- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1484-577/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. A., D. A.
- Trečiasis asmuo
- V. M., Zita A
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. A. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. A. ir D. A. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys V. M., Zita A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, kad riba tarp jam nuosavybės teise priklausančio 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovams R. A., V. A. ir D. A. priklausančio 0,1180 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagal 2004-04-08 kadastrinių matavimų planus, atliktus A. M. Personalinės įmonės, pažymėtą linijomis ir skaičiais 2 (x-30170,83; y-35058,06) ir 3 (x-30158,71; y-35046,64).
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė, kad riba tarp ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausančio 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovams R. A., V. A. ir D. A. priklausančio 0,1180 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagal 2004-04-08 kadastrinių matavimų planus, atliktus A. M. Personalinės įmonės, pažymėta linijomis ir skaičiais 2 (x-30170,83; y-35058,06) ir 3 (x-30158,71; y-35046,64). Priteisė ieškovui A. K. lygiomis dalimis iš atsakovų D. A., R. A. 1115 Lt bylinėjimosi išlaidų. Papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui A. K. iš atsakovų R. A., D. A. lygiomis dalimis 984 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas rėmėsi 2004-04-08 kadastrinių matavimų planais, kurie prieštarauja Sodo bendrijos „Gvazdikas“ generaliniam planui, sklypų schemai; registrų centro ištrauka, kuri nėra teritorijų planavimo dokumentas, ir visiškai ignoravo atsakovų pateiktus įrodymus. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2001-10-05 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas nusipirko iš J. B. 0,12 ha žemės sklypą, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas susideda iš 9,60 aro sklypo ir 2,40 aro sklypo. Be to, iš atsakovų pateiktų įrodymų matosi, kad J. B. tokių sklypų neprivatizavo, niekada neturėjo, todėl ir parduoti jų kam nors negalėjo. Pagal SB „Gvazdikas” generalinį planą sodo sklypo Nr. 77 dalys yra 10,32 aro ir 1,68 aro, bei antrosios dalies plotis yra 11,5 m, atstumas nuo A. K. sodo namo iki atsakovų sklypų ribos yra 2,5 m. Tokiu būdu A. K. savo sklypo Nr. 77 antrąją sklypo dalį padidino nuo 1,68 aro iki 2,4 aro (skirtumas 0,72 aro). Taip pat antrosios dalies plotis padidintas nuo 11,5 m iki 14,2 m (skirtumas 2,7 m), o atstumas nuo ieškovo sodo namo iki atsakovų sklypų ribos padidintas nuo 2,5 m iki 4,65 m (skirtumas 2,15 m). Tai patvirtina atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai – 1998-08-25 pirkimo-pardavimo sutartis, kur Antakalnio seniūnijos pažymoje nurodoma, jog leidžiama parduoti 10,32 aro žemės sklypą, taip pat leista parduoti papildomai 1,68 aro žemės sklypą; 1998-06-02 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 1503-01, kuriuo nurodo parduoti S/B „Gvazdikas” teritorijos ribose esančius sklypus pagal priedą; šio įsakymo priede yra S/B „Gvazdikas” valdybos posėdžio protokolas Nr. 1, kurio 88 punkte patvirtintos sklypo Nr. 77 dalys (10,32 aro ir 1,68 aro) ir S/B „Gvazdikas” 5, 6 brigadų sklypų planas, kurio eksplikacijoje sudarytas 6 brigados sąrašas sodininkų norinčių pirkti sklypus. Taip pat nurodoma, kad sklypas Nr. 77 susideda iš 10,32 arų ir 1,68 arų. Atsakovai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2001-07-10 S/B „Gvazdikas” sklypo Nr. 77 schema nėra patikslinimas ir neturi juridinės galios, nes žodis „patikslinimas” buvo parašytas surinkus visų kaimynų parašus tik ant sklypo Nr. 77 schemos, bet netikslintas generalinis planas bei pagal jį atsakovų sklypo schema; tai rodo, kad atsakovų sklypo ribos tikslintos nebuvo ir išlieka 2,5 metro atstumas nuo kaimyno namo.
