Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Nadeem H. M. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. H. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo dėl jo nurodytų pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių pažeidimų bei klausimą išspręsti iš esmės.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tarptautiniuose teisės aktuose. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisme gavus ieškinį teismas nustato, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pirmiausia patikrinama ar nėra pagrindų atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.). Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržytų suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

CPK 538 str. 2 d. nustato, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos teismui. CK 2.12 str. 1 d. nuostatos numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu, ir ši byla turi tarptautinį elementą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai turėjo pagrindą patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).

Pagal CPK 784 str. ir 785 str., šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia; tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a papunkčio nuostata, bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu paduotas bendras pareiškimas; yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo Nadeem H. M. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Airija, pareiškėjos L. K. gyvenamoji vieta pagal Panaudos sutartį nuo 2013-09-23 (duomenys neskelbtini), iki tol ji laikinai buvo (duomenys neskelbtini) Dublin 22. Pareiškėjai jokio nekilnojamo turto Lietuvoje neturi, įrodymų apie tai, kad pareiškėja Lietuvoje dirba taip pat nėra pateikta. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė pateikti pareiškėjai L. K. duomenis kur ji gyvena ir dirba šiuo metu, tikslu įsitikinti dėl jos deklaruojamos šiuo metu nuolatinės gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su pareiškimu nebuvo pateikta duomenų, kad panaudos sutartis yra įregistruota viešame registre. Apeliantė skunde teigia, kad ji yra LR pilietė, čia gimė ir užaugo, gyveno, tačiau nei byloje, nei su apeliaciniu skundu nėra pateikta duomenų apie tai, kad jos išvykimas į užsienį ir gyvenimas jame nebuvo epizodinis. Todėl šioje dalyje skundo argumentai yra nepagrįsti.

Tačiau sutiktina su apeliantės atskirojo skundo teiginiu, kad teismo nustatytas reikalavimas pateikti pareiškėjams įrodymus ar dėl santuokos nutraukimo nebuvo iškelta byla kitos valstybės narės teisme šiuo atveju yra perteklinis ir jis tiesiogiai neišplaukia iš minėto reglamento 19 str. bei CPK 539 str. nuostatų, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti tokius duomenis, tokiu būdu jiems nustatydamas trūkumų šalinimą.

Apeliantė teigia, kad teismas nutartyje nemotyvuotai nurodė, kuo pateiktas prašymas ir sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, jiems nėra aišku kokius trūkumus reikalinga pašalinti. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, laiko juo pagrįstais.

Iš teismo priimtos nutarties motyvuojančios dalies turinio nustatyta, kad teismas įpareigojo pareiškėjus patikslinti pareiškimo dalyką, nes teismui nėra aiškus jų pateiktas reikalavimas bei teismo vertinimu pareiškėjai pateikia įstatymo nereglamentuotą sutartį, todėl tiek prašymas, tiek sutartis turi būti tikslinami.

Remiantis CPK 539 str. prašyme nutraukti santuoką bendru sutarimu, be duomenų, nurodytų šio kodekso 135 str. turi būti nurodyta sutuoktinių gimimo metai, ar visos yra CK 3.51 str. nustatytos sąlygos, priežastys dėl kurių šalių santuoka iširo; duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus. Iš pareiškėjų teismui prašymo panaikinti apskaitos įrašą bendru sutarimu nustatyta, kad pareiškėjų pareiškimas iš esmės atitinka CPK 539 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjai nurodė ir deklaravo, kad jau daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir neveda santuokinio gyvenimo bei nurodė kitas aplinkybes, nustatytas CPK 1 d. 1-5 punktuose, prašo teismo panaikinti santuokos apskaitos įrašą bei pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (įvardindami ją kaip sutartį dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių), kuri iš esmės atitinka CK 3.53 str. reikalavimus. Todėl sutiktina su apeliantų argumentais, kad jų pateiktas prašymas ir sutartis iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aišku, kodėl pareiškėjų prašymas ir sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes nutartyje aiškiai nenurodoma, ką jie turėtų sutartyje ir pareiškime tikslinti, tokie yra trūkumai. Todėl šioje dalyje teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo laikytina nepagrįsta.

Sutiktina su apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantus pateikti atitinkamo prašymo ir sutarties vertimą į N. H. M. suprantamą kalbą bei pastarojo nuomonę apie pasirašytus dokumentus.

Nors CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodo­ma, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai doku­mentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas N. H. M. nurodė, kad prašymas panaikinti apskaitos įrašą bendru sutikimu bei sutartis dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių jam yra išversta į suprantamą kalbą, patvirtino tai savo parašu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nutartyje įpareigojo pareiškėjus pašalinti nurodytą pareiškimo trūkumą, susijusį su prašymo ir sutarties vertimu bei nuomonę apie pasirašytus dokumentus.

Visų išdėstytų aplinkybių bei teisės į teisminę gynybą universalumo kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai nustatė pareiškėjams dalį aukščiau nutartyje nurodytų trūkumų – dėl įrodymų pateikimo, jog dėl santuokos nutraukimo nebuvo iškelta byla kitos valstybės narės teisme; dėl sutarties ir prašymo tikslinimo; dėl prašymo ir vertimų į N.H. M. suprantamą kalbą, todėl šioje dalyje nutartis dėl trūkumų šalinimo laikytina nepagrįsta ir naikintina. Pripažintus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė pateikti pareiškėjai duomenis apie tai, kur L. K. gyvena ir dirba šiuo metu, šioje dalyje nutartis dėl trūkumų šalinimo laikytina pagrįsta. Todėl atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiama nutartis dalyje naikintina, kitoje dalyje paliekama nepakeista, nustatant pareiškėjams 14 d. terminą trūkumų pašalinimui nuo teismo nutarties priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo panaikinti iš dalies (dėl įrodymų pateikimo, jog dėl santuokos nutraukimo nebuvo iškelta byla kitos valstybės narės teisme, dėl sutarties ir prašymo tikslinimo, dėl prašymo ir vertimų į N.H. M. suprantamą kalbą), kitoje dalyje nutartis paliekama nepakeista.

Nustatyti pareiškėjams 14 d. terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, trūkumams pašalinti.