Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Lietuvos automobiliu keliu direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos ieškini atsakovams G. K., G. K., S. U., AB Šiauliu bankui, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemes tarnybai prie LR Žemes ukio ministerijos, VI Registru centras Šiauliu filialui del žemes sklypo paemimo visuomenes poreikiams ir kompensavimo salygu bei dydžio nustatymo žemes savininkams.

Aprašomoji dalis

nustate:

Tokio pobudžio ieškini Keliu direkcija ir pateike teismui.

Lietuvos automobiliu Keliu direkcija prie LR Susisiekimo ministerijos yra valstybes biudžetine istaiga, kuri pagal LR Keliu istatyma yra atsakinga už valstybines reikšmes keliu tinklo pletra, modernizavima, kelio rekonstrukciju vykdyma ir rupinasi kelio A9 Panevežys- Šiauliai 59,70-75,63 km rekonstrukcijos vykdymu. Vykdant šia rekonstrukcija yra numatyta, jog iš G. K. nuosavybes teise valdomo 7,0921 ha ploto žemes sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), vykdant rekonstrukcija, yra butina paimti visuomenes poreikiams 1,5171 ha sklypo dali ir 0,0078ha sklypo dali ir už ja kompensuoti pinigais, taip pat atlyginti G. K. vykdomo poilsio - pirciu komplekso verslo ir kitus nuostolius, kuriuos patiria paimamo žemes sklypo savininkas del kelio ruožo rekonstrukcijos darbo, kuris vykdomas 18 menesiu laikotarpiu. Taciau šalys nesusitare del pinigines kompensacijos dydžio, nes G. K. pateiktas turto ir verslo nuostoliu vertinimas ženkliai skiriasi nuo Keliu direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto nepriklausomo turto vertinimo. Esant gincui, sutartis tarp šaliu nebuvo pasirašyta.

Teisminio bylos nagrinejimo metu ieškovo atstovai praše nustatyti teisinga pinigines kompensacijos dydi, kuris bus mokamas žemes savininkei G. K. už žemes paemima visuomenes poreikiams, jos verslo bei kitus nuostolius, atsiradusius del žemes sklypo paemimo visuomenes poreikiams, tai yra, del kelio rekonstrukcijos vykdymo. Kadangi abi bylos šalys pateike i byla skirtingo dydžio nustatytus paimamo žemes sklypo daliu bei verslo nuostoliu atlyginimo dydžius, teismo nutartimi buvo paskirta nepriklausoma ekspertize, kuria atliko korporacijos „ Matininkai“ ekspertas D. M.. Po teismo nutartimi paskirtos bei atliktos turto ir verslo nuostoliu vertinimo ekspertizes, kuria atliko korporacijos „ Matininkai“ ekspertas D. M., ieškovas mano, jog teisingas butu pinigines kompensacijos išmokejimas paimamo visuomenes poreikiams žemes sklypo savininkei G. K. tokio dydžio:

250 000 Lt už paimamus du žemes sklypus ;120 931 Lt už verslo nuostolius;20 240 Lt už kitus nuostolius;

Mano, jog betono aikštele su ivažiavimu yra valstybes statiniai, kurie irengti ir pastatyti iki G. K. žemes sklypo isigijimo (duomenys neskelbtini) dar prieš 30 metu ir nera iregistruoti Nekilnojamo turto registre kaip G. K. turtas, todel valstybe už juos kompensuoti neprivalo. Ivažiavimas i G. K. sodyba „ (duomenys neskelbtini)“ yra naujai padarytas kaip nuovaža vykdant kelio rekonstrukcija Panevežys- Šiauliai.

Prašo pripažinti pasibaigusia tarp atsakovu G. ir G. K. ir S. U. 2005-10-28 sudaryta žemes nuomos sutarti nuo žemes paemimo visuomenes poreikiams momento ir panaikinti žemes nuomos sutarties teisine registracija Nekilnojamo turto registre.

Taip pat prašo pripažinti pasibaigusia žemes sklypo hipoteka kreditoriui AB Šiauliu bankas nuo žemes sklypo paemimo visuomenes poreikiams momento. ( ( b.l. 58-70, ir b.l. 1-11, tomas 1).