Pažymėjo, kad teismas nustatė ribą tarp atsakovų sklypų, kuri pažeidžia LR statybos įstatymo nustatytus statybos techninius reikalavimus dėl statinių atstumų nuo sklypo ribos, nes dabar sklypo riba pasislenka prie atsakovų namo stoginės iki 1,30 m. Ši stoginė įteisinta 1975-04-20, atsakovų pastato ir jo dalių priestatų (stoginės) perkainavimas nekilnojamo turto kadastro įmonėje atliktas 2005-04-08. Iš 1998-08-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PO 1/98-15701 yra dingusi sodo sklypo Nr. 77 originali schema. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra be jos negali tinkamai užbaigti ikiteisminio tyrimo, todėl pavedė Vilniaus m. VPK Vilniaus m. 1 PK tęsti galimai suklastoto dokumento originalo paiešką. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovas padavė teismui ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo 2008 m. sausio mėn., t.y. praėjus 3 metams po V. A. mirties, tikėdamasis, kad jis negalės patvirtinti pats, jog neteisingai pasirašė ant 2001-07-10 schemos. Tą faktą, kad tėvas buvo apgautas, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad jis padovanojo atsakovui R. A. jam priklausančio sklypo Nr. 80 dalį, t.y. 2,42 aro, kuris ir yra ginčo objektas, neatsižvelgiant į gretimo sklypo Nr. 77 pakeitimus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad jis pagal 2001-10-05 pirkimo-pardavimo sutartį iš J. B. įsigijo 0,12 ha ploto žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini). Prie pirkimo-pardavimo sutarties, kaip jos neatskiriamoji dalis, yra pridėtas parduodamo žemės sklypo 2001-07-10 planas (schema) M 1:500, kuris yra suderintas su gretimų žemės sklypų kaimynais V. M., Z.A. A., V. A., SB „Gvazdikas” pirmininku bei patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų. Sutartis, kaip ir jos priedas, įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filiale. Pažymi tai, kad ginčo dėl 2001-10-05 pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedo tarp šalių nėra, kaip ir nėra ginčo, kad J. B. iš valstybės įsigijo 0,12 ha ploto žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Atkreipia teismo dėmesį, kad su priimtu spendimu sutiko atsakovas, žemės sklypo Nr. 80, esančio S/B „Gvazdikas”, bendraturtis V. A..
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pagal SB „Gvazdikas” generalinį planą ieškovui nuosavybės teise priklauso 1200 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 77, kuris sudarytas iš dviejų dalių, t.y. viena dalis yra 1032 kv. m ploto, kita – 168 kv. m. Pažymi, kad LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede reglamentuojama, kad atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas gali padidėti ar sumažėti sklypo ribose ir įtvirtina maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas Nr. 77 gali padidėti/sumažėti apie 69 kv. m. LR CK 4.45 str. 1 d. nustatyta, kad jei sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, todėl teismo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus sodininkų bendrijoje „Gvazdikas” turiniu ir apimtimi, teisiškai ir faktiškai valdomų sklypų ribomis bei ieškovo reikalaujama nustatyti jam priklausančio žemės sklypo riba. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2001-10-05 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo iš J. B. 0,12 ha žemės sklypą (unikalus numeris 0101-0014-0676), esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste (1 t., b.l. 4-6, 16, 164). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sklypo schema pridedama (1 t., b.l. 4-7). 2001-07-10 J. B. sodo sklypo Nr. 77 schema patvirtina, kad žemės sklypas susideda iš 9,60 arų ir 2,40 arų sklypų; atstumas nuo sodo pastato iki V. A. sklypo yra 4,65 m; žemės sklypo ribos suderintos su besiribojančių sklypų savininkais V. M., Z.A. A., V. A.; schema patvirtinta sodo bendrijos pirmininko V. G. (1 t., b.l. 7). 