Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-120-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
1A-227-120-2013
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00855-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
Ž. M.
Nukentėjusysis
D. Ū.
Advokatai
Kęstutis Dobilas
Kategorijos
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.1A-227-120/2013

Teisėja Giedrius Endriukaitis Proceso Nr. 1-23-1-00855-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas 2013 m. balandžio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Dmitrijaus Korsakovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui , nuteistajam Ž. M., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiai D. Ū., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl 2012 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 4 p. ir nubaustas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 (vieneriems) metams atidėtas, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš Ž. M. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už nukentėjusiosios D. Ū. gydymą - 639,55 Lt (šeši šimtai trisdešimt devyni litai 55 ct), nukentėjusiai D. Ū. neturtinei žalai atlyginti – 10.000 lt (dešimt tūkstančių litų) ir 1000 Lt (tūkstantis litų) išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai D. Ū. pripažinta teisė į ieškinį turtinės žalos atlyginimo dalyje, patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. pagal BK 138 str. 2 d. 4 p. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 24 d., apie 12 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, tarpusavio konflikto metu nukentėjusiajai D. Ū., kuri tuo metu buvo 8 mėnesių nėštumo, žinodamas, kad ji yra nėščia, kumščiais bei medine lazda sudavęs tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir padaręs jai juosmens dešinės pusės sumušimą, kairės kojos išorinio paviršiaus kelio srities ir blauzdos viršutinio trečdalio lygmens sumušimą, šeivinio raumens sumušimą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Ž. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino ir rėmėsi tik jį kaltinančiais duomenimis, kurie kelia pagrįstų abejonių, bet nevertino ir nesirėmė jo kaltę teisinančiais įrodymais bei kitais bylos duomenimis. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas nevisapusiškai atskleidė bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Teismas neįvertino, kad D. Ū. jo atžvilgiu yra nusiteikusi priešiškai, turi pagrindą jį apkalbėti dėl jo neigiamo požiūrio į ją pačią. Jis žino, jog ji yra pasisavinusi brolio A. M. pinigus. Jis niekada prieš moterį fizinio smurto nenaudojo, jam nesuvokiama kaip būtų galima smurtauti prie nėščią moterį. 2010-11-24 atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą prie garažų, pasiūlė draugams užeiti pas brolį A. M. į butą ir pažiūrėti, kaip vyksta remonto darbai. Su D. jis nesisveikino, dėl pašlijusių tarpusavio santykių. Su broliu A. M. vaiko kambaryje kalbėjosi, ir palietė temą apie tolimesnį brolio Airido gyvenimą su D.. D., išgirdusi jų pokalbį, pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nesikištų. Įvyko žodinis konfliktas, D., apspjaudė jį, o šis liepė eitų iš šių namų. D., išbėgdama iš namų pasakė: „nu, pideraste, pamatysi kas tau bus, pasodinsiu“. D. nubėgo į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Vakare jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) policijos nuovados ir sakė atvažiuoti. Nuvyko į komisariatą, kur pareigūnai jam pasiūlė važiuoti į klinikas, kur guli D. ir su ja pakalbėti. Nuvyko