Atsakovai Gražina ir G. K. su ieškiniu sutiko iš dalies.

Jie nurode, jog dalinio teismo sprendimo pagrindu šiuo metu jau yra gave pinigines kompensacijos dali 518 768 Lt pagal Šiauliu apskrities viršininko isakyma Nr. V 6389/2008-11-13. Gave pinigines kompensacijos dali, jie atsiskaite su kreditoriumi AB Šiauliu bankas ir hipoteka šiuo metu jau yra išregistruota. Neprieštarauja, kad butu nutraukta žemes nuomos sutartis su S. U. - A. Mano, jog teisinga pinigine kompensacija butu nustatyta pagal UAB „ Verslavita“ nepriklausomu turto vertintoju nustatytus žemes ir verslo bei kitu paskaiciuotu nuostoliu dydžius. Betono aikštele yra G. K. priklausancioje žemeje, kuria ji isigijo bei teisetai valdo nuo 1998metu rugsejo 4 dienos, todel tokia betono aikštele yra daikto priklausinys ir yra tinkama naudoti automobiliu statymui bei kitiems poreikiams vykdant versla, todel už ja privalo buti kompensuota. Korporacijos „ Matininkai“ eksperto D. M. vertinimas yra tinkamas del žemes sklypo dalies kompensacines vertes nustatymo, o kiti verslo nuostoliai sudaro 683 540 Lt. Prašo priteisti šioje byloje patirtas bylinejimosi išlaidas, kurias patvirtina prideti rašytiniai dokumentai.

Bylos nagrinejimo metu kreditai buvo gražinti ir G. K. šiuo metu yra pilnai atsiskaiciuosi su AB Šiauliu banku, todel hipoteka yra užbaigta ir išregistruota. Kokio dydžio pinigine kompensacija priteisti G. K. už verslo bei kitus nuostolius del vykdomos kelio rekonstrukcijos AB Šiauliu banko atstovas, dalyvaves teismo posedyje nurode, jog ši klausima palieka spresti teismo nuožiura.

Žemes sklypo dalies nuomininke S. U. atsiliepimo i ieškini nepateike.

Yra nustatyta, jog 2008-10-28 tarp G. K. bei G. K. iš vienos puses bei nuomininkes S. U. buvo sudaryta nuomotojams G. ir G. K. nuosavybes teise priklausancio sklypo daliu 17 078,65 ha ploto ir 78,06 ha ploto žemes sklypo, kurio visas plotas yra 7,0921 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuri yra iregistruota Nekilnojamo turto registre kaip juridinis faktas. ( b.l. 101-105 tomas 1).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos faktines aplinkybes ir priimamo sprendimo motyvai.