2004-04-08 žemės sklypo (960 kv.m.) ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklinimą atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo A. M. , nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti gretimų sklypų savininkai ir naudotojai – V. M., Zita A. A., sodų bendrijos „Gvazdikas“ pirmininkas V. G. (1 t., b.l. 19); 2004-04-08 žemės sklypo (240 kv.m.) ribų paženklinimo-parodymo akto R. A. nepasirašė dėl to, kad sklypo Nr. 77 privatizavimo schema neatitinka generalinio plano, sodo bendrijos pirmininkas neatvyko (1 t., b.l. 103). A. R. Aleksa 2003-04-01 dovanojimo sutartimi įgijo 242/1180 dalis žemės sklypo iš 0,118 ha žemės sklypo, esančio SB „Gvazdikas“, skl. Nr. 80, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 56). Atsakovai pateikė į bylą 2006-08-01 S. L. individualios įmonės atliktą 0,0938 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, Antakalnio sen., s/b „Gvazdikas“, sklypo Nr. 80, ribų paženklinimo-parodymo aktą, kurį pasirašė gretimų sklypų savininkai Z. A. ir J. K. (1 t., b.l. 59), tuo tarpu 0,0242 ha žemės sklypo ribų paženklinimo aktas nėra suderintas su ieškovu (1 t., b.l. 60). Tarp šalių ginčo dėl ieškovui priklausančio 9,60 arų žemės sklypo ribų nėra; ginčas yra dėl ieškovui priklausančio 2,40 arų žemės sklypo, besiribojančio su atsakovui R. A. priklausančiu žemės sklypu, ribos. Ieškovas prašo nustatyti, kad riba tarp jam nuosavybės teise priklausančio 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovams R. A., V. A. ir D. A. priklausančio 0,1180 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagal 2004-04-08 kadastrinių matavimų planus, atliktus A. M. Personalinės įmonės, pažymėta linijomis ir skaičiais 2 (x-30170,83; y-35058,06) ir 3 (x-30158,71; y-35046,64).
Apeliantai skundą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovo pateiktą sklypo Nr. 77 schemą kaip bendro plano patikslinimą, nes generalinis planas nebuvo tikslintas, be to, ji neatitinka: generalinio sodų plano, Antakalnio seniūnijos pažymos duomenų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-06-02 įsakymo priedo, kur nurodoma, kad sklypas Nr. 77 susideda iš 10,32 arų ir 1,68 arų sklypų. Vertindama apeliantų nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, ieškovo pateiktas 2004-04-08 A. M. PĮ atliktas žemės sklypo kadastrinio matavimo plane nurodytas bendras sklypo plotas atitinka 2001-07-10 sodo sklypo Nr. 77 schemoje nurodytus sklypo plotus, minėtoje schemoje nurodytus sklypo išsidėstymus, neviršija ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo ploto. Atkreiptinas dėmesys, jog sklypo schema suderinta su visais gretimų sklypų savininkais ir sodų bendrijos pirmininku, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad dar iki 2001 m., t.y. schemos sudarymo, bei schemos sudarymo metu faktiškai buvo naudojamas būtent tokio, nurodyto schemoje, dydžio, konfigūracijos ir ploto sklypas, susidedantis iš dviejų sklypų; antra, pagal ieškovo pateiktą planą jam priklausantis žemės sklypas yra tokio dydžio, koks priklauso jam nuosavybės teise pagal Registro duomenis, ribos atitinka byloje esančią 2001-07-10 patikslintą sodo sklypo Nr. 77 schemą, kitos schemos byloje nėra; trečia, iš apeliantų išvardintų dokumentų turinio (t. 1 , b.l. 125, 142-145), iš generalinio plano ištraukos (t. 1, b.l. 63), iš ieškovo atliktų kadastrinių matavimų plano matyti, kad natūroje sklypo Nr. 77 10,32 arų ploto dalies, kuri yra pažymėta generaliniame plane, natūroje nėra; taip pat iš išvardintų dokumentų matyti, kad ir atsakovams priklausančio sklypo Nr. 80 plotas, nurodytas įsakymo priede ir generaliniame plane, nesutampa; taip pagal įsakymo priedą (t. 1, b.l. 138-145) sklypas