į klinikas kartu su broliu A. M. ir dabartine žmona. D., gulėjo ant krėslo. Pareigūnai sakė kalbėtis su D., manydami, kad susitaikysime, bet D. buvo kategoriška. Bendrauti ji atsisakė. Provokuodamas pasiūlė pinigų, tačiau ji atsisakė. Manė, kad D. Ū. nori pasipinigauti. Vėliau nebendravo, buvo susitikę tik akistatoje. D., konfliktiškas žmogus, gal ji kažkur buvo susimušusi iki tarp jų įvykusio žodinio konflikto, o gal remonto metu buvo kažkur užkliuvusi. Prieš D. Ū. nenaudojo jokio fizinio smurto. D., brolis dirba klinikose, turi pažinčių, todėl neatmeta galimybės, kad D. Ū. medicininių tyrimų išvados yra fiktyvios. Jis nuvažiavo į klinikas po konflikto praėjus 6-7 valandoms. Ekspertai pasakė, kad sunku nėščiajai judėti. Jis pateikė prijungimui prie bylos filmuotą medžiagą kaip D. Ū., kažkur po dviejų parų išleista iš ligoninės, juda. Jos judesiai yra nesukaustyti, nesimato jokių mėlynių. Pateiktas garso įrašas, kur ji grasina broliui, kad jeigu jis liudys teisme, tai turės problemų. Į klinikas policijos pareigūnai važiavo savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) policijos nuovados, o jis važiavo paskui pareigūnus savo automobiliu. Kodėl pareigūnai nepaminėjo, kad kartu važiavo į klinikas, nežino. Tada buvo šaltas metų laikas, D., buvo su kailiniais ar su stora striuke. Vizualiai nesimatė ant jos jokių sužeidimų. Pagal jos judėjimą nesimatė, kad ji šlubuotų. Buvo neįmanoma matyti, kad jos kojos sužalotos, ji buvo su kelnėmis, kailiniais ar striuke. kad prieš D. Ū. jis nenaudojo jokio fizinio smurto, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. M., A. M., T. B., E. V.. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus nenuosekliais ir prieštaringais laikė nepagrįstai. D. Ū. parodymai dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdžio bei smūgių skaičiaus, taip pat nevienodi. D. Ū. teigė, kad, jam pradėjus ją kumščiais daužyti, ji atsuko nugarą ir jis kumščiais daužė į nugarą, o ji dengėsi nuo smūgių, bet jis nesupranta kaip ji galėjo dengtis nuo smūgių būdama jam atsukusi nugarą. Pagal D. Ū., rankomis jai buvo suduoti 5-7 smūgiai, volelio metaliniu ar mediniu kotu - 5 smūgiai, 1 kartą buvo spirta koja, viso 11-13 smūgių, bet 2010-12-01 specialisto išvados Nr. G1470/ll(02), aktu nustatyta, kad D. Ū. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, nugaroje, kairės blauzdos sumušimas, susikomplikavęs potrauminiu šeivinio raumens uždegimu, padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, trijų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. 1. 35 - 36). Ekspertė S. M. neatmetė galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir anksčiau, t.y. iki 2010-11-24. Abejones jam kelia ir D. Ū. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam žinoma, kad D. Ū. brolis dirba VšĮ Kauno klinikose, o iš D. Ū. bei brolio A. M. kalbų jam žinoma, kad jis labai gerai pažįsta teismo medicinos ekspertus dirbančius Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriuje, su jais bendrauja, todėl neatmetama galimybė, kad dėl atlikto tyrimo rezultatų jis galėjo daryti jiems neteisėtą įtaką, o taip pat įtakoti 2010-11-24 klinikose D. Ū. apžiūrėjusius ir fiksavusius sužalojimus, gydytojus. Dėl to, jo manymu,į medicininis tyrimas, tikslu nustatyti kokio sunkumo sužalojimai padaryti D. Ū., koks sužalojimo atsiradimo mechanizmas ir t.t., atliktas turėjo būti pakartotinai ir pavedant šį tyrimą atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertams (adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius).

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusi D. Ū. prašo skundą atmesti ir nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisingas.

Ji pagrindo apeliantą apkalbėti, neturėjo ir neturi,. Su apeliantu santykių nepalaikė. Su juo kilusio konflikto metu buvo jo sužalota.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas. Juo siekiama, kad, nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusios D. Ū. parodymus, kad įvykio metu kaltinamasis Ž. M., jiems apsižodžiavus, spjovė jai į veidą, o ji jam spjovė atgal. Sugrįžęs prie jos, kaltinamsis pradėjo ją kumščiais daužyti į nugarą, volelio metaliniu ar mediniu kotu, per kojas. Jai išbėgus iš buto ir bėgant į policijos nuovadą, jis ją vijosi bei iš kojos spyrė į nugarą. A. M. matė tą įvykį, matė kai ją mušė, bet pradžios nematė. Jai nubėgus į (duomenys neskelbtini) nuovadą, policininkai, matydami, kad ji yra nėščia ir sužinoję, ją esant sumuštą, iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri ją išvežė į Kauno klinikas. Klinikose ji paguldyta buvo dėl gresiančiu persileidimu. Tą patį vakarą į ligoninę atvažiavus dviem policininkams, ji rašė policijai pareiškimą. Atėjus abiem broliams M., bei vieno jų draugei, buvęs sugyventinis pareiškimo prašė nerašyti.

Šiuos parodymus nukentėjusi patvirtino ir akistatos su apeliantu, metu.

Pagrindo tokiais nukentėjusios parodymais netikėti, teismas neturėjo.

Liudytojo D. B. parodymai rodo, kad į nuovadą atėjusi D. Ū. buvo sutrikusi ir pasakė, esanti sumušta Ž. M.. Ji bbuvo nėsčia ir verkė. Sakėsi sumušta buvusi kažkokiu šluotkočiu. Atvykusi, ji ketino parašyti pareiškimą, bet policijoje jis parašytas nebuvo, nes, dėl jos sveikatos būklės iškviesta greitoji med. pagalba, ją išsivežė.

Liudytojo L. L. parodymai rodo, kad įvykio dieną nukentėjusi buvo sužalota. Jam ligoninėje su nukentėjusia aiškintanis įvykio aplinkybes, nukentėjusi parašė policijai pareiškimą ir jis jį priėmė, o į ligoninę atvykę du vyriškiai (bylos duomenimis, atvykę buvo apeliantas ir jo brolis), nenorėjo, kad pareiškimą policijai nukentėjusi rašytų.

2010-12-01 specialisto išvados akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad, nukentėjusi nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. gydoma buvo KMUK ligoninės ginekologiniame-akušeriniame skyriuje, kad, guldymo į skyrių metu, t.y., 2010 m. lapkričio 24 d., nukentėjusi buvo sudirgusi, verkė, skundėsi skausmu nugaros srityje, tarpumentyje, dešiniame inkste, aiškino buvusi sumušta vyro brolio ir, kad, jos guldymo į skyrių, metu, jai konstatuoti buvo kairės kojos kairio kelio nubrozdinimi ir kraujosrūva, o 2010 m. laplričio 26 d., rasta išryškėjusi kraujosrūva ir nugaros srityje, stiprėjantis skausmas kairėje blauzdoje. Tą pačią dieną ortopedas-traumatologas konstatavo potrauminį kairės blauzdos miozitą. Šių duomenų pagrindu teismo medicinos ekspertės S. M. 2010 m. gruodžio 1 d. specialisto išvados aktu nustatyta, kad kietu buku daiktu (suduodant smūgius kumščiais, spiriant, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu), D. Ū. nurodytu laiku, t.y., 2010 m. lapkričio 24 d., trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, D. Ū. dėl poodinės kraujosrūvos kairio kelio srityje, nugaroje, kairės blauzdos sumušimo, susikomplikavusio potrauminiu šeivinio raumens uždegimu, nukentėjusios D. Ū. sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai (t.1, b.l. 35-36).

Atlikus papildomą tyrimą, 2011 m. liepos 8 d.specialisto išvados aktu teismo medicinos gydytojo-eksperto J. T. ir teismo medicinos gydytojo-eksperto A. S. specialisto išvados aktu konstatuota, kad, dėl kairės blauzdos viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus sumušimo su šeivinio raumens pažeidimu, jai pagrįstai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mąstas, kad josios kojos sužalojimuose užsifiksavę dinaminio (slystančio) trauminio kontakto požymiai dažniausiai yra būdingi smūgiui koja arba įrankiu, galimai lazda ir, kad konstatuotų sužalojimų lokalizacijos nėra tipiškos griuvimui (t.1, b.l.47-48).

Teismo ekspertai S. M., J. T. ir A. S., savo duotas išvadas teisme patvirtino.

Bylos duomenimis, smurtas (smūgiai kumštimis bei medine lazda) prieš akivaizdžiai nėščią moterį, panaudotas buvo tarpusavio konflikto metu ir nukentėjusios sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai. Duomenų, kad tokių smurto pasekmių apeliantas būtų ir siekęs, byloje nėra, tačiau, suduodamas mūgius rankomis į nugarą bei lazda mušdamas per nukentėjusio kojas, kaltinamasis, galimoms pasekmėms buvo abejingas. Kairės blauzdos viršutinio trečdalio išorinio paviršiaus sumušimas su šeivinio raumens pažeidimu komplikavosi potrauminiu šeivinio raumens uždegimu, t.y., nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsakomybę už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą numato BK 138 str. 2 d. 4 p., tad apelianto veika pagal šį straipsnį teismo kvalifikuota yra pagrįstai ir pagrindo jį išteisinti, nėra.

Apelianto skundo teiginai, jog teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas tik jį kaltinančiais duomenimis, kurie kelia abejones, nevertino ir nesirėmė jį teisinančiais įrodymais bei kitais bylos duomenimis, yra deklaratyvūs, spėjamo pobūdžio ir jokiais faktiniais duomenimis, nepatvirtinti.

Liudytojų L. L., A. M., T. B. parodymai teismo pagrįstai įvertinti kritiškai. Teigdami, jog jie matė, kad apeliantas smurto prieš nukentėjusią nenaudojo, nei vienas iš jų konkrečios vietos, kurioje būdami, jie konfliktą girdėjo, stebėjo bei matė, teigdami, jog to neprisimena, nenurodė. Tokius jų parodymus patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra, o jų arodymai apie smurto vartojimo prieš nukentėjusią nebuvimą, paneigti prieš tai aptartais faktiniais duomenimis.

2011-06-15 daiktų pateikimo protokolu Ž. M. pateiktose 2-ose kompaktinėse plokštelėse su vaizdo ir garso įrašais (t. 1, b. l. 86). 2011-06-15 (t. 1, b. l. 87 – 88, 89), jokių apeliantui pateiktą kaltinimą galinčių paneigti duomenų, nėra. Apelianto nurodomų prieštaravimų nukentėjusios D. Ū. parodymuose, taip pat nėra. Prieštaravimais specialistų išvadoms apelianto įvardyti nukentėjusios parodymai apie jai suduotų smūgių kiekį, nėra prieštaravimai, nes, specialisto išvados aktu konstatuotas „3 ir daugiai“ trauminių poveikų nukentėjusiai buvimas, jos parodymų apie konkretų jai suduotų smūgių skaičių, neneigia. Duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusi sužalota būtų ne kaltinimo nustatytu laiku, būdu ir vietoje, bet kitu laiku, kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis, byloje nekonstatuota. Tokių faktų buvimo nenurodo bei motyvuotai nepagrindžia ir pats apeliantas. Apelianto skundo teiginiai dėl nepasitikėjimo teismo med. ekspertų duotų specialistų išvadų teisingumu, dėl galėjimo teismo med. ekspertus įtakoti ar kitaip juos paveikti, jokiais faktiniais duomenimis byloje, taip pat nepatvirtinti. Tuo tarpu nukentėjusiai konstatuotų sužalojimų padarymas yra pilnai patvirtintas VŠĮ KMUK gimdymo istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) Petrašiūnų PSPC UAB (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istorijoje bei KRKKL asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais įrašais apie apžiūrų ir atliktų tyrimų rezultatus, tad, šioje dalyje apelianto skundas akivaizdžiai yra deklaratyvus ir pagrindo apelianto išteisinimui taip pat neduoda, todėl skundas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėDmitrijus KorsakovasAlgerdas Urbšys