Ieškovas Lietuvos automobiliu keliu direkcija prie LR Susisiekimo ministerijos nurode, jog pagal savo veiklos paskirti rupinasi valstybines reikšmes keliu tinklo pletra, modernizavimu ir užtikrina saugu eisma šios paskirties keliuose. Vykdydama savo tiesiogines funkcijas rupinasi bei organizuoja žemes, reikalingos valstybines reikšmes keliams tiesti bei rekonstruoti paemima visuomenes poreikiams. Ieškovo užsakymu buvo paruoštas rekonstrukcijos projektas valstybines reikšmes kelio ruožo A9 Panevežys- Šiauliai 59,70-7563 km su Šniuraiciu aplinkeliu renovacijai atlikti. Šiai rekonstrukcijai vykdyti iškilo butinybe paimti žemes savininkei G. K. priklausancio žemes sklypo dalis - 1,5171ha ploto ir 0,0078 ha ploto, esanciu (duomenys neskelbtini). Pagal LR Žemes istatymo 45 str. yra numatyta, jog gali buti paimama iš privaciu žemes savininku žeme visuomenes reikmems, kai ši žeme yra reikalinga viešo naudojimo keliams statyti bei renovuoti. G. K. žemes sklypo daliu paemimas buvo išsprestas Šiauliu apskrities viršininko 2008 metu lapkricio 13d. isakymu Nr. V-6389. Šis apskrities viršininko isakymas nebuvo apskustas, isiteisejo, todel pripažintina, jog šio žemes sklypo paemimo visuomenes poreikiams teisetumo klausimas yra išsprestas minetu administraciniu aktu. Vadovaujantis LR Žemes istatymo 47 str., žemes savininkams, iš kuriu žeme paimama visuomenes poreikiams, turi buti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, arba suteikiamas lygiavertis žemes sklypas tos pacios apskrities teritorijoje. Žemes savininke G. K. išreiške valia ir nurode, jog ji pasirinko atlyginimo buda už visuomenes poreikiams paimama žeme- pinigine kompensacija. Buvo nustatytas kelio rekonstrukcijos šiame kelio ruože vykdymo laikas – 18 menesiu. Nepavyko tarp šaliu pasirašyti sutarties del pinigines kompensacijos dydžio bei išmokejimo tvarkos, nes tiek ieškovas Lietuvos Keliu direkcija, tiek G. K. pateike kiekvienas savo užsakymais atliktas Nepriklausomu turto vertintoju nustatytas turto ir verslo nuostoliu vertimo ataskaitas paimamos žemes sklypo daliu bei verslo ir kitu nuostoliu atlygimo vertinima, kurie vienas nuo kito esminiai skiriasi. G. K. pateike A. C. TUB atlikta turto ir verslo vertinimo ataskaita, kurioje nustatytas bendras pinigines kompensacijos dydis -1.002.000,00 Lt ( t. sk. paimamo žemes sklypo verte- 356 000 lt; asfaltbetonio aikštele su ivažiavimu- 139 000 Lt; verslo nuostolis- 507 000 Lt;)

Ieškovo LR Keliu direkcijos užsakymu atliktas turto ir verslo vertinimas UAB „ Verslavita“ bendra apimtimi numate pinigine kompensacija – 482 000 Lt. Po to, papildomai užsakius papildomu ir kitu nuostoliu vertinima – kaip elektros stulpu perkelimas, vartu perkelimas, auganciu medžiu kompensavimas, kuri atliko VI Registru centro turto vertintojai, ieškovo pateiktas bendras pinigines kompensacijos dydis buvo nustatytas 518 768,00 Lt, kuris ir buvo nurodytas Šiauliu apskrities viršininko isakyme del žemes paemimo visuomenes poreikiams iš G. K..

Esant tokiam dideliam verciu skirtumui, ir siekiant nustatyti kaip teisingai kompensuoti už visuomenes poreikiams paimama turta, ginco sprendima perkelus i teisma, Šiauliu apygardos teismo nutartimi buvo paskirta žemes sklypo, verslo ir kitu nuostoliu ivertinimo ekspertize, kuria atliko turto bei verslo vertinimo licenzija turintis nepriklausomas vertintojas - ekspertas D. M., dirbantis korporacijoje „Matininkai“. Teismo nutartimi paskirtos ir atliktos korporacijos „ Matininkai“ ekspertizes aktas – isektas i byla( 12 tomas).

Teismas konstatuoja, jog G. K. žemes sklypo dalies paemimas visuomenes poreikiams yra ivykes 2008-11-13 Šiauliu apskrities viršininko isakymo pagrindu ir ši data yra pripažintina turto paemimo visuomenes reikmems data, todel šiai datai ir privalo buti skaiciuojamas teisingas turto bei verslo nuostoliu kompensavimas pinigine išraiška, nes toki kompensavimo buda nurode bei pasirinko pati žemes savininke G. K..