Nr. 80 susideda iš dviejų: 9,60 arų ir 2,20 arų – ploto sklypų, tačiau generaliniame plane plotas pažymėtas atitinkamai 9,38 arai ir 2,42 arai. Todėl darytina išvada, kad dokumentuose, kurių pagrindu ieškovui ir atsakovams (ankstesniems savininkams) buvo skiriami sklypai, generaliniame plane nurodyti sklypų plotai bei faktiškai natūroje esančių sklypų plotai yra skirtingi. LR sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal sodininkų bendrijos generalinį projektą; sklypų konfigūracija bei ribos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus. Pagal žemės sklypo Nr. 77 suteikimo ir įsigijimo dokumentus žemės sklypo bendras plotas 12 arų; toks bendras sklypo plotas nurodytas ir atliktuose kadastriniuose matavimuose bei 2001 m. sklypo schemoje. Beje, ir generaliniame plane bendras sklypo Nr. 77 plotas nurodytas 12 arų. Vertinant LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reglamentavimą, kur numatyta, jog atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas gali padidėti ar sumažėti sklypo ribose, ir įtvirtina maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus; tai, kad ieškovui (ankstesniems savininkams) buvo skirtas, o vėliau jo įsigytas sklypas Nr. 77, susidedantis iš dviejų sklypų, kurių bendras plotas 12 arų, spręstina, jog esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai atsižvelgė ne tik į šalių pateiktus teismui žemės sklypų planų duomenis, bet ir kitų žemės sklypų ribų nustatymo kriterijų visetą bei pagrįstai laikė reikšmingu tą faktą, kad ginčo atveju, esant gretimų sklypų ribų neatitikimams, gali būti keičiamos sklypo ribos, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant prikimo-pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).
Nesant byloje dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovų sodo pastatas yra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, apeliantų nurodyti argumentai, susiję su nustatytos sklypo ribos neatitikimu LR statybos įstatymo nustatytiems statybos techniniams reikalavimams dėl statinių atstumų nuo sklypo ribos, bei kuriuose teigiama, jog teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, sklypo riba pasislinko prie atsakovui priklausančios namo stoginės iki 1,30 metro, stoginė įteisinta 1975 m.; laikytini nepagrįstais; pažymėtina, jog byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovų atliktų statybos darbų teisėtumą; beje, iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b.l. 180-184) matyti, kad atsakovo stoginės statybos darbai bei ieškovo statybos darbai buvo atliekami jau po 2001 m., t.y. po sklypo schemos su visais gretimų sklypų savininkais suderinimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų argumentai dėl jų tėvo V. A. 2001 m. schemoje esančio parašo neteisingumo niekuo nepagrįsti; o ta aplinkybė, kad prie 1998-08-25 sodo sklypo Nr. 77 pirkimo-pardavimo sutarties nėra išlikusi žemės sklypo schema, nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos išvardintus motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į nedidelę apeliacinio skundo apimtį, tai, kad atsiliepimo į jį parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize ar kitų teisės aktų pritaikymu, į neilgą bylos trukmę apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantų ieškovui priteistinos 500 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 29, CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atmetus apeliantų D. A. ir R. A. apeliacinį skundą, iš jų priteistina 32,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. A. ir D. A. 32,55 Lt (trisdešimt du litus penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (iš kiekvieno atsakovo po 16,28 Lt) bei ieškovui A. K. 500 Lt (penkis šimtus) už advokato pagalbą (iš kiekvieno atsakovo po 250 Lt).