ir nutartis, kuria tokį prašymą atsisakyta priimti, negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja apelianto nurodytų skundo argumentų, kurie iš esmės labiau yra susiję su prašymo išreikalauti dokumentus pagrindimu, o ne su ginčijama nutartimi, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto prašymą dėl pakartotinio dokumentų išreikalavimo, negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), todėl šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, procesas nutraukiamas. (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal BUAB „Inkaso“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgalioto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „Inkaso“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgalioto asmens V. J. pakartotinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.