LR Žemes istatymo 47 str. 1 dalis numato, jog paimant privacios žemes sklypa visuomenes poreikiams, žemes savininkui turi buti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina. Paimamo žemes sklypo verte rinkos kaina nustatoma bei apskaiciuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyme nustatyta lyginamosios vertes metoda. Visuomenes poreikiams paimtas žemes sklypas iregistruojamas Nekilnojamo turto registre kaip valstybine žeme. Nuosavybes teise i visuomenes poreikiams paimta žeme pereina valstybei nuo žemes sklypo iregistravimo Nekilnojamo turto registre momento. Šie klausimai jau yra išspresti daliniu Šiauliu apygardos teismo sprendimu, todel galutiniame sprendime nekartojami. Teisingo atlyginimo savoka istatymo leidejas sieja su atliktu paimamo turto- šiuo atveju- žemes sklypo, paimame žemes sklype vykdomo verslo ir kitu nuostoliu apskaiciavimu pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyme nustatyta lyginamosios vertes metodika. Tiek LR CK normomis, tiek LR Žemes istatymo nuostatomis yra itvirtinta nuostata, jog žemes savininkui už paimama turta turi buti atlyginama pinigais rinkos kaina. Rinkos kaina, teismo vertinimu, suprantama kaip atlygis, už kuri turtas perleidžiamas, kai turto perleidejas ir turto igijejas nera susije ir kiekvienas ju siekia maksimalios, bet realios naudos. LR CK 4.100 str. 4d. numato, jog nuosavybes teise i visuomenes poreikiams paimama nekilnojama turta pereina nuo tada, kai yra atsiskaityta ir nustatytas atlygintino daikto dydis, atitinkantis jo rinkos verte, buvusia prieš pat žemes sklypo paemima. Sprendimas del butinumo paimti atsakovei priklausanti žemes sklypa visuomenes poreikiams buvo priimtas 2008 metu lapkricio 13 diena, todel ši data laikytina faktinio nusavinimo momentu, nes šiai datai Šiauliu apskrities viršininkas paskaiciavo bei nustate paimamo daikto kompensavimo dydi.

Korporacijos „ Matininkai“ atlikta ekspertize bei surašytas ekspertizes aktas yra atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo istatyma, bei Turto vertinimo metodika ( Ekspertizes akto 1.4. dalis), kas atitinka LR Žemes istatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Šis ekspertizes aktas, kuri sudare teismo nutartimi paskirtas nepriklausomas ekspertas teismo vertinimu yra laikytinas pagrindu, nustatant teisinga piniginio kompensavimo dydi už paimama visuomenes reikmems žeme iš privacios žemes savininkes G. K..

Yra nustatyta, jog iš atsakoves G. K. visuomenes poreikiams yra paimami du žemes sklypai, kuriu bendras plotas sudaro 1,5249 ha., ir del šiu žemes sklypu paemimo privalo buti kompensuojami šiame žemes sklype vykdomo poilsio komplekso verslas sodyboje „ (duomenys neskelbtini)“. Vertinamo nekilnojamo turto – 1,5249 ha ( t.sk 1,5171 ha ir 0,0078 ha) žemes sklypo, kuris priklause G. K. ir paimto visuomenes reikmems rinkos verte lyginamosios vertes metodu yra nustatyta korporacijos „ Matininkai“ eksperto D. M. ekspertizes akte ir sudaro 250 000 Lt. ( Ekspertizes akto 15 psl.). Teismas pripažista, jog šioje dalyje- nustatant kompensavima už žeme, paimant nekilnojama turta – žemes sklypo dali,- kompensavimo dydis yra nustatytas pagal istatymo nuorodas ir yra protingas bei teisingas, todel už paimta žeme iš G. K. priteistina jai pinigine kompensacija – 250 000 Lt.

Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) G. K. turi iregistravusi ir vykdo versla - poilsio, kambariu ir sales nuomos, kavines paslaugu, pirciu paslaugu teikimo versla poilsio sodyboje „ (duomenys neskelbtini)“. Ekspertui buvo pavesta paskaiciuoti, kokie yra tokio pobudžio verslo nuostoliai del vykdomo kelio rekonstrukcijos darbo per 18 menesiu laikotarpi. Nustatyta, jog rekonstrukcijos darbai prasidejo realiai 2009-08-21. Lenteleje Nr. 26. paskaiciuoti tokio vykdomo verslo nuostoliai, kai rekonstrukcijos darbai trunka 18 menesiu ir yra nustatytas 654.171 Lt. nuostolis. Nuostolio verte pinigine išraiška nustatyta 2008metu lapkricio 13d.( ekspertizes akto 33 psl.). Teismas pripažista, jog šioje dalyje, nustatant teisinga piniginio kompensavimo dydi del vykdomo verslo nuostolio, lenteleje Nr. 26 patiriami bei apskaiciuoti verslo nuostoliai 654 171 Lt dydžiu atitinka teisingo kompensavimo savoka, todel priteistini. Iš šios sumos teismas laiko pagrista ir tikslinga minusuoti asfaltbetonio aikšteles rinkos verte, kuri yra nurodyta eksperto 3.3. ekspertizes dalyje, kur yra nurodyta, jog asfaltbetonio arba kiemo aikšteles – kiemo statiniu realiai prilyginama rinkos verte 2008-11-13 datai yra 263 000 Lt. Imamas nurodytas šio objekto vertes dydis, kuri ekspertas ivardija kaip šio objekto rinkos verte, nes kiti dydžiai nurodo šio objekto atstatomuosius kaštus, kurie netaikyti skaiciuojant piniginio kompensavimo kaštus pagal LR Žemes istatymo 47 str. nuostatas. Ivažiavimas i sodyba „ (duomenys neskelbtini)“ realiai jau yra irengtas pagal kelio rekonstrukcijos projekta ieškovo samdytu rangovu darbu. Tai vadinama nuovaža i sodyba, todel ivažiavimo kelias atsakovei G. K. yra irengtas ir atstatytas pilnutinai ieškovo lešomis bei darbu ir už tai ieškovas neprivalo kompensuoti. Asfaltbetonio aikštele yra irengta daugiau kaip prieš 30 metu kaip asfaltbetonio baze ir irengta valstybineje žemeje valstybes lešomis, todel pripažintina, jog tai yra valstybes statinys. Šis valstybes statinys pastatytas iki G. K. žemes sklypo isigijimo. (Gedimino Technikos Universiteto Keliu katedros išvada). G. K. nurode isigijusi šios dalies žemes sklypa 1998-09-04 iš privataus fizinio asmens. Taciau toks statinys kaip - betono aikštele,- G. K. nuosavybes teise nera iregistruotas Nekilnojamo turto registre, todel netampa jos nuosavybe ir negali buti traktuojamas kaip priklausinys, nes jau buvo sukurtas iki žemes ( pagrindinio daikto) igijimo. G. K. valdymas šiuo atveju yra teisetas, taciau valdymas nesukuria nuosavybes teisiu jai i ši valstybes statini. Už valstybes statini valstybe, kuria šiuo atveju atstovauja Lietuvos Keliu direkcija, neturi kompensuoti. Minusuojama asfalto aikšteles verte eksperto D. M. nurodyta rinkos verte – 263 000 Lt. Taigi, galutinai verslo nuostolio skaiciuote ir verslo nuostolio kompensavimo dydis G. K. nustatomas tokiu budu: 654 171 - 263 000 = 391 171 Lt.

Ekspertas taip pat atliko analize, ar buvo patirti kokie nors G. K. nuostoliai del daiktiniu teisiu apribojimu iregistravimo ir del pakeistu kelio apsaugos zonu ribu vykdomos kelio rekonstrukcijos metu. Tokie nuostoliai nenustatyti, todel nekompensuotini.

Ekspertui buvo pateikti paskaiciuoti vadinami „ kiti nuostoliai“, kuriuos sudaro elektros stulpu, vartu perkelimas, laikinu statiniu perkelimas, gelžbetoniniu plokšciu perkelimas.

Tokiu ivardintu „ kitu nuostoliu“ dydis paskaiciuotas - 20 240 Lt.( Ekspertizes akto 3.4. dalis „Kitu nuostoliu paskaiciavimas „) Ieškovas negincija šiu kitu paskaiciuotu nuostoliu dydžio, ju negincija ir atsakove G. K., todel teismas pripažista, jog yra teisingas bei protingas kitu nuostoliu kompensavimas pinigine kompensacija, kurios dydis yra 20 240 Lt.

Bendra teisingo bei protingo už visuomenes poreikiams paimama žeme kompensavimo suma atsakovei G. K. sudaro:

- 250 000 Lt už paimama žeme;

- 391 171 Lt verslo nuostoliai;

- 20 240 Lt kiti nuostoliai;

Iš viso: 661 411 Lt.

Kadangi dalinio teismo sprendimo pagrindu jau yra sumoketa dalis pinigines kompensacijos G. K. - tai yra sumoketa 518 768,00 Lt, todel šiuo sprendimu priteistina suma sudaro likusi pinigines kompensacijos dalis 142643 Lt.( 661 411 - 518 768 = 142 643 Lt.t.y., vienas šimtas keturiasdešimt du tukstanciai šeši šimtai keturiasdešimt trys litai).

Teismas nesivadovauja ir nesiremia ieškovo užsakymu UAB „ Verslavita“ ir A. C. TUB atliktais turto bei verslo vertinimais, nustatant piniginio kompensavimo dydi už visomes reikmems paimama žeme, nes šie abu vertinimai yra užsakomieji ir atlikti ieškovo arba atsakovo prašymu, todel negali buti pripažistami nešališkais ir visiškai objektyviais. Be to, pažymetina, jog yra pakite kai kurie vertinimo objektai, PVZ. yra nustatyta, jog žemes nuomos sutarties pagrindu atsakove G. K. jokiu pajamu realiai negavo, todel žemes nuomos nuostolis, kuri skaiciavo UAB „ Verslavita“ yra negalimas. Taip pat buvo i verslo nuostolius ijungtas ir paskaiciuotas nuostolis del nebaigtu statyti G. K. statiniu projektiniu kaštu kompensavimo. Yra nustatyta, jog statiniai yra užbaigti, yra pastatyti, naudojami ir ju projektavimo kaštai nesukuria jokio nuostolio.

A. C. turto bei verslo nuostoliu vertinimas visumoje negali buti pripažintas objektyviu, protingu bei teisingu, nes teismo posedžio metu A. C. nurodoma skaiciuotes metodika kelia realiu abejoniu šio vertintojo kvalifikacija bei rodo užsakomaji, subjektyvu darbo atlikima, todel teismas nesiremia šio vertinimo medžiaga visumoje.

Vertinant ekspertizes akta kaip irodymu šaltini, kasacinis teismas yra suformaves teises aiškinimo praktika, pagal kuria konkretus faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali buti paneigti, t.y., atmetami, jei yra duomenu del ju nepagristumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui nera privaloma ir vertinama kartu su visais kitais byloje surinktais irodymais pagal LR CPK 185 str. nuostatas. Kadangi A. C. TUB atliktas turto bei verslo vertinimas rodo aišku užsakomaji vienos bylos šalies pobudi ir be to kelia abejoniu šio vertintojo kvalifikacija, kyla pagristu abejoniu del atlikto vertinimo eigos, del vertinimui parinktu kriteriju, teismas atmeta šio turto vertintojo pateikta turto vertinimo atskaita kaip irodyma ir juo nesivadovauja.

Tenkintinas ieškovo ieškinys del nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia nuo faktinio to turto nusavinimo momento.

Hipotekos išregistravimo ir užbaigimo klausimo teismas nesprendžia šiuo teismo sprendimu, nes yra nustatyta, jog G. K. su hipotetiniu kreditoriumi AB Šiauliu banku pilnutinai atsiskaite ir hipoteka yra užbaigta bei išregistruota. Šias faktines aplinkybes teismas nustate byloje apklausus tiek hipotekos kreditoriu AB Šiauliu bankas, tiek atsakove G. K., kurie patvirtino fakta apie hipotekos užbaigima bei išregistravima.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jei ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinejimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintu ar atmestu reikalavimu daliai ( LR CPK 93 str.) Pagal šias proporcijas teismas paskirsto priteisiamu bylinejimosi išlaidu priteisima tarp bylos šaliu. Bylinejimosi išlaidas, kurios yra pagristos apmokejimo dokumentais, sudaro abieju šaliu advokatu atstovavimo kaštai,( 5000,- Lt -atsakoves, 11 154 Lt -ieškovo) teismo paskirtos bei atliktos ekspertizes atlikimo kaštai( 9 922,00 Lt , b.l. 41, tomas 11) ) bei procesiniu dokumentu siuntimo išlaidos - 178,29 Lt arba 178 Lt ( b.l. 57 tomas 1). Kiekvienos iš bylos šaliu patirtus kaštus, kuriuos šalys patyre atlikdamos savo užsakomuosius turto vertinimus, teismas laiko kiekvienos šalies pareiga rinkti bei pateikti irodymus byloje ir i kompensuotinus kaštus neijungia, palieka kiekvienai bylos šaliai. Taip pat teismas neskirsto 400 Lt kaštu už eksperto D. M. kvietima bei apklausa teismo posedyje, nes abi bylos šalys šias išlaidas jau apmokejo po lygiai, tai yra, po du šimtus litu kiekviena. Teismas taip pat atsižvelgia, jog ieškovas yra valstybes biudžetine istaiga, ir yra atleista nuo žyminio mokescio išlaidu, taciau tai yra juridinis asmuo, turintis didesnes finansines galimybes advokato kaštams apmoketi nei privatus fizinis asmuo G. K.. Bylos nagrinejimas tesesi gana ilga laiko tarpa. Bylos apimtis yra didele. Ieškovas i teismo posedžius vyko iš (duomenys neskelbtini) i (duomenys neskelbtini), vyko keleta kartu, kas rodo didesnius nei iprasta advokatu atstovavimo kaštus, taciau jie realiai du kartus viršija atsakoves patirtus kaštus advokato pagalbai apmoketi, i ka teismas atsižvelgia ir vertina šias išlaidas pagal LR Teisingumo ministro isakymo pagrindu nustatytus rekomendacinius dydžius. Pripažintina, jog ieškinio reikalavimai tenkinami 60 procentu dydžiu, kas sudaro 6692,40 Lt ieškovo atstovavimo išlaidu ir 2000 Lt atsakoves. Iš atsakoves priteistinas atstovavimo išlaidu dydis - 4692 Lt., atsižvelgiant i teisingumo bei protingumo kriterijus ( LR CK 1.5 str.) mažintinas iki 2000,- Lt. Teismo paskirtos ekspertizes išlaidas pilnutinai apmokejo ieškovas. Atsakovei tenkanti 40 procentu kompensavimo suma sudaro 3969,- Lt. Iš atsakoves priteistinos bylinejimosi išlaidos sudaro 3969,00 Lt +2000,- Lt = 5969 Lt ieškovui bei 71 Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu valstybei. Iš ieškovo priteistini 107 Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260 str. ,270 str.

nusprendžia:

Ieškini patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovei G. K. už paimama visuomenes poreikiams žemes ukio paskirties žeme, esancia (duomenys neskelbtini), bendro dydžio 1, 5249 ha ( t. sk. 1,5171 ha ir 0,0078 ha), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines kompensacijos dydis priklauso 250 000 Lt., verslo sodyboje „ (duomenys neskelbtini)“ pinigines kompensacijos dydis už patirtus verslo nuostolius priklauso 391 171 Lt dydžiu ir kiti nuostoliai ivertinti pinigine kompensacija sudaro - 20 240 Lt. Iš viso bendras pinigines kompensacijos dydis sudaro 661 411 Lt. Daliniu teismo sprendimu išmokejus 518 768 ,- Lt pinigines kompensacijos, iš ieškovo Lietuvos Automobiliu Keliu Direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos priteisti G. K.( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) likusia nesumoketos pinigines kompensacijos dali už visuomenes poreikiams paimama turta – 142 643 Lt. ( viena šimta keturiasdešimt du tukstancius šešis šimtus keturiasdešimt tris litus).

Nustatyti, jog su G. K. pinigine kompensacija atsiskaitoma per viena menesi nuo šio sprendimo isiteisejimo dienos.

Pripažinti tarp atsakovu G. K. ir G. K. bei S. U. ( A.) 2008 metais spalio 28 diena sudaryta žemes nuomos sutarti pasibaigusia nuo 2008 metu lapkricio 13dienos. Išregistruoti šios 2008-10-28 žemes nuomos sutarties iregistravima Nekilnojamo turto registre.

Pripažinti iregistruota nekilnojamo turto hipoteka tarp kreditoriaus AB Šiauliu bankas (imones kodas 112025254, esantis Tilžes g. 149, Šiauliai) ir G. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pagal hipotekos lakštus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos automobiliu keliu direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos 71 Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu valstybei.

Priteisti iš G. K. ieškovui Lietuvos automobiliu keliu direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos 5969 Lt bylinejimosi išlaidu ir 107 Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu valstybei.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per ši